„Prieš kiekvieną mėgiamo žaidimo ar treniruotės pradžią būtina skirti laiko specifiniam apšilimui,“ – teigia „Goodlife“ asmeninis treneris Tadas Jackūnas ir pažindina mus su krepšininkų apšilimo specifika.
Krepšininkų apšilimo, kaip ir kiekvieno apšilimo, tikslas – pakelti kūno temperatūrą, paruošti kūną ir centrinę nervų sistemą darbui, pagerinti sąnarių mobilumą, o tai reiškia – sumažinti traumų riziką.
Tadas rekomenduoja daugiau dėmesio skirti labiausiai įsitempusioms vietoms, stokojančioms paslankumo, gaunančioms daugiausia krūvio. Krepšininkams dažniausiai tai yra Achilo sausgyslė, kryžminiai kelių raiščiai, čiurnos.
„Visi aukšto lygio žaidėjai pažįsta savo silpnasias ir stipriasias puses, po testavimo jie tiksliai žino, kurie raumenys labiau įsitempę, kuriuos reikia labiau aktyvuoti. Jų apšilimas jau būna specializuotas, individualus,“ – patirtimi dalijasi treneris.
O ką daryti visiems kitiems? Žinoti savo silpnas vietas Tadas rekomenduoja visiems. Žaidžiantiems krepšinį jomis dažnai tampa jau minėtas Achilas, keliai, čiurnos. Tad jau per apšilimą joms reikėtų gauti šiek tiek nestabilumo. Prieš varžybas apšilimas turėtų būti dinamiškas, nestokoti įvairių judesių ir net lengvo kontakto. Anot trenerio labai svarbu, kad kūnas nepatirtų didžiulio streso įmestas į varžybas ar treniruotę be pasiruošimo, lengvą, „įvadinį“ stresą jis jau turi gauti būtent apšilimo metu.
Paklaustas, kokį apšilimą krepšininkams skiria būtent jis, Tadas atsako: „Aš daugiausia dėmesio skiriu kelių mobilumui, stabilumui, judesiams ant vienos kojos (tai padeda pasiruošti krypčių keitimui, driblingui). Nors daugiau dėmesio visada tenka apatinei kūno daliai, tačiau nepamirštu ir viršaus, nes krepšinis – kontaktinis žaidimas, o kontaktui priimti reikia stiprios pečių juostos. Jei prašytumėte įvardinti tris svarbiausius taškus krepšininko kūne, tai išskirčiau kelius, klubus ir juosmenį.
