Spausdinti Informuoti redakciją Komentarai (134)
Rimantas Prūsaitis

Atviras generalinio urėdo interviu: kokį korupcijos mastą slepia Lietuvos miškai?

Urėdijos ir valstybinių miškų sistema Lietuvoje neretai pavadinama korupcijos židiniu, tai įrodė ir neseniai STT nustatytas kyšininkavimo skandalas. Vis dėlto generalinis urėdas dr. Rimantas Prūsaitis mano, kad korupcijos yra visur, o nuo minėto skandalo visaip stengiasi atsiriboti. GRYNAS.lt interviu R. Prūsaitis atskleidžia savo viziją, kas padėtų įveikti korupciją.

Neseniai generalinę miškų urėdiją sukrėtė skandalas, kai STT pareigūnai nustatė, kad už Utenos urėdo postą buvo sutartas 100 tūkstančių litų kyšis.

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis GRYNAS.lt pasakoja apie STT skandalą, miškų pertvarką Lietuvoje bei problemas, kurios egzistuoja sistemoje.

- Kaip Jūs manote, kada galima bus grįžti prie taip ir neįvykusios miškų reformos?

- Turiu savo viziją, turiu perspektyvą. Manau, kad tai bus anksčiau ar vėliau įgyvendinta. Kai kurie manė, kad mes bandome ją forsuoti ir labai greitai įgyvendinti, nesuprasdami, ką mes turėjome omeny.

- Kokia yra Jūsų vizija?

- Vienu sakiniu apsakant mano viziją, tai – efektyvus darbas, kad dirbantys miškuose specialistai būtų socialiai garantuoti, kad jie gerai uždirbtų, kad būtų geros darbo sąlygos. Dabar miškų sistemą pavadinčiau pavargusia, nes 20 metų joje faktiškai nieko nedaryta. Mes turime 2 tūkstančius specialistų vien miškų sistemoje, kai estai turi tiek pat miškų ir turi tik 750 specialistų. Tai daug ką pasako.

Kaip mes savo darbuotojus paskatinsime, kaip paraginsime? Po 2 proc. kasmet keldami atlyginimą? Mes jau dabar atsiliekame nuo Lietuvos vidurkio, dar niekad istorijoje taip nebuvo. Miškų specialisto atlyginimas dabar yra gal 5 eurais mažesnis už Lietuvos vidurkį.

- Kiek, Jūsų manymu, urėdijų turėtų būti Lietuvoje?

- Lietuvoje turėtų būti viena įmonė kaip ir daugumoje pasaulio šalių, bet manyčiau, kad reikalinga kažkokia tarpinė grandis visų darbų suorganizavimui, išdėstymui ir kontrolei, o vėliau, po kelių metų, turėtų būti viena įmonė. Bet tą turi nuspręsti Seimas, Vyriausybė, Ministerija.

- Ar iš Aplinkos ministerijos Jūs jautėte palaikymą siekdami šios reformos?

- Taip, aš nesuprantu, kas gali to nepalaikyti. Kas gali nepalaikyti absoliučios tiesos? Galbūt ji per daug išėjo į viešumą parengiamajame etape, kažkas išsigando dėl darbo vietų.

- Kodėl tuomet patys miškininkai piketavo, priešinosi, jeigu čia viskas gerai?

- Labai gerai, kad jie piketavo, tačiau daugelis nesuprato, kodėl tai daro. Vieni išsigando dėl darbo vietų, kiti išsigando, kad valstybinius miškus bandoma parduoti, treti dar dėl kažko. Pirmiausia reikia įsigilinti. Dabar, praėjus pusmečiui, kai pasišneki su žmonėmis, viskas tampa visai kitaip, aiškumas stoja į savo vėžes.

- Neseniai kilo korupcijos miškų sistemoje skandalas. STT pareigūnai sulaikė kyšį vežusį ir paimti norėjusį asmenis. Teigiama, kad Utenos urėdo postas buvo parduotas už 100 tūkstančių litų. Kaip Jūs pats vertinate šią situaciją?

