Anksčiau ją vadino „bačka“, o dabar giria: nemokėjau tinkamai valgyti

20-metė Aira, prieš metus baigusi gimnaziją Šiauliuose ir šiuo metu gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, su skausmu prisimena paauglystę, kai teko kęsti patyčias dėl brendimo metu priaugtų kilogramų. Tačiau dabar visiems užgauliotojams žavi ir savimi pasitikinti mergina yra dėkinga: sunkumai sustiprino psichologiškai ir suteikė motyvacijos rūpintis kūnu.

Airos pokyčiai truko maždaug metus ir, teigia mergina, buvo labai sudėtinga, bet susiformavę sveikos gyvensenos įpročiai ne tik palaiko gražias kūno linijas, bet ir leidžia labiau mėgautis kiekviena diena.

- Kada svoris tapo problema?

- Maždaug iki septynerių buvau smulkesnė, bet vėliau, kiek save pamenu, buvau stambus vaikas. Bręstant svoris augo, tačiau man tai netrukdė, buvau drąsi, komunikabili, labai aktyvi mergaitė. O paauglystėje sužinojau, ką reiškia patyčios. Pati tai patyriau savo kailiu, todėl, pamenu, aršiai gindavau ir tuos, iš kurių tyčiojamasi.

- Dėl ko iš tavęs tyčiojosi?

- Vaikai buvo žiaurūs, už tai, kad stodavau ginti kitų, nukentėdavau ir pati: būdavau dar labiau užgauliojama dėl savo svorio, išvaizdos. Jaučiausi, žinoma, blogai, nes niekada nesupratau, kaip žmogus gali būti vertinamas ir smerkiamas už tai, kaip atrodo. Man tai atrodė labai neteisinga, tačiau stengiausi tiesiog nereaguoti arba ramiai atremti visus puolimus ir patyčias. Niekas nematė manęs verkiančios.

Tik namuose galėjau sau leisti verkti ir pykti dėl to, ką man tenka išgyventi. Galbūt dėl visų patyčių, kurias patyriau, subrendau anksčiau už kitus bendraamžius. Mano tėvai visada gynė ir saugojo mane, kiek tik galėjo. Meilė, šiluma, parama ir puikus pavyzdys, kaip tuos nelaimingus žmones, kurie tyčiojasi, išklausyti ramiai ir elgtis protingai, nepriimti nieko asmeniškai - tai tikriausiai ir išaugino mane į psichologiškai tvirtą asmenybę. Tokią, kokia esu dabar.

- Tai dėl ko pasiryžai keistis?

- Priežasčių buvo daug. Viena pagrindinių – jau minėtos patyčios. Labai norėjau įrodyti visiems, kurie tyčiojosi, kad sugebu siekti savo tikslų, turiu valios. Ačiū visiems žmonėms, kurie kažkada buvo mane įžeidę dėl mano išvaizdos ar svorio. Ačiū, nes jie buvo puiki motyvacija pradėti ir nesustoti.

Priežastis viską pradėti buvo ir noras gražiau apsirengti, geriau jaustis, atrodyti taip, kad už nugaros nesigirdėtų šnabždesių, nesimatytų užjaučiamų ar pajuokiančių žvilgsnių. Ir praeinant neklaustų draugių „Kur tą „bačką“ ridenat?“. Supratau, kad ne dėl kitų, o dėl savęs viską pradėjau ir kad tik dėl savęs nesustosiu. Bėgant laikui pati sau tapau motyvacija, supratau, kad viskas įmanoma, jei to labai nori ir sieki.

- Nuo ko pradėjai?

- Mano kelionė prasidėjo nuo didelio noro ir sporto salės paieškų. Kadangi buvau kompleksuota, tai ieškojau sporto salės, kurioje sportuotų daugiau merginų ar moterų, taip visai netyčia atradau moterų sporto klubą. Pradėjau po truputį, kelis kartus per savaitę ėjau į sporto salę ir nepastebėjau, kaip vis dažniau ėmiau ten lankytis, įsimylėjau sportą. Jaučiau, kad kūnas tvirtėja, tačiau daugiau niekas nesikeitė.

- O ar pakeitei mitybą?

- Iš pradžių dar nemokėjau tinkamai valgyti, pati supratau, kad kažką darau ne taip. Todėl pradėjau informacijos ieškoti internete, susidariau dienos meniu, bandžiau valgyti dažnai, stengiausi atsirinkti svarbiausią ir teisingą informaciją iš visko, kas pateikiama internete. Po truputį judėjau į priekį, galbūt klaidingai, bet vis tiek į priekį.

Perskaičiau kelias knygas apie sveiką gyvenseną ir mitybą. Darėsi vis įdomiau, kaip veikia mano organizmas ir kaip mano kūnas reaguoja į tam tikrą maistą, tad vieną dieną nuėjau į sveikos mitybos kursus. Po paskaitų vis bandžiau pritaikyti kažką sau, atkreipiau dėmesį į savo mėgstamą maistą, stengiausi koreguoti porcijų dydžius bei maisto racioną. Ilgainiui tai tapo įpročiais, prie kurių, kad ir po didelių nuklydimų, visada grįžtu.

