10 savanorių apstulbę: jų kraujas užterštas cheminių medžiagų likučiais

 (127)
Beveik prieš metus Baltijos aplinkos forumas (BEF) iniciavo unikalų tyrimą Lietuvoje. Nevyriausybinės organizacijos atrinkti 10 savanorių davė kraujo, kuriame tirtos trys plačiai paplitusios pavojingų cheminių medžiagų grupės - ftalatai, polibrominti difenileteriai bei perflorinti junginiai.  Vasario 18-ą visuomenei pristatyti šio tyrimo rezultatai ir savanorių įspūdžiai, juos išgirdus.
Unikalaus Lietuvoje kraujo tyrimo rezultatų pristatymas
Unikalaus Lietuvoje kraujo tyrimo rezultatų pristatymas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Susirūpinimą kelia pereinamasis laikotarpis iki 2020-ųjų

BEF specialistai pranešė, kad visuose tirtuose kraujo mėginiuose rasta pavojingų cheminių medžiagų likučių. Iš viso tirtos 28 medžiagos, o savanorių kraujyje rasta 15 iš jų. Didžiausias dėmesys skirtas ftalatams, kurie dažnai naudojami minkštos plastmasės gaminiuose, tačiau būna dedami ir į kvepalus ar statybines medžiagas. Antroji tirta medžiaga - polibrominti difenileteriai- degumą mažinanti medžiaga, ilgą laiką naudota elektronikos prietaisuose, balduose, tekstilės gaminiuose. Trečioji medžiaga, kuriai skirtas ypatingas dėmesys - perfluorinti junginiai, kurie pasižymi tokiomis savybėmis kaip atsparumas riebalams  bei vandeniui, todėl naudojami neprisvylančiuose induose, impregnuotuose drabužiuose, riebalų nesugeriančiose pakuotėse.

Vartotojai galės jaustis ramiau dėl cheminių medžiagų keliamo pavojaus tik po 2020-ųjų metų, nes nuo tada visiems gamintojams ir importuotojams bus privaloma įrodyti, kad jų naudojamos medžiagos yra saugios. Iki 2007 -ųjų metų galiojo atvirkštinis principas – buvo galima naudoti viską, kol nesurinkta pakankamai įrodymų, jog tai kenksminga.

„Iki 2018-ųjų metų cheminių medžiagų gamintojai ir importuotojai į Europos Sąjungą privalo įrodyti, kad visos jų naudojamos medžiagos yra saugios arba keisti savo gamybą, jas išimant iš rinkos. Pereinamasis laikotarpis yra iki 2020-ųjų metų atskiriems gamintojams, jeigu cheminės medžiagos naudojamos labai mažais kiekiais, jiems dar leidžiama jas naudoti. Toks laikotarpis visai logiškas gamintojams – reikia pakeisti gamybos linijas, susirasti naujus žaliavų tiekėjus. Visgi vartotojui tai suteikia didesnę atsakomybę pačiam domėtis ir atidžiai rinktis produktus“, - paaiškino BEF cheminių medžiagų specialistė Laura Stančė.

Nustatytų normų žmogaus organizmui nėra

BEF specialistai, paklausti, ar savanorių kraujyje rastos cheminių medžiagų koncentracijos viršyja leistinas normas, pabrėžė, kad tokių normų apskritai nėra, nes šios medžiagos neturėtų patekti į žmonių organizmus.

„Pirma, labai svarbu suprasti, kad tų medžiagų išvis mūsų organizme neturėtų būti – jos neturėtų ten atsidurti. Nustatytų ribų, kokia yra pavojinga koncentracija nėra, tai labai individualu. Neigiamas poveikis, kuris gali pasireikšti žmogui, gali priklausyti tiek nuo žmogaus lyties, tiek nuo medžiagų apykaitos, nuo svorio, gyvenamosios aplinkos“, - sakė BEF cheminių medžiagų specialistė Justė Buzelytė.

Jos kolegė L. Stančė antrino, kad gaminiuose pavojingų cheminių medžiagų leistinos normos yra nustatytos, tačiau net ir čia pasitaiko pažeidimų, kuomet nustatomas koncentracijos perteklius ir produktas privalo būti išimtas iš rinkos.

Tyrimo metu tirtas ne tik savanorių kraujas, bet ir įvairūs gaminiai. Buvo pasirinkti 67 gaminiai, 25-iuose iš jų (beveik 40 proc.) aptikta ftalatų – medžiagų dažniausiai siejamų su vaisingumo sutrikimais ir vėžiniais susirgimais, o 16-oje iš jų - didesnės negu leistina ftalatų koncentracijos.