- Jeigu tie faktai pasitvirtino, tai labai neigiamai vertinu. Aš nesu jokios partijos narys ir jokio politinio spaudimo man niekas daryti negali. Jokio poveikio aš nejaučiu ir su nieko nebendrauju. Tas pirmasis konkursas man pradėjus dirbti... Pavadinkime jį prisvilusiu blynu. Man dirbant vyko jau antras konkursas, yra visai keičiamos tvarkos, sąlygos, atsiranda viešumas, keičiamos komisijos sudėtys. Mes įvesime tvarką, kad viskas vyks viešai, skaidriai ir aiškiai.

- Bet juk vis tiek visas šis skandalas liečia Jūsų vadovaujamą instituciją?

- Liečia galbūt perkeltine prasme kažkokia. Nei aš su kažkuo bendravau, nei aš žinojau. Kaip gali kažkas paveikti? Na, maža kas.

- Juk Jūsų valdoma Generalinė miškų urėdija vadovauja toms institucijoms.

- Galbūt ten buvo kažkoks įsibėgėjimas ir nesustojimas vietoje, galbūt taip pavadinčiau. Jeigu tai buvo, galimai, ar dar kažkaip. Sunku man spęsti - nei aš apie tai žinojau, nei ką. Aš viską iš pagrindų pakeičiau, kad net minties nebūtų, kad tai pasikartotų.

- Bet visuomenėje gaji ir dar viena nuomonė, kad miškininkai dažnai prisiduria sau prie atlyginimo pardavinėdami medieną. Ar tokios kalbos yra pagrįstos?

- Dar sovietiniais laikais buvo, kad miškininkai gaudvo kuro normas, visi gaudavo tam tikrą kiekį malkų. Dabar, žinoma, tų kuro normų nelikę, bet kalbų įvairiausių yra. Man svarbiausia būtų išspręsti neūkiškumo problemas, žinoma, vienur ar kitur galbūt atsiranda savanaudiškumo požymių. Galvojame apie tai, svarstome, yra įkurta mūsų mobilioji grupė. Pernai ji atliko apie 50 reidų. Daug trūkumų nustatome, žinoma, mums dar toli iki normalaus civilizuoto pasaulio supratimo apie mišką ir apie tvarką ir buitines žmonių sąlygas.

Urėdijose yra didžiuliai skirtumai. Vienas pamato, kaip kaimynas gyvena - jis tą gali sau leisti, nes kita urėdija, kirtimų apimtys žymiai didesnės. Kitas yra mažas, jis to negali sau leisti, atlyginimai yra žymiai mažesni. Galbūt kažkas ir bando kažkaip prisidurti. Miškininkai turi ir asmeninio miško nemažai ir neaišku, ką vežasi. Bandome tai išgyvendinti. Čia yra nemažai sovietizmo palikimo. Tam tikras kultūros lygis miškų sistemoje turėtų pakilti aukščiau.

Rimantas Prūsaitis
Rimantas Prūsaitis
© DELFI (K.Pansevič nuotr.)

- Urėdijų sistema dažnai yra vadinama tam tikru korupcijos židiniu. Kaip jūs įvertintumėte tokius teiginius.

- Nemanau, kad miškų sistemoje yra daugiau korupcijos negu kitose srityse. Vieša paslaptis, lankė visi korupcijos kursus, mokymus ir buvo vardijama ir prokuratūra, ir aukštosios mokyklos, gydymo įstaigos, mokyklos. Visi stengiasi sistemą kiek galima praskaidrinti. Aš norėčiau, kad mūsų miškininkai turėtų tokią reputacija, kaip Lenkijos miškininkai. Ten yra pagarba jiems, miškų sistemoje dirbantis žmogus turėtų būti viešas, atviras, skaidrus, nuoširdus.

- Net aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas yra pasakęs, kad duomenys, jog iki 25 proc. Lietuvos miškų sistemoje yra šešėlio, jo per daug nestebina. Tai didelis ar mažas skaičius?

- Kaip čia pasakius. Visi nori, kad būtų kuo mažiau. Pasitaiko atvejų ir pas mus - piktnaudžiavimo atvejų. Negaliu pasakyti, kad nieko nėra. Bet sistema po truputį bunda iš miego, pradedame atsinaujinimą urėdijų vadovų. Šiais metais berods 6-7 urėdijų vadovai keisis, jau paskelbti du konkursai Mažeikių ir Rietavo urėdijų urėdų pareigoms užimti..

