Ši istorija nėra tradicinė ir net nėra per daug įspūdinga. Nebuvo taip, kad pažiūrėjusi į savo nuotrauką iš gimtadienio (ar vestuvių, ar šiaip vakarėlio, kur sėdžiu su šašlyku prie ežero) nusprendžiau kardinaliai pakeisti savo gyvenimo būdą ir pernakt tapau aktyviai sportuojančia salotų valgytoja.
Beje, šios žmonių istorijos man visuomet buvo keistos – žmonės, kodėl pokyčiams jus įkvepia kažkokios nuotraukos, jūs ką, į veidrodį kasdien nežiūrite? Grįžtant prie mano atvejo – taip anaiptol nebuvo. Sportas į mano gyvenimą atėjo pamažu ir labai „nedrąsiai“. Visuomet buvau ta liesa paauglė, kuri galėjo sau leisti prabangą valgyti viską ir vis vien neperžengti 20 KMI ribos. Vienintelis sportas, kuriuo užsiėmiau iki 25-erių buvo vaikščiojimas (ir ne, tai nebuvo spartusis ar šiaurietiškas, o tiesiog vaikščiojimas).
Nepaisant to, kad atrodžiau sąlyginai neblogai ir dažnai sulaukdavau komplimentų ir pasyviai agresyvių užuominų, kurių sulaukia visi nors kiek lieknesni žmonės: „turbūt nieko nevalgai“, „vėjas nupūs“, „iš tavęs žiūriu visai nieko nebeliko“ ir panašiai – nesijaučiau gerai ir dabar, kai turiu su kuo palyginti, galiu pasakyti – taip pat ir neatrodžiau gerai. Nors kartais ir akivaizdžiai nematyti, visi mūsų gyvenimo būdo pasirinkimai vienaip ar kitaip atsispindi mūsų veiduose, odoje ir plaukų būklėje. Turbūt kiekvienas iš mūsų nesuvokiame, kiek potencialo turime ir koks svarbus kiekvienas mūsų sprendimas – šokoladukas ar morka priešpiečiams, žygis ar alaus bokalas su draugais mieste.
Iš savo patirties galiu pasakyti – nereikia imtis jokių kardinalių gyvenimo pokyčių ir tikėtis, kad pavyks sukurti save iš naujo pernakt. Užtenka vieno gero, kad ir nedidelio sprendimo, kuris įkvėps jus didesniems pokyčiams ir šie pokyčiai ateis palengva ir natūraliai įsilies į jūsų dienotvarkes.
Kalbant apie dienotvarkę, mano gyvenimo pokyčiai prasidėjo būtent nuo jos! Galima nugyventi visą gyvenimą kartojant, kad esi pelėda ir nieko čia nepakeisi (taip, aš buvau ta, kuri tą kartoja), o galima nuspręsti prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą į savo rankas ir pakeisti tai, kas tau ne visai tinka. Panorusi atsisakyti savo pelėdiškumo ir „linksmųjų kalnelių“, kuomet darbo dienomis tekdavo keltis šeštą ryto, o savaitgaliais miegoti iki pietų ir neturėti jėgų jokiai aktyviai veiklai, nusprendžiau paprastą dalyką – eiti miegoti ir keltis visuomet tuo pačiu metu. Atrodo elementaru, bet nepaprastai veiksminga.
Šis pokytis į mano savaitgalius atnešė daug laisvo laiko rytais, o kartu privertė užduoti sau klausimą, kaip galėčiau išnaudoti naujai atsivėrusias galimybes. Taip į mano gyvenimą palengva atėjo bėgimas. Prasidėjusios nuo 15 minučių trukmės, treniruotės palengva prailgo iki kone valandos. Bėgimas, savo ruožtu, į mano dienas atėjo su palydovais – klausimais ar geriu pakankamai vandens ir kodėl vieną dieną bėgti taip lengva, o kitą sunku pavilkti kojas? Gal kaltas tas burgeris ar kelios taurės vyno vakare su draugėmis. Taip prasidėjo grandininė reakcija, kuri per trejus metus į mano gyvenimą atnešė labai daug naujovių, kuriomis džiaugiuosi iki šiol: alkoholio ir karts nuo karto į rankas pakliūvančio cigaretės atsisakymo, elementarių ir kasdienių sveikos mitybos pasirinkimų – daugiau daržovių ir mažiau saldumynų. Vėliau į mano gyvenimą taip pat atėjo jogos užsiėmimai ir plaukimas kartą per savaitę. Šiandien galiu pasakyti, kad pagaliau jaučiuosi gerai ir tai, kad 25 net nenutuokiau ką reiškia taip jaustis.
Mano patarimas – pradėti nuo vieno gero sprendimo, kuris iš pradžių gali pasirodyti ir visai nereikšmingas. Pavyzdžiui, stiklinės vandens pabudus iš ryto ar penkių minučių mankštos prieš pusryčius. Geri sprendimai veikia kaip magnetas – jie neabejotinai į jūsų gyvenimus pritrauks ir kitus, vieną už kitą geresnius sprendimus. Lėtai, bet užtikrintai. To Jums ir linkiu, sėkmės!
