Migdoluose skaidulų yra daugiausia, lyginant su kitų rūšių riešutais. Be to, šios rūšies riešutuose itin daug galingo antioksidanto – vitamino E, rašoma everydayhealth.com. Jie taip pat turi vitamino B2, cinko, seleno ir omega-3 riebalų rūgščių.

„International Journal of Obesity“ leidinys išpublikavo tyrimą, kurio dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes, visiems buvo skirta mažo kaloringumo dieta šešių mėnesių periodui. Tie tyrimo dalyviai, į kurių racioną buvo įtraukti migdolai, numetė daugiau svorio nei tie, kurie valgė daugiau sudėtinių angliavandenių.

Kito tyrimo rezultatai parodė, kad migdolai itin naudingi žmonėms, nerimaujantiems dėl cukraus kiekio kraujyje. Apie 20 proc. kalorijų iš migdolų keturis mėnesius gavusiems tyrimo dalyviams nustatytas „blogojo“ LDL cholesterolio sumažėjimas, o jų atsparumas insulinui sumažėjo lyginant su kontroline grupe, kuriai migdolų valgyti nebuvo nurodyta.

Migdolai taip pat pajėgūs apsaugoti žarnyną. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šie riešutai didina gerųjų bakterijų kiekį virškinamajame trakte ir stiprina organizmo imuninę sistemą.

Be to, 2015 metais leidinyje „Journal of American Heart Association“ pristatomo tyrimo metu buvo nustatyta, kad kasdieninis šių riešutų vartojimas yra paprasčiausia mitybos strategija siekiant užkirsti kelią širdies ir medžiagų apykaitos ligoms. Migdolai yra puikus užkandis, taip pat jais galima gardinti salotas, košes ar jogurtą.

Migdoluose esantys mononesotieji riebalai, polinesotieji riebalai ir ląsteliena padeda padidinti „gerojo“ cholesterolio ir sumažinti „blogojo“ cholesterolio lygį.

Energetinė vertė: vidutiniškai 23 riešutuose yra 170 kalorijų ir 15 gramų riebalų.

Migdolų istorija

Erškėtinių šeimai priklausantis migdolų medis (Prunus dulcis; Prunus amygdalus) yra kilęs iš Šiaurės Amerikos, Vakarų Azijos ir Viduržemio jūros šalių. Lotyniškas migdolo pavadinimas “amygdalus” reiškia “tonzilių slyvą”. Senovės romėnai migdolus vadino “graikiškais riešutais”, kadangi jie pirmiausiai pradėti auginti Graikijoje. Migdolai minimi dar Biblijoje. 1390-ųjų metų recepte pasakojama, kaip paruošti padažą austrėms su maltais migdolais.

Kalbant botaniškai, migdolas yra vaisius. Ant medžio kabantis vaisius ar kaulavaisis panašus į mažą pailgą persiką su kieta žaliai pilka žievele. Kai augalas subręsta, žievelė prasiskečia; viduje yra riešutas. Į Kaliforniją, didžiausią pasaulyje migdolų augintoją (daugiau kaip 100 rūšių) šį riešutą atvežė ispanų misionieriai.

Jei aptiksite “jordaniškus migdolus”, žinokite, kad tai tokie patys migdolai, tiesiog didesni. Auginimo sąlygos Ispanijoje lemia, kad šie vaisiai užauga nepaprastai dideli. Kartieji migdolai, kurių sudėtyje randama mirtinos ciano rūgšties, yra saldžiųjų giminaičiai. Nors karštis neutralizuoja nuodus, JAV šie riešutai uždrausti. 50 neapdorotų karčiųjų riešutų gali sukelti mirtį. Tačiau iš jų vis tiek gaminamas migdolų ekstraktas ir migdoliniai likeriai.

Ką byloja legendos

Graikų mitologija pasakoja apie nuostabią princesę Filiją, kurią sužadėtinis vestuvių dieną paliko prie altoriaus. Filija jo laukė metų metus, kol galiausiai iš sielvarto mirė. Kaip gailestingumo ženklą, dievai pavertė ją migdolų medžiu, vilties simboliu. Grįžęs sąžinės graužiamas Demofonas pamatė Filiją, paverstą belapiu, bežiedžiu medžiu ir jį apkabino. Staiga medis apsipylė žiedais - tarsi patvirtindamas, kad meilė nugali mirtį. Panaši legenda pasakojama ir Portugalijoje.

Tikima, kad per krikštynas, vestuves ir kitas religines ceremonijas įteiktas nelyginis migdolų skaičius (trys, penki, septyni) užtikrins sėkmingą ateitį ir atneš laimės. Žydams sėkmės simboliu yra migdolų ir razinų mišinys.

