„Iki susidūrimo su vaiko sveikatos problemomis, o tiksliau suvokimo, kad tai yra sveikatos problema jau daug metų, nors ir gamindavau gana dažnai namuose, tačiau maistas buvo įprastas kiekvieno lietuvio skrandžiui: balti miltai, bulvės, mėsa, pieno produktai. Juk vyras labai mėgsta patiekalus su mėsa arba iš mėsos. Žinoma, apsilankydavome ir greito maisto restoranuose”, – sako verslininkė ir dviejų vaikų mama Gintarė Naumovienė.
Vaikas tuštinosi 1-2 kartus per dvi savaites
Mama G. Naumovienė pasakoja, kad vyresnysis vaikas (6 metai) nuo pusantrų metų retai tuštinosi. Pradžioje atrodė, kad vieną dieną užkietėjus viduriams, jam suskaudo ir dėl to bijojo tuštintis. Bandėme motyvuoti, kad užlaikymas nebūtų ilgas. Pasituštinus važiuodavome į parduotuvę ir pirkdavom mašinėlę. Taip pat nežymiai bandėme keisti ir valgymo įpročius, tačiau labai trūko informacijos. Visos šios priemonės nedavė jokių rezultatų, vaikas ir toliau tuštinosi vieną ar du kartus per dvi savaites.
seima3Pradėjome tame įžvelgti problemą, kreipėmės į savo pediatrę. Ji pripažino, kad bėda yra ir reikia tuštintis kiekvieną dieną. Tačiau realių pasiūlymų nepateikė, tik liepė sodinti vaiką per prievartą. Tokie veiksmai žinoma, rezultatų nedavė. Kiekvieno apsilankymo metu pas pediatrę paminėdavau, kad problemos neišsprendėme ir po kelių metų t.y. prieš metus pediatrė išrašė siuntimą apsilankyti pas vaikų proktologą.
Apsilankius pas gydytoją ir papasakojus vaiko ligos istoriją mus kelioms dienos paguldė į ligoninę ir atliko tyrimus. Paaiškėjo, kad mano vaiko storoji žarna yra per ilga ir jos pats galas yra stipriai per platus, taip pat žarnyne yra susidarę vadinamieji „akmenys”. Gydytojas aiškiai įvardino pagrindinę to priežastį – netinkama mityba, ko pasekoje sutriko virškinimas ir susidarė žarnyno pakitimai. Diagnozė: dolichosigma, megarectum, coprustasis. Gydytojas pasakė: „privalote pakeisti mitybą”.
Kokius pokyčius gydytojas rekomendavo įvesti mityboje?
Turėjome atsisakyti pieno, kvietinių miltų, kakavos, ryžių, manų. Taip pat sumažinti gyvūninio maisto produktų suvartojimą bei daugiau valgyti daržovių. Gydytojas paaiškino, kadangi vaikas lanko darželį, kruopų ir gyvūninės kilmės maisto gauna pakankamai, namuose reikia valgyti pagrinde daržoves. Rytais liepė anksčiau atsikelti ir valgyti pusryčius, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių kokteilius arba tiesiog suvalgyti vaisių.
Taip pat liepė nevartoti citrusinių vaisių, kuriuose yra nedidelis kiekis skaidulinių medžiagų. Labai rekomendavo virti trintas sriubas, kadangi vaikai maisto gerai nesukramto ir dėl to blogai pasisavina, o susmulkinus – pasisavinimas maistinių medžiagų pagerėja. Taip pat buvo keista, kai gydytojas liepė nevalgyti virtų bulvių ir morkų.
„Gydytojo mitybos rekomendacijos tinkamos daugumai, kurie turi problemų su virškinimu. Nestebina virtų bulvių ir morkų nerekomendavimas vartoti, juk šie produktai kietina vidurius, jei organizmo virškinimo sistema yra jau sutrikusi”, – teigia sveikatai palankios mitybos tyrinėtoja Raminta Bogušienė.
Prie mitybos pokyčių tai pat išrašė vaistų skatinančių tuštinimąsi, mankštas ir masažus. Mama teigė, kad vaikui reikėjo išugdyti įprotį tuštintis kiekvieną dieną ir dar geriau iš ryto, nes gali, tarkim, visą dieną darželyje užlaikyti ir tik namuose pasituštinti. Taip storoji žarna jau nesutrumpės, bet susiaurėti gali.
Trūksta informacijos apie sveiką mitybą
Maisto įpročius teko keisti visai šeimai, kadangi šešiamečiui vaikui nepasakysi, kad mes valgome, ką esame įpratę, o tu valgyk kažką naujo tau neįprasto. Vyras, aišku, pradžioje gal ir nebuvo patenkintas, bet ko tik dėl vaiko nepadarysi. Gal kiek sunkiau su močiutėmis, nes joms sunku pagaminti patiekalus be miltų, bulvių ar mėsos.
