Motyvacijos turime visi

Kai noras viską keisti užvaldo – atrodo, kalnus gali nuversti, šturmuoji sporto salę, dirbi su užsidegimu, tačiau po mėnesio užsispyrimas išgaruoja ir vėl tenka rinkti motyvaciją po kruopelę. Kaip sau padėti? Kaip įgyti ilgalaikį atsparumą motyvacijos svyravimams? Mums pasiruošęs padėti „Goodlife“ sporto vadovas ir asmeninis treneris Andrius Česnauskas.

Esu įsitikinęs – visi mes turime savyje motyvacijos, tik to nežinome arba ją eikvojame kitiems tikslams. Juk kiekvieną rytą atsikeliame ir nueiname į darbą, nors kartais visai tam neturime nei motyvacijos, nei noro. Sportui tos valios atsikelti ir nueiti visai nebelieka? Į darbą einame, nes žinome, kad mėnesio gale gausime atlygį. Mėnuo mums nėra toks ilgas laiko tarpas, kurio negalėtume pakentėti vardan taip laukiamos naudos. Kadangi greito atlygio už sportą niekas nežada – motyvaciją išlaikyti ženkliai sunkiau.

Kelkime realius tikslus

Tad pasiryžę žengti į sporto salę, nekelkite sau didžiulių tikslų. Jei neturėsite tarpinių stotelių, mažų tarpinių tikslų – motyvaciją galite pamesti jau po mėnesio. Štai ateina į sporto klubą labai užsidegęs žmogus, nori greito ir akivaizdaus rezultato, pavyzdžiui, numesti 20 kg, kol motyvacija neišgaravo. Po mėnesio pamato, kad pavyko numesti tik kilogramą ar du, tada supranta, koks ilgas kelias dar laukia ir palūžta, sako – viskas, aš tiek negaliu. Tad verčiau pradėkite palaipsniui, leiskite sau įsivažiuoti, pradžioje išsikelkite nedidelius tikslus ir labai svarbu – įgyvendinę tuos mažus tikslus išmokite pasidžiaugti.

Taip pat teks susitaikyti su tuo, kad ne viskas eisis lengvai ir tai, ką reikės daryti, gali jums visai nepatikti. Darymas vardan darymo nedžiugina, bet net neabejoju, kad rezultatai anksčiau ar vėliau pasirodys ir būtent jie pakurstys jūsų motyvaciją.

Kas ta motyvacija apskritai?

Nors naujausios teorijos teigia, kad mojuoti motyvacijos korta net nekorektiška, nes motyvacijos kaip tokios tiesiog nėra… Panašu, kad šioje naujoje teorijoje tiesos esama. Juk taip vadinama motyvacija išties tėra tik mūsų prioritetai, vertybės ir pasirinkimai. Ar sveikata jums vertybė? Jei ji neįtraukta į jūsų vertybių sąrašą, tikėtina nieko dėl jos nedarysite ir sportuoti nesivarginsite.

Tad verta peržvelgti savo vertybių sąrašą, kol jo nepakoregavo… gydytojai. Būtent tik kritiniais momentais, kai iš gydytojų išgirstame negailestingą verdiktą, esame priversti sveikatą iškelti į vertybių sąrašo viršų. Mūsų kūnas yra sudėtingas ir nuostabus organizmas, jis pats atsistato, pagyja, bet jam būtina suteikti tinkamas sąlygas, padėti.

Deja, ir į gyvenimo pamėtėjamus iššūkius žvelgime skirtingai. Vieniems jie suteikia motyvacijos, kitus dar labiau sugniuždo. Sakoma, kad yra du žmonių tipai – lyderiai ir aukos. Aukos nuolat viskuo skundžiasi, yra nepatenkinti, o lyderiai visada ieško galimybių, į viską žvelgia pozityviai, nesidairo į praeitį, o fokusuojasi į priekyje laukiančius tikslus. Jei žmoguje dominuoja negatyvus požiūris, jis visada ieško pasiteisinimų, o dar ta tingi prigimtis, nenoras išeiti iš komforto zonos – tikrai lengviau yra verkšlenti ir dejuoti. Tačiau dejuodami dėl antsvorio, prastos sveikatos ir nieko dėl to nedarydami pokyčių nesulauksite.

O jei pabandysite – atsiras bent teorinė tikimybė, kad viskas pajudės teigiamų pokyčių link. Ir jei po pirmojo bandymo jus parklupdys motyvacijos stoka, nesustokite, bandykite dar kartą ir tiek kartų, kiek tik reikės.