- Grįžtant prie skandalo su STT. Tas kyšis galimai buvo duotas už tai, kad būtų paveikti Generalinės miškų urėdijos pareigūnai. Ar jūsų pareigūnus taip lengva paveikti?

- Sunku man komentuoti, komisijoje būna gal 7-9 nariai: kas su kuo šnekėjo, kas kur galėjo šnekėti.

- Kaip vyksta pats konkursas, kaip viskas atrodo?

- Yra komisija, komisijos pirmininkas, aš sudarau tą komisiją. Dėl to ir sakau, kad ji yra iš esmės pakeista, yra iš visų institucijų po vieną žmogų. Dabar yra žmogus iš Aleksandro Stulginskio universiteto. Dabar bandysime prieiti prie kompiuterinės klausimų sistemos, kad klausimų sritys išsiplėstų žymiai plačiau, reikia daryti garso įrašus, bandyti filmuoti, kad nebūtų nė mažiausio nesusipratimo.

- Jūsų Generalinė miškų urėdija po skandalo su STT išsiplatino trumpą žinutę, kad jūs atsiribojate nuo bandymų primesti kaltę. Ką tai reiškia?

- Tą ir reiškia, kad nei mums, nei man, nei kažkam kitam niekas nei kažko siūlė, nei mes apie tai kalbame - viskas pamiršta. Tas žmogus posto atsisakė po to iš karto, man atnešė pareiškimą, kad atsisakė. Aš neklausiau dėl ko. Paskyriau antros vietos laimėtoją urėde ir labai tuo džiaugiuosi.

- Tuomet kas bando primesti jums tą kaltę?

- Nežinau, aš su niekuo iš viso nešnekėjau ir apie tai net nebuvau klausiamas. Tie klausimai ne mano adresu.

- Ar jūs įsitikinęs, kad Lietuvoje daugiau nėra urėdijų, kurioms vadovautų asmenys panašiu principu gavę darbo vietą?

- Galbūt ne taip pasakyčiau. Pasakyčiau, kad esu nepatenkintas kai kurių urėdų darbu. Aš matau, kaip dirba vienas, kaip dirba kitas - labai nesunku palyginti. Iš 42 urėdijų iki 10 yra tokios, kur urėdai yra silpnesni. Galiu ir tiesiai įvardinti - labai silpnas buvo Mažeikių urėdas.

- Bet juk bet kokioje įstaigoje, jeigu žmogus blogai dirba, jis būtų pakeistas ir būtų ieškoma naujo darbuotojo.

- Labai geras pasiūlymas, bet pabandykite juos pakeisti. Jie nėra valstybės tarnautojai. Pirma, valstybės tarnautojas, sulaukęs 65 metų amžiaus, dar tęsiamas vieniems metams: arba pratęsiama, arba ne. Pas mus yra konkursai, o ten nėra amžiaus cenzo. Jį galima atleisti tik vadovaujantis Darbo kodeksu arba sutartimi. Jeigu urėdas, būdamas 79 metų, kaip Kretingos urėdas, susirgs tris-keturis mėnesius pagal tai, kiek jis gali sirgti per metus, tu jo irgi neatleisi.

- Jūs anksčiau sakėte, kad yra urėdijų, kurios yra finansiškai silpnesnės.

- Taip, tie skirtumai ir dabar aiškūs ir aš matau 10-15 urėdijų, kurios išgyvena labai sunkiai, jų pajamos yra žymiai mažesnės, apimtys, plotai, kirtimo fondai jų yra žymiai mažesni.

- Ar apimtys yra mažesnės, kad urėdijos mažiau uždirba, ar kažką blogai daro urėdai ir dėl to jos mažiau uždirba?

- Tas, kas blogai daroma, tai yra mūsų reikalas ir mūsų kontrolė, mes čia tam ir sėdime. Ir čia išlenda klausimas dėl naujos reformos.

- Bet galiausiai viską nusprendžia Seimas. Sunku įtikinti Seimo narius?