Taip pradėjome savo kelią sveikos gyvensenos link. Namuose neliko kvietinių miltų, juos pakeitė pilno grūdo bei kukurūzų miltai. Pradžioje buvo sunku sugalvoti, kokius čia patiekalus gaminti, kad būtų skanu ir naudinga. Vaiką tenka vis dar įkalbinėti, kad suvalgytų daugiau daržovių, pavyzdžiui, salotų jis nevalgo, agurką ar pomidorą reikia papjaustyti atskirai, tada valgys.
Be to, mažinam cukraus suvartojimą: į arbatą dedame ne du šaukštelius cukraus, o tik vieną. Saldumynai vaikams tik savaitgaliais. Neduodam vaikams rūkytų mėsos gaminių, bei kartais paskaitau, ar saldumynuose nėra hidrintų riebalų. Taip pat atsisakėme sulčių iš pakelių, o limonadų vaikams ir taip neduodavom, geriame vandenį. Nusipirkau receptų knygą apie vegetarišką mitybą ir tik vienas kitas receptas tiko mūsų racionui, nes į daugelį receptų įeina balti miltai, bulvės, kakava.
„Sveikintini mitybos pokyčiai. Tik reiktų nepamiršti daržovių, vaisių ir žalumynų sezoniškumo. Žiemos metu tikrai nerekomenduojama valgyti agurkų ar pomidorų, tai raugintų ir šakninių daržovių metas, o pavasaris – būtent agurkų, ridikėlių, pomidorų sezonas. Taip pat nepamiršti, kad kasdien reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes tai padės organizmą aprūpinti visomis būtinomis medžiagomis. Miltų įvairumui galima naudoti grikių, avižų, žirnių, riešutų, burnočių miltus.
Baltymų pakankamą kiekį šeimos mityboje galima gauti įtraukiant į šeimos racioną daugiau ankštinių kultūrų (žirniai, lęšiai, pupos ir pupelės, sorų kruopos, avinžirniai). Saldumynų su hidrintais riebalais vaikams apskritai nerekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija nepriklausomai ar vaikas turi sveikatos sutrikimų, ar ne. Todėl reiktų atsisakyti tokių konditerinių gaminių pirkimo, nors prekybos centruose retai sutinkama saldainiai, sausainiai, pyragai, tortai be šių žalingų riebalų.
Rengiame šeimos mitybos planus su išsamiomis mitybos ir valgymo kultūros formavimo šeimose rekomendacijomis. Individualiai išanalizuojame kiekvienos šeimos mitybą ir pateikiame rekomendacijas. Taip pat perduodame pagrindinius sveikatai palankios mitybos principus ir sveikatai palankių patiekalų receptus“, – informuoja įstaigos VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė.
Kas įvyko ne tik vaiko, bet visos šeimos gyvenime?
Pokyčiai pradėjo jaustis jau pirmą savaitę. Nors vaikas kas dieną dar nesituštino, bet kas antrą jau tikrai. Antrą savaitę jau tik vieną kartą nesituštino. Trims mėnesiams einant į pabaigą jau tuštinosi kiekvieną dieną.
Mūsų gyvenimo būdo pasikeitimas visiems atnešė tik džiaugsmą. Sūnus pradėjo tuštintis, kas dieną. Vyrui nukrito keli kilogramai. Aš netekau daugiau nei penkių kilogramų. Jaučiamės sveikesni ir stipresni. Pakeitus savo mitybą, mes daugiau laiko praleidžiame gamtoje. Mėgstame pasivažinėti su dviračiais, pasivaikščioti miške, stovyklauti gamtoje. Ir toliau planuojame laikytis sveikos gyvensenos principų.
Sveika gyvensena: mityba, aktyvus gyvenimo būdas, ypač gamtoje manau sparčiai populiarėja Lietuvoje. Šiuo sveikos gyvensenos pokyčių laikotarpiu įkūriau parduotuvę, prekiaujančią drabužiais, skirtais aktyviam laisvalaikiui gamtoje „Regatta great outdoors”. Tai paskatino dar daugiau judėti gamtoje. Mūsų šeima įsitikino mitybos svarba ir jos įtaka sveikatai.
Įstaiga „Sveikatai palankus“ siekia praplėsti visuomenės požiūrį sveikatai palankios mitybos tematika ir suformuoti pagrindus sąmoningiems mitybos pokyčiams šeimose, formuojant augančios jaunosios kartos įpročius. Socialinio tinklo „Facebok“ bendruomenė „Sveikatai palankus“ plečiasi ir jungia žmones, kuriuos domina tikros žinios sveikos mitybos ir gyvensenos aspektais.
Parengė VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, „Sveikos mitybos standartas“ kūrėja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė
