Visos kūno funkcionavimo sistemos sulėtina ritmą: mažėja pulsas, kvėpavimo dažnis, kyla kraujyje hemoglobino ir eritrocitų skaičius. Dirbti norisi mažiau, ilsėtis – ilgiau.
Amerikiečių mokslininkai apskaičiavo, kad moterys žiemos metu nueina 2000 žingsnių mažiau negu vasarą. Judesių, kad neaugtų pilvo, šlaunų, sėdmenų riebalų kiekis, atliekama nedaug. Esant šaltam orui, maisto pageidaujama sotesnio ir riebesnio. Vakare nejučia „išminamas“ takelis: televizorius – šaldytuvas – televizorius. Priežastis suprantama – anksti temsta, nelieka nusiteikimo aktyviai judėti.
Gyvenant pasyviu ritmu, kūnas bemat apauga riebalais. Laikas bėga nepastebimai, ir pavasarį, nusimetus laisvus žieminius drabužius, tenka stvertis už galvos – per riebalinį sluoksnį nebeįmanoma rasti talijos. Medicinos žurnale „Lancet“ paskelbtame tyrime teigiama, kad maždaug trečdalis suaugusiųjų juda nepakankamai, o tai kasmet nusineša 5,3 mln. gyvybių, kas prilygsta maždaug vienai iš 10 mirčių nuo širdies ligų, diabeto, krūties ir gaubtinės žarnos vėžio.
Ką daryti?
Patartina susidaryti fizinio aktyvumo programą 2–4 valandoms per dieną ir jos laikytis. Būtina sąlyga – fiziniai pratimai turi būti kiekvienai pagal jėgas ir malonumą. Jei skauda raumenis – apkrova per didelė. Jei jaučiate žvalumą, sielos pakilimą, darbingą nuotaiką, gyvenimo džiaugsmą – aktyvumo forma pasirinkta teisingai.
Svorio metimo užsiėmimų programa darbo dienomis gali būti tokia:
– rytinė gimnastika, įtraukiant vis naujus pratimus (20 minučių),
– ėjimas pėsčiomis į darbą, lipimas laiptais darbe (20 minučių),
– trumpos fizinės pertraukėlės darbo metu (20 minučių),
– iš visuomeninio transporto išlipimas keliomis stotelėmis anksčiau, ėjimas pėsčiomis (20 minučių),
– aerobiniai užsiėmimai sporto salėje (60 minučių, pagal galimybes, nebūtinai kiekvieną dieną),
– fizinė namų ruoša (60 minučių),
– greitas pasivaikščiojimas lauke prieš miegą (30 minučių).
Ofisų darbuotojoms lauke kasdien reikia praleisti nors valandą. Greitas ėjimas gryname ore prieš ir po darbo išjudina raumenis, ventiliuoja plaučius, išvaiko įtemptas mintis.
Savaitgaliais būtina aktyviai judėti gryname ore. Žiemos klimato oras teigiamai veikia organizmą. Žiemą jis labiau prisisotinęs deguonimi ir turi padidintą kiekį neigiamų jonų, kurie suteikia jėgos antplūdžio, žvalumo jausmą ir stiprina organizmą.
Žiema turtinga judriomis sporto šakomis, kaip čiuožimas pačiūžomis, slidėmis, snieglentėmis. Šios fizinės apkrovos aktyvuoja širdies – kraujagyslių, kvėpavimo, atramos – judėjimo sistemas, greitina medžiagų apykaitą. Žiemos sportas naudingas moterims, kurias kankina galvos skausmas, dažnas peršalimas, nerviniu pagrindu nereti pilvo spazmai, naktimis išvargina nemiga.
Kuo naudingos žiemos sporto šakos?
Slidinėjimas. Kiekvieno amžiaus moteris gali pasirinkti lygumų slidinėjimą, tai tarsi viso kūno mankšta. Lietuvoje daugėja kalnų slidinėjimo trasų. Esant galimybei, pravartu išmokti nuo kalno nusileisti su slidėmis. Tam tikslui reikėtų sustiprinti kojų raumenis treniruoklių salėje. 65 kg sverianti moteris slidinėdama per vieną valandą gali sudeginti apie 680 kcal.
Itin moteriškas sportas – čiuožimas pačiūžomis ant ledo. Pačiūžų sportas treniruoja lankstumą, miklumą, pusiausvyrą. Kadangi dirba apatinės kūno dalies raumenys, kojos įgauna gražias linijas, negresia celiulitas bei kraujotakos sutrikimai. Per valandą galima sudeginti 400- 500 kcal ir taip tobulinti figūrą.
Snieglenčių sportas yra ekstremalus, reikalaujantis fizinio pasiruošimo. Čiuožti snieglente nuo kalno pasiryžta stiprios, ištvermingos merginos. Čiuožimo metu dirba visos raumenų grupės, ypatingai sėdmenų, kojų, pilvo, nugaros. Stiprinami vestibiuliarinis aparatas, širdies raumuo, ventiliuojami plaučiai. Aštrūs emociniai pojūčiai nuima psichologinį nuovargį. Sudeginamos 400–500 kcal per valandą.
Neatidėliokite sprendimo sportuoti. Įsigykite tinkamą aprangą, avalynę, apsaugos priemones. Patikėkite, nauji iššūkiai suteiks jums daug gerų emocijų. O pavasarį pasitiksite lieknos ir raumeningos.