- Mes faktiškai net neturėjome tokio pokalbio. Tas įteisinimas 42 urėdijų... Jie nusprendė, kad taip reikia. Priimta, tai priimta - reikia gerbti.

- Jūs sakote, kad miškininkų atlyginimai yra maži, bet buvo skelbta, kad to paties Utenos urėdijos vadovo atlyginimas siekė apie 7,7 tūkstančiai litų, o buvo siūlytas 100 tūkstančių litų kyšis. Atrodytų, tokia investicija greitai atsiperka?

- Čia reikia klausti pas tą, kuris vežė ir tą, kuris ėmė. Man tai čia yra absurdas, neturėtų būti 7,7 tūkst. Atlyginimas Utenos urėdo, neturėtų siekti net 2 tūkst. eurų. Be to, pati Utenos urėdė buvo, kiek man žinoma, neapmokamų atostogų, kad metus baigtų pelningai.

- O ar čia nėra ir prievartos kažkokios darbuotojams išeiti nemokamų atostogų?

- Ne, matyt, darbininkai arba žemiausių grandžių specialistai tikrai neėjo, o ėjo patys vadovaujantys. Čia urėdė savo pavyzdžiu rodė ir pernai nei viena urėdija nebaigė su minusu. Bet yra tokių, kurios yra ant ribos.

- Ar nebus tokio laiko, kad lėšas iš pelningesnių urėdijų reikės perduoti į netokias pelningas?

- Jūs kalbate apie tai, ką reikėtų daryti valstybinėj miškų sistemoje. Šiai dienai visos 42 urėdijos yra atskiros ir savarankiškos įmonės.

- Su kokiomis didžiausiomis problemomis dabar susiduria miškininkai?

- Kiek važinėjau po urėdijas, pirmiausia pradėjau atkreipti dėmesį į socialines, buitines žmonių problemas. Yra didžiuliai skirtumai, yra tokių urėdijų, kurios susitvarkė puikiai, bet yra urėdijų, kur visos girininkijos apleistos. Be to, išskirčiau atlyginimus darbuotojų, vidutinis visų miškų sistemoje dirbančių darbuotojų atlyginimas yra 760 eurų.

- Privatūs miškininkai siūlo, kad būtų geriau privatizuoti valstybinius miškus. Kaip Jūs tai vertinate?

- Tai yra tik svajonės, nes niekas jų nepirks, nieks jų neprivatizuos. Valstybinių miškų trečios, ketvirtos grupės kaina buvo apie 8 milijardai litais. Jeigu jie būtų privatizuojami, būtų parduodami iš aukciono, tai kainuotų dar daugiau. Kas pirks visas sistemas su visais žmonėmis ir taip toliau?

Aš nenuvertinu privačių miškų ir manau, kad mums kai kur reikėtų daug pasitempti iki privačių miškų tvarkymo. Privačius miškus taip pat tvarko miškininkai specialistai.

- Visuomenės nuomonė apie plynuosius kirtimus nevienareikšmė. Koks Jūsų požiūris į tai?

- Mes turime nacionalinio miškų sektoriaus programą iki 2020 metų. Ten viskas yra puikiai išdėstyta. Mes vienų rodiklių siekiame, kitus išlaikome, trečius vykdome ir ten viskas puikiai aprašyta. Tų plynų kirtimų procentas, kuris berods yra 35 proc. iki 2020 metų. Sunku palyginti: šiandien turime 15 proc. galbūt, kitur ir 50 proc. Tai priklauso nuo miškų, augaviečių ir viso kito. Nereikėtų labai piktintis visuomenei, nes tai yra numatoma miškotvarkos projektuose, tie klausimai aiškiai numatomi, tvirtinami aprobuojami eilės institucijų. Čia nieko blogo nematau.

- Ar nejaučiate, kad už savo nuomonę kartais galite nukentėti?

- Jaučiu jaučiu. Bijau-nebijau, gąsdina-negąsdina. Tokie laikai - turėtų praeiti.

Ačiū už pokalbį!

Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Skaitomumo indikatorius

157417893
Tiek kartų perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaičiuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaitė publikacijų nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)

Apklausa

Copyright © 1999-2016 DELFI. All rights reserved.  Atsakomybės apribojimas