„Kai jis užaugs, suvalgys tave miegantį“, – tokių replikų gatvėje sulaukia didesnių šunų augintojai. Neapsikentę nuolatinės diskriminacijos, agresyvių veislių keturkojų augintojai kyla į kovą už savo teises.
Sprunka, išgirdę apie veislę
„Žiūrėk, kovinis šuo, dar nukąs ranką. Geriau einame į kitą gatvės pusę“, – tokių šūksniais beveik kasdien palydima sykiu su augintiniu vaikščiojanti klaipėdietė Regina Martinkutė.
Tad amerikiečių pitbulterjero šeimininkė vengia minėti savo šuns veislę. Mat iki tol meiliai glostę šunį praeiviai sprunka į šalį, vos išgirdę žodį „pitbulis“.
Reginos augintinis patenka į Lietuvoje egzistuojantį agresyvių šunų sąrašą. Jiems keliami didesni apribojimai ir taikoma gerokai griežtesnė tvarka.
Kai kurių veislių apskritai negalima veisti, būtini leidimai.
Agresyvių šunų šeimininkai pavargo aplinkiniams įrodinėti, kad į „juoduosius“ sąrašus patenkantys jų augintojai nėra siaubūnai.
Tad R.Martinkutė kartu su kitų keturkojų šeimininkais viešojoje erdvėje susibūrė į grupę „Ne šuniškam rasizmui“.
Jie nusprendė nebetylėti ir imtis priemonių prieš šunų diskriminavimą.
Per savaitę grupelė iniciatorių apjungė beveik 600 narių iš visos Lietuvos.
Siekia panaikinti sąrašą
Agresyvių šunų augintojus susiburti paskatino ir paruoštas naujas Gyvūnų gerovės įstatymo projektas.
Šiuo metu jis pateiktas svarstyti Seimui. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų vasaros.
Naujoji tvarka dar labiau sugriežtins agresyvių šunų laikymą. Jų šeimininkai piktinasi, kad apie planuojamas permainas savo keturkojų atžvilgiu sužinojo pavėluotai. Tuomet, kai nebegalėjo pateikti pastabų įstatymo rengėjams.
Grupelė entuziastų kartu su teisininkais ruošia peticiją.
Kadangi negalima prieštarauti dar nepasirodžiusiam įstatymui, gyvūnų mylėtojai siekia panaikinti šiuo metu egzistuojantį agresyvių šunų sąrašą.
Tame sąraše nurodyta 10 agresyvių šunų veislių. Jos suskirstytos į kovinius ir pavojingus.
R.Martinkutė pastebi, kad iš jame išvardintų veislių Lietuvoje populiarios yra vos kelios. Kitų auginama arba labai mažai, arba apskritai nėra.
Tai stebina ir kelia klausimą, kokiu principu sudarytas agresyvių šunų sąrašas?
Pasak R.Martinkutės, įsigaliojus naujajai tvarkai, kovinių veislių ir pavojingų mišrūnų net nebus galima laikyti.
Tačiau anksčiau užregistruoti tokie šunys nebus naikinami.
Kenčia dėl stereotipų
Kovotojai už šunų teises sutinka, kad dėl susidariusių stereotipų nemažai neatsakingų žmonių renkasi būtent agresyvių veislių augintinius.
Tačiau klaipėdiečiai įsitikinę, kad sugriežtinus tvarką, situacija tik pablogės – atsakingų augintojų mažės, o nedrausmingieji ignoruos įstatymą.
Šunų gynėjai pastebi, kad automobilį perkantys tautiečiai jį renkasi gerokai atsakingiau nei keturkojį augintinį.
Grupės „Ne šuniškam rasizmui“ atstovų teigimu, daugelyje pasaulio šalių neišskiriamos atskiros žmones žalojančių ar puolančių šunų veislės.
Atvirkščiai, aplinkiniai dažniau nukenčia nuo savų ar pažįstamų augintinių, tuo metu madingiausių veislių atstovų.
„Bet kuris šuo gali kelti grėsmę, jei jis neauklėjamas ir nedresuojamas“, – įsitikinusi R.Martinkutė.
Įžvelgia finansinę naudą
Jos vyras vadovauja įmonei, organizuojančiai kursus agresyvų šunų šeimininkams. Kursų kaina – 150 litų.
Be to, įsigaliojus naujajam įstatymui, į prieglaudą patekusių agresyvių šunų nebus galima atiduoti naujiems šeimininkams.
Tad tokie keturkojai bus tiesiog užmigdomi. Už šią paslaugą atsakinga tarnyba gauna pinigus.
Pastebima, kad į viešumą iškilus incidentui dėl šunų elgesio, J.Gustaitienės komentarai būna vienareikšmiai – keturkojis buvo agresyvus, ruošiamas kovoms.
Kas užkoduota genuose?
„Nuaro“ vadovė J.Gustaitienė ironizavo, kad Klaipėdai, kaip agresyvių šunų lopšiui, naujais gyvūnų gerovės įstatymas nebus aktualus.
Pasak jos, viena iš nedaugelio Klaipėdos savivaldybė iki šiol beveik dešimt metų nesugeba nustatyti agresyvių šunų registracijos tvarką.
Nors būtent uostamiestyje užfiksuojama bene daugiausiai nelaimingų atsitikimų dėl agresyvaus šunų elgesio.
Tad J.Gustaitienė gyventojams siūlė užuot gynus agresyvių šunų diskriminavimą, į teismą paduoti miesto valdžią už viešo intereso nepaisymą.
Kituose miestuose pasitaikė panašių atvejų.
„Ginantieji agresyvius šunis tiesiog nežino, kas užkoduota jų genuose. Agresyvūs šunys sukurti kovoti, nors turintis žinių žmogus ir liūtą gali paversti draugišku“, – mano tarnybos vadovė.
Pasak jos, būtent dėl genetinio paveldimumo yra išskirtos agresyvios veislės. J.Gustaitienei kelia juoką šunų augintojų gąsdinimai, kad įsigaliojus naujajai tvarkai nebeliks tam tikrų veislių šunų.
„Gerbiami ponai, po šio įstatymo niekas nepasikeis. Šios tvarkos reikia laikytis beveik 10 metų. Per tą laiką į sąrašą įtraukti šunys turėjo išnykti“, – pastebi specialistė.
Dirbdama veterinarijos gydytoja ji pastebi, kad dažniausiai užmigdomi šiek tiek paaugę būtent koviniai šunys.
O šių keturkojų laikymui leidimus dažniau bando gauti buvę kaliniai, sąvadautojai, asocialūs gyventojai arba vienišų mamų auginami paaugliai.
Nusitaikė į mišrūnus
„Baisu, kai turguje bobutė perka strafordšyro mišrūną, kad galėtų jį pririšti prie būdos. Įsivaizduojate, kas jos laukia?! Paskui tokius šunis turi naikinti “Nuaras", – baisėjosi vadovė.
Ji prisiminė, kad ruošiant įstatymo projektą daug diskusijų sukėlė būtent privalomas mišrūnų kastravimas. Galutiniame variante atsirado nurodymas, kad jų veisimas galės būti tik tikslinis.
J.Gustaitienė paminėjo praėjusią dieną, kai į „Nuarą“ buvo atnešta beveik 40 beglobių šuniukų. Vos keli jų buvo iš gatvės.
Vieną didmiesčio mikrorajoną terorizavo mišrūnas, sukandžiojęs kelis šuniukus ir apdraskęs žmones.
Porą savaičių karantine laikomu itin agresyviu keturkoju privalės rūpintis tarnybos darbuotojas.
„Nuaro“ vadovė atrėmė kritiką dėl finansinio suinteresuotumo. Vyras kursus vedė tik dėl to, kad kelerius metus nebuvo kam tuo užsiimti.
„Apie kokią diskriminaciją kalbame? Pagaliau nustokime šunis ir žmones statyti į vieną vietą. Tam, kad mūsų vaikai gatvėje vaikščiotų saugūs, o prieglaudų darbuotojai nebūtų nuolat apkandžiojami, turi būti veisiami tik šunys su kilmės dokumentais“, – pasipiktinimo neslėpė J.Gustaitienė.
Komentaras
Giedrius Gumuliauskas, kinologas, kinologijos klubo „Grobis“ vadovas
Viskas priklauso nuo šuns dresūros, tačiau Lietuvoje – silpnos kinologinės mokyklos. Juk jeigu mažo vaiko nemokysime sakyti „ačiū“, jis neužaugs mandagus. Kol kas esame jauna valstybė, tad gal laikui bėgant ir pas mus atsiras šunų auklėjimo tradicijos. Turi keistis požiūris į patį šunį, kad jis yra draugas, o ne ginklas ar pramoga. Lietuvoje dar vadovaujamasi stereotipais. Juk gatvėje labiau bijome pitbulio, o ne pudelio. Nors nėra piktų ar agresyvių šunų. Dėl jų elgesio kalti tik šunų šeimininkai. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur stiprios dresavimo mokyklos šalia parduotuvės sėdintis be antsnukio ir pavadėlio į jus net nesureaguos. Tačiau kad šuo galėtų mieste vaikščioti be antsnukio, privalu išlaikyti atitinkamą egzaminą.
GRYNAS.lt jau rašė, kad agresyvių šunų pusėn stojo ir žymūs Lietuvos žmonės, kurių nuomonę galite pamatyti čia:
