Lenktynininkas yra vienas iš kasmet vykstančio Vilniaus dviračių „Velomaratono“ mėgėjams ir vaikams iniciatorių, tad sutiko papasakoti apie savo akistatą kelyje su dviratininkais.
- Ar teko patekti į pavojingas situacijas, kai vairavote automobilį, o šalia važiavo dviratininkas? Gal galite papasakoti, kas nutiko?
- Vairuodamas praleidžiu nemažai laiko. Daugėja dviratininkų ir pavojingų situacijų pasitaiko. Pastaruoju metu dažnas, pavojingas reiškinys - dviratininkai važiuojantys per pėsčiųjų perėjas. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad dviratį reikia persivesti per pėsčiųjų perėją. Reikia suprasti, kad važiuodamas dviračiu esi greitesnis nei pėstysis, tad vairuotojas gali laiku nepastebėti dviratininko. Be to, juk pėstysis gali eiti į kelią tik įsitikinęs, kad vairuotojas spės sustabdyti automobilį.
- Kas lemia pavojingas akistatas su dviratininkais?
- Visų pavojingų akistatų esmė - Kelių eismo taisyklių nesilaikymas. Kai kiekvienas eismo dalyvis žinos savo pareigas, tokių situacijų sumažės.
- Lietuvoje dviratininkų bendruomenė sako, kad trūksta vairuotojų pagarbos dviratininkams. Ar jūs sutinkate su tokia nuomone?
- Tiek automobilininkų, tiek dviratininkų bendruomenėse yra puikių, kultūringų žmonių. Bet esu matęs situacijų, kuomet pagarbos vienų kitiems trūksta abiejų bendruomenių stovyklose. Pagarbos vieni kitiems nebuvimas – bendras kultūros klausimas. Aš, nors dažnai ir esu dviratininkų pusėje, matau, kad neretai dviratininkai nesilaiko kelių taisyklių. Tad čia reiktų visiems priminti, kad be teisių, turime ir pareigas.
- Ne paslaptis, kad kartais ir dviratininkai vairuoja pavojingai. Kaip manote, ką tai rodo? Ar jums teko matyti svetur nedrausmingiau važiuojančių dviratininkų?
- Masinė dviratininkų bėda - manevravimas nerodant sutartinių ženklų, važiavimas ne savo kelio puse, per pėsčiųjų perėjas bei numatytų priemonių, padedančių būti pastebėtiems, nenaudojimas. Visa tai priveda prie sampratos – pavojingas vairavimas. Atsidurkite automobilių vairuotojo vietoje: kaip jam nuspėti, kokį manevrą darys dviratininkas, jei jis nesignalizuoja? Pavojų didina ir tai, kad dviratininkai dažnai būna pastebėti per vėlai, nes jie retai naudoja žibintus ar šviesą atspindinčias ryškias liemenes.
Dviratininkų daugėja greitai, tačiau saugumo sąvoka vis dar pamirštama. Nedrausmingesni dviračių vairuotojai, kuriuos teko pastebėti, yra tik silpniau išsivysčiusiose pasaulio šalyse.
- Visgi ir dviratininkai gali papasakoti atvejų apie tyčinius vairuotojų prasižengimus. Kartais atrodo, kad už automobilio vairo žmonės suįžūlėja, kaip manote, kodėl?
- Tyčiniai vairuotojų prasižengimai – bendra tautos kultūros dalis. Jų būna. Privalome daugiau apie tai kalbėti. Tačiau, nemažai tokio vairuotojų elgesio priežasčių gali slypėti pačių dviratininkų elgesyje.
- Ar pats važinėjate dviračiu, dėvite šalmą?
- Dėl įtempto darbo grafiko bei nuvažiuojamų nemažų atstumų kasdien nenaudoju dviračio tiek, kiek norėčiau. Šalmas, nors ir yra abejojančių, yra puiki priemonė atsitikus nelaimei išsaugoti sveiką galvą. Kai mes organizavome pirmąjį „Velomaratoną“, buvo nemažai besipiktinančių, kad renginyje visų dalyvių reikalavome privalomai dėvėti šalmus. Tačiau po to esame gavę daugybę laiškų su padėkomis, kad įsigyti šalmai padėjo išsaugoti sveikatą ir gyvybę.
- Ką patartumėte vairuotojams, kelyje pamačiusiems dviratininką ir norintį papildomai pasisaugoti?
- Būti atidiems ir lenkti dviratininką didesniu nei 1,5 metro atstumu, tai būtų faktoriai, kurie dažnu atveju padėtų išvengti dalies nelaimių.
- O ką patartumėte dviratininkui, kuriam reikia važiuoti intensyvaus kelio šalikele?
- Esmė čia – būti pastebėtam bei staigiai nekeisti važiavimo krypties. Suprantu, kad kartais dėl neidealios kelio dangos tai dviratininkui sunku atlikti. Būti matomu irgi dviratininko pareiga, ryški liemenė, mirksintys žibintai padeda geriau atkreipti dėmesį į save. Net ir maršruto pasirinkimas yra galimybė sumažinti riziką. Didelė saugumo dalis – rūpintis savimi.
- Kaip įvertintumėte Lietuvoje esančią važiavimo dviračiu kultūrą?
- Pastarąjį dešimtmetį sparčiai daugėja dviratininkų. Ne taip sparčiai, bet gerėja ir infrastruktūra. Eismo dalyvių kultūrinis intelektas yra ganėtinai neblogas, bet tobulėti tikrai dar turime labai kur. Tiesiog būkime pakantesni vieni kitiems. Ir, žinoma, be teisių prisiminkime ir savo pareigas kelyje.
DELFI primena, kad B. Vanagas 2015 m. Dakaro ralyje finišavo 24-oje vietoje – tai yra geriausias lietuvių pasiekimas šiose lenktynėse.
