Aplinkosaugininkai:kai apie pažeidimą praneša antrą valandą nakties, kaip reaguoti?

Atsiradus galimybei aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas apie aplinkosauginius pažeidimus informuoti Bendruoju pagalbos telefonu 112, visuomenė aktyviai pradėjo tuo naudotis. Pranešimų įvairovė ir jų tikrovė kai kuriais atvejais vis tik verčia susimastyti.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnai privalo ir visomis išgalėmis stengiasi reaguoti į tokius pranešimus, bet dažnais atvejais tarp pranešėjų ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų stinga savitarpio supratimo. Pavyzdžiui, antrą valandą nakties paskambinusi moteris praneša, kad ji mano, jog kaimynas kažkur miške kilpomis gaudo žvėris, kitas praneša, jog pernai į jo sodą žiemą ateidavo trys stirnos, o šiais metais tik viena – reiškia dvi sugavo ar nušovė brakonieriai, arba, einant link ežero žmonai įkando bitė, kadangi netoli tako stovi aviliai ir t. t. Kaip reaguoti į tokias informacijas?

O jau apie pažeidėjus vandens telkiniuose, pranešimų būna daugiausia. Paskambinęs pilietis praneša, kad viename ar kitame ežere brakonieriaujama ir nieko daugiau konkretesnio. Tai tolygu informacijai, kad Vilniuje čigonų tabore prekiaujama narkotikais. Visi žino tą problemą ir su ja atitinkamos tarnybos kovoja nuosekliai, renka informaciją, planuoja įvairias priemonės. Ir tikrai policijos ekipažas pagal tokią informaciją nelėks, kol nebus konkretumo. Taip turi dirbti ir aplinkosauginę kontrolę vykdantys pareigūnai. Visuomenė turi žinoti, kad už kiekvieną gautą pranešimą inspektorius turi atsiskaityti apie priimtus sprendimus, o važiuoti keliasdešimt kilometrų vien dėl to, kad tuščiai būtų sureaguojama į pranešimą – paprasčiausias valstybės lėšų švaistymas.

Gaila, kad kartais galvodami jog daro vos ne žygdarbį, patys žvejai mėgėjai tampa pažeidėjais. Štai keletas pavyzdžių. Molėtų rajone gyvosios gamtos apsaugos (GGA) inspektoriai daugiau kaip savaitę stebėjo vieną upę, kur turėjo informacijos apie neteisėtą žvejybą. Vieną rytą sulaikius pažeidėjus, patikrinusius ungurinę gaudyklę ir venterį ir grįžusius į krantą, kol pareigūnai atliko apklausą, paskui pažeidėjus plaukę spiningautojai užkabino venterį ir jį įsidėjo į valtį, su didžiausiu pasitenkinimu jį supjaustė ir nuplaukė savais keliais. Gerai, kad aplinkosaugininkai laiku pastebėjo, o tai įkalčiai būtų dingę. Kitą dieną paskambinę žvejai mėgėjai pranešė, kad ištraukė tinklą, gyvas žuvis paleido (o gal ir ne?) ir klausia, ką daryti toliau. Dar po kelių dienų Ignalinos rajone nuo tamsos pareigūnai laukė prie neteisėtai pastatyto tinklo jo savininko, kai praplaukdami spiningautojai šį įrankį užkabino, išsirinko žuvį, susuktą tinklą išmetė į pakrantę ir ramiausiai nuplaukė toliau. Šį kartą penkias valandas valtyje ištūnojusiems pareigūnams kantrybė baigėsi ir vienam iš tokios žvejybos iniciatorių teko surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą.

Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.3 punkte aiškia sakoma, kad ,,draudžiama išimti iš vandens telkinių ūdras, tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje nepažymėtus, kaip nustatyta Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu, draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams.” Atrodo, kad aiškiau ir būti negali, tačiau…

Dar blogiau, kai radę tinklą žvejai patys pradeda vykdyti ,,tyrimą.“ Aiškinasi, grasina, kad praneš aplinkosaugininkams, demonstratyviai skambina 112 ir reikalauja, kad pareigūnai atvyktų nedelsdami. Po tokio scenarijaus nė vienas pažeidėjas nebelies šio tinklo, o pareigūnai be reikalo švaistys darbo laiką laukdami to, kas tikrai neįvyks. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai kreipiasi į žvejus mėgėjus ir kitus asmenis prašydami, kad, užkabinus ar pastebėjus draudžiamus ne mėgėjų žvejybos įrankius jų neliesti, jokiu būdu patiems nesiaiškinti su pašaliniais asmenimis, o paprasčiausiai tyliai ramiai paskambinti 112. Bus duota galimybė pašnekėti su pareigūnu, kuris ir priims sprendimą, kaip elgtis. O jei pranešėjas dar atsiųstų pažeidimo vietos koordinates – tai iš vis būtų puiku.

Reikia suprasti, kad vien ,,valydami” ežerus nuo tinklų, problemos neišspręsime, kol nesulaikysime ir nenubausime jų statytojų. Primename, kad konfiskuojami ne tik tinklai, bet ir valtys. O plaukiojimo priemonė kainuoja kaip dešimtys tinklų ir ne kiekvienas išgali ją įsigyti. Štai ko turime siekti kartu su žvejais, medžiotojais ir visais, kurie neabejingi aplinkosaugai.