- Ko laikaisi iki šiol, kasdien? Gal kažkokie įpročiai tapo tavo kasdiene rutina, pvz., toliau kasdien bėgioji, atsisakai kokių nors produktų? O gal dabar nieko nebedarai ir tiesiog mėgaujiesi gyvenimu?

- Susiformavę įpročiai išliko iki šiol. Tai tapo mano gyvenimo būdu. Kiekvieną rytą valgau pusryčius, geriu daug vandens, valgau 5-6 kartus per dieną, atsisakiau padažų, saldumynų, daugumai mėgstamų produktų atradau sveikesnę alternatyvą, į savo maisto racioną įtraukiau daugiau daržovių ir vaisių.

Atsirado daug naujų įpročių, apie kuriuos anksčiau nebūčiau nė pagalvojusi - renkuosi ne tik skanų, bet ir mano kūnui naudingą maistą. Tačiau savęs nekankinu ir, kai norisi, neatsisakau šokolado ar pyrago gabalėlio. Taip pat stengiuosi būti fiziškai aktyvi, drauge su savo vaikinu Martynu lankomės sporto salėje. Dabar mėgaujuosi gyvenimu labiau, nei bet kada anksčiau.

- Kol susiformavo nauji įpročiai, ar patyrei sunkumų, nuopolių?

- Mano pokyčių kelias išties buvo labai sudėtingas ir sunkus. Ne kartą buvo nuopuolių. Atrodė, kad noriu pasiekti neįmanoma. Tačiau kaskart žiūrėdama į veidrodį, girdėdama artimų ir pažįstamų žmonių komplimentus, skatinimą nesustoti, prisimindavau, kad einu tinkamu, galbūt nelengvu, bet savo keliu.

Niekada nesiekiau atsikratyti tikslaus skaičiaus kilogramų ar įtilpti į tam tikro dydžio drabužius. Visada norėjau jaustis gerai ir, svarbiausia, pamilti save. Mano pokyčiams prireikė apytiksliai vienerių metų. Lėtai, bet užtikrintai ėjau link to ir džiaugiuosi, kad nesustojau.

- Ko pasiekei per vienerius metus?

- Štai aš čia: pamilusi save, be galo laiminga ir dar „pametusi“ 10 kg ir daugiau negu 35 cm nuo apimčių. Iš aplinkinių išgirstu atsiliepimų, jog numečiau kur kas daugiau, nei 10 kg. Aišku, džiugina tai, kad parduotuvėse nereikia ieškoti dydžių, kurių dažnai nebūna. Man kilogramai nebuvo svarbūs, tad skaičių nesekiau. Labiausiai mane džiugina vaizdas, kurį matau veidrodyje. Nerealus jausmas!

- Ar dabar labiau save myli?

- Anksčiau nemokėjau savęs mylėti tokios, kokia esu. Visas nueitas kelias leido man save iš tiesų pamilti ir suprasti, kad kiekvienas esam stiprus tiek, kiek norim tokiu būti. Nieko nėra neįmanomo. Svarbu save mylėti ir džiaugtis tuo, ką turi jau dabar.

- Kas dar pasikeitė tavo gyvenime?

- Mano gyvenime iš esmės pasikeitė tik keli dalykai: sulaukiau ir sulaukiu daug dėmesio ir komplimentų iš aplinkinių (ypatingai iš tų, kurie mane matė ir pažino kitokią). Atradau patinkančią veiklą, kuri tapo dar ir mano gyvenimo būdu, pradėjau dažniau šypsotis, išmokau vertinti kiekvieną dieną, pamilau save tokią, kokia esu. Gali būti, kad savo ateitį bandysiu susieti su sveika gyvensena.

- Kas tau dar padėjo išlikti teisingame kelyje?

- Prie mano dabartinės geros savijautos ypatingai prisidėjo mano pirmojo sporto klubo trenerė Dovilė. Kadangi sporto klubą pradėjau lankyti gana jauna, jos palaikymas padėjo nugalėti baimę, patikėti, kad aš galiu. Nesvarbu, būnu pikta ar linksma, kai laikausi režimo ar kai „nuklystu“, visuomet mane palaiko mano vaikinas Martynas. Taip pat skaitau motyvacinę literatūrą, straipsnius, diskusijas internete. Viena iš mane motyvavusių knygų — „Slaptas sulieknėjusios merginos dienoraštis“. Žaviuosi Andriaus Pauliukevičiaus ir Ilkos Adams pasiekimais ir knygomis.

- Ko palinkėtum norintiems pagražinti savo kūną? Ką daryti? Ko ne?

- Mažiau tikėkit kiekviena nauja ir „stebuklinga“ dieta, kiekvienu nauju Facebook‘e atsiradusiu sveikos mitybos „propaguotoju ir žinovu“. Mylėkite save, nekankinkite, nealinkite savo kūno ir tikėkite savimi. Sportuokite, ieškokite sveikesnių alternatyvų savo mėgstamam maistui, stenkitės sveikai maitintis ir jūsų kūnas jums atsidėkos gera savijauta, energijos antplūdžiu.