Mąsto, ką perduos savo vaikams

36 metų gamtininkas Žymantas Morkvėnas, tapęs kraujo tyrimo dalyviu, teigė, kad sužinojęs tyrimo rezultatus susirūpino savo vaikais. „Tai, kas yra mūsų kūnuose, priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo. Kviečiu visus galvoti renkantis“.

Reikia mažinti vartojimą, žiūrėti, ką perki. Nesakau, kad moterims reikia nustoti naudoti kosmetiką, bet galima tikrai būtų jos kiekius sumažinti.
L. Jonauskas

Kitas savanoris Vytautas teigė, kad pirma supyko ant gamintojų, kad nuodija mūsų organizmus. Dalis medžiagų, kurios buvo surastos jo kraujyje, buvo pažymėtos kaip apskritai uždraustos naudoti.

„Kadangi šeimoje auga du maži vaikai, tai kelia didelį susirūpinimą. Jeigu renkantis maistą, dar galima pasirinkti ekologiškus produktus, didelę problemą kelia vaikų žaislai, ant kurių esančios etiketės nėra tokios išsamios“, - savo įspūdžiais dalijosi savanoris.

Ne kažkas kitas, o tik pats gali save apsaugoti

Vytauto žmona Aušra, kuri dirba gydytoja, teigė, kad jai buvo didelė staigmena, kad jos organizme rasta daugiau pavojingų medžiagų nei jos vyro kraujyje. „Gerai, kad jau buvau pagimdžiusi du vaikus, nes jei būčiau sužinojus anksčiau, būtų buvę daug susirūpinimo“, - neslėpė moteris.

Atsigavusi po pirmojo šoko, Aušra teigė, kad tyrimo rezultatai privertė susirūpinti, kokioje aplinkoje jie gyvena. „Pradėjome keisti savo aplinką, nebenaudoti cheminių ploviklių, išnešti kilimus ir pan.“, - sakė moteris.

Muzikantas Jurgis Didžiulis sako, kad tyrimo rezultatai jam sukėlė daug klausimų: „Pirma, mes iki galo nežinome, koks yra poveikis šitų medžiagų, ES institucijos nesugeba išspręsti šitų problemų. Pavojus yra tikras, tik, kad niekas nespėja mūsų apsaugoti“, - nerimavo atlikėjas.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas, dalindamasis savo įspūdžiais apie tyrimo rezultatus, teigė, kad nors kovoti su neleistinomis medžiagomis sudėtinga ir, ko gero, visiškai atsisakyti visų pavojingų gaminių nepavyks, reikia ne tik galvoti, ką perki, bet ir ar apskritai reikia to, ką nori pirkti.

Gerai, kad jau buvau pagimdžiusi du vaikus, nes jei būčiau sužinojus anksčiau, būtų buvę daug susirūpinimo.
Dviejų vaikų mama Aušra

„Pilni sąvartynai pavojingų medžiagų, ten tiksinti bomba. Tos medžiagos patenka į gyvūnus, žuvis. Reikia mažinti vartojimą, žiūrėti, ką perki. Nesakau, kad moterims reikia nustoti naudoti kosmetiką, bet galima tikrai būtų jos kiekius sumažinti“, - juokavo L. Jonauskas.

Švietimo sistemoje dirbantis Gediminas teigė, kad tyrimo rezultatai privertė jį susimąstyti apie pokyčius savo gyvenime. „Niekas kitas tavo sveikatos nepataisys, tik tu pats“, - sakė Gediminas.

Statys ekologiškus namus, mėgausis žvejyba ir žais Šerloką Holmsą

Savanoris Gediminas, baigęs aplinkosaugos studijas, teigė, kad sveiką gyvenimo būdą puoselėja jau dešimtmetį. „Dabar, vykdant namo statybas, atkreipsime dėmesį į statybines medžiagas, klausime gamintojų apie medžiagų sudėtį viename ar kitame gaminyje. Namo statybos vyksta jau kelis metus, taigi tai bus kaip ir eksperimentas“, - sakė tyrimo dalyvis.

Viceministras L. Jonauskas nepraleido progos pašmaikštauti ir teigė, kad tyrimo rezultatus savotiškai galės panaudoti kaip papildomą argumentą važiuojant į žvejybą - „juk visi žinome, koks sveikas yra buvimas gamtoje“. Surimtėjęs, tyrimo dalyvis teigė, kad naujos žinios apie organizme susikaupusias pavojingas medžiagas paskatino jį ir jo šeimą taupiau naudoti reikiamus resursus – mažiau pirkti, mažiau vartoti. „Tai buvo kaip signalas, kuris labai rimtai privertė atidžiai rinktis bet kokias priemones – ar tai būtų vartojimo daiktai, ar kosmetika, visąlaik nuodugniai žiūrime į sudėtį ir tam tikrų produktų tikrai neperkame“, - tikino L. Jonauskas.

Absoliučiai visos cheminės medžiagos nesutapo. Todėl mes nusprendėme, kad jas gavome iki tol, kol suėjome kartu, daugiau siejame tai su vaikyste, nes tuomet tarybiniais laikais cheminių medžiagų buvo pakankamai daug. Ir aišku teflonines keptuves iš namų išmetėme.
Savanorė Aušra

Muzikantas Jurgis Didžiulis teigė, kad gauti rezultatai jį suglumino, kad rastų medžiagų pavadinimai labai sudėtingi, juos net atsiminti nėra lengva. Todėl pirmiausiai jis tikino, kad bandys stebėti savo aplinką ir suprasti, kuri medžiaga jam sukelia pavojų: „Iš pradžių kilo klausimų, kad gal tai nuo naudojamos keptuvės – pasirodė, kad ne. Paskui galvojau, kad gal nuo kokio kito prietaiso – pagal rezultatus pažiūrėjau, kad irgi ne. Taigi yra kažkokia kita medžiaga. Taigi turėsiu savo studijoje žaisti Šerloką Holmsą ir bandyti suprasti, kas tai buvo – ar laidai, ar elektroniniai prietaisai. Iš vienos pusės tai yra bauginantis sumanymas, bet iš kitos pusės – reikia tai priimti kaip iššūkį“, - sakė atlikėjas.

Visa chemija - ko gero, paveldėta iš vaikystės

Savanorė Aušra, kraujo tyrimus pasidariusi kartu su vyru, sakė buvusi nustebusi, kad rezultatai visiškai nesutampa.

„Absoliučiai visos cheminės medžiagos nesutapo. Todėl mes nusprendėme, kad jas gavome iki tol, kol suėjome kartu, daugiau siejame tai su vaikyste, nes tuomet tarybiniais laikais cheminių medžiagų buvo pakankamai daug. Ir aišku teflonines keptuves iš namų išmetėme“, - juokėsi dar viena tyrimo dalyvė.

Aušros vyras Vytautas teigė, kad jau daug metų domisi švaresne aplinka, stengiasi skaityti perkamų gaminių etiketes, taigi tyrimų rezultatai tik dar labiau sustiprino jausmus, kad būtina kažko imtis, kažką daryti, kad jų auginami vaikai cheminių medžiagų per maisto produktus, ar žaislus gautų kuo mažiau.

„Keičiame aplinką, mažiname chemikalų naudojimą, stengiamės naudoti natūralios medienos gaminius, pavyzdžiui, ne medžio drožlių plokštes, kurios neaišku kuo impregnuotos būna. Remontą darydami stengiamės naudoti vandens pagrindu aliejus, lakus, dažus. Su vaikų žaislais ypatingai sunku, todėl tenka daugiau laiko praleisti renkantis“, - sakė tyrimo dalyvis.

Gamtininkas Ž. Morkvėnas neslėpė, kad šeimoje ir iki tol buvo stengiamasi gyventi sveikai – valgyti maistą, kuris neturi nenatūralių priedų ar aplinkoje naudoti produktus, kurie yra saugūs. „Bet tų medžiagų vis tiek neišvengiamai patenka. Mane labiausiai jaudina mano vaikai, kaip jie toliau gyvens ir tas medžiagas kaups. Taigi, perkant daiktus vaikams žymiai ilgiau tyrinėju jų sudėtį, vengiu pirkti žaislus, kurie pagaminti Azijoje, kur nėra teisės reglamentų ir jie yra gerokai pavojingesni“, - sakė BEF direktorius.

GRYNAS.lt primena, kad iš viso kraujo tyrimui, siekiant nustatyti jame esančias pavojingas chemines medžiagas, buvo pasirinkti 10 savanorių. Daugiau informacijos apie tyrimo rezultatus, eigą ir visas pavojingas medžiagas galite rasti čia.

www.GRYNAS.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)