Migdolų produktai

Migdolų sviestas: gaminamas ir naudojamas kaip riešutų sviestas. Žali ar pakepinti riešutai yra sutrinami į kreminę masę. Tinka naudoti kepiniams.

Migdolų ekstraktas: gaminamas iš karčiųjų migdolų aliejaus. Aliejus yra skiedžiamas alkoholiu (kartais vandeniu). Naudojamas kaip labai stiprus prieskonis.

Migdolų miltai: jie gaminami iš maltų migdolų. Labai greitai genda, todėl geriau susimalti patiems. Kad gerai susimaltų, į mikserį ar prieskonių trintuvą dėkite mažais kiekiais. Riešutai turi būti visiškai sausi.

Migdolų pienas: gaminamas iš maltų migdolų be rudos odelės ir vandens. Gali būti vartojamas kaip karvės pieno pakaitalas. Tinka žmonėms, vengiantiems pieno ir sojos produktų. Lengva pasigaminti patiems.

Migdolų aliejus: jis išspaudžiamas iš migdolų. Maistui naudojamas aliejus yra brangus, jo nelengva gauti.

Migdolų kremas: gaminamas iš migdolų be rudos odelės, cukraus ir glicerino (ar kito skysčio). Jis ne toks saldus kaip marcipanai (į pastarųjų sudėtį įeina daugiau cukraus ir kartais – kiaušinių baltymų). Tačiau patiekaluose netinka migdolų kremą keisti marcipanais ir atvirkščiai.

Kaip migdolus pasirinkti ir laikyti

Parduotuvėse galite rasti migdolų su odele arba valytų migdolų. Prieš pirkdami riešutus su odele, pirmiausia gerai pakratykite. Jei labai barška, vadinasi, migdolai yra seni ir pradėję trauktis. Migdolai bus kvapnesni, jei sukaposite ar padalinsite į dvi dalis prieš pat naudojimą. Seni migdolai yra kartaus skonio, o viduje esanti masė – ne balta, o pageltusi. Tokius išmeskite. Migdolų odelė yra valgoma. Paragaukite, ir, jei ne per karti, palikite – patiekalui suteiks daugiau aromato.

Anot Kalifornijos migdolų produkcijos gamintojų, neatidarytas natūralių migdolų pakuotes tamsioje, vėsioje vietoje galima laikyti dvejus metus. Neatidarytas skrudintų migdolų dėžutes tokiomis pat sąlygomis galima laikyti vienerius metus. Ilgiau išsilaikys šaldytuve laikomi riešutai. Migdolų kremas šaldytuve negenda dvejus metus. Atidarytą migdolų pakuotę sandariai uždarykite ir laikykite sausoje, tamsioje, vėsioje vietoje (geriausia – šaldytuve). Tinka vartoti tris mėnesius.

Migdolai ir sveikata

Migdoluose esančios riebiosios rūgštys gali padėti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje (pačiuose migdoluose cholesterolio nėra) ir širdies ligų riziką. Juose gausu vitamino E – stipraus antioksidanto, padedančio apsaugoti arterijas nuo kalkėjimo.

30 gramų migdolų yra 10 procentų rekomenduojamos kalcio dienos normos (labai tinka pieno produktų nevartojantiems vegetarams). Jie dažnai rekomenduojami norintiems priaugti svorio. Migdolų aliejus pasižymi homeopatinėmis ir kosmetinėmis savybėmis.

Dėmesio: kadangi migdoluose yra daugiau arginino nei lizino, jų reikėtų vengti peršalimo ir infekcinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Argininas skatina (o lizinas stabdo) viruso aktyvumą.

Migdolai ir maisto gaminimas

Jei dažnai kepate pyragėlius ar keksiukus su migdolais, tikriausiai žinote, kad prieš tai paskrudinti migdolai kepiniams suteikia nepaprasto aromato ir nenusėda tešlos apačioje. Migdolai puikiai tinka su daržovėmis, vaisiais ir mėsa, tačiau labiausiai dera su žuvies, vištienos ir ryžių patiekalais. Ir, žinoma, puikiai pagardina desertus.

Išmokite gaminti migdolų pieną, miltus ir išbandykite daugybę pikantiškų bei saldžių patiekalų.

Kaip pašalinti odelę

Kai kuriuose receptuose minimi migdolai be odelių. Jas pašalinti yra visai paprasta:

1. Sudėkite migdolus į dubenėlį.

2. Užpilkite verdančiu vandeniu (kad beveik apsemtų).

3. Palaikykite 1 minutę.

4. Nusausinkite, perplaukite šaltu vandeniu ir dar kartą nusausinkite.

5. Nuimkite odeles.

Patarimai:

1. Nelaikykite migdolų vandenyje ilgiau nei 1 minutę, nes jie praras traškumą.

2. 450 g riešutų telpa į pusantros stiklinės.

Morkos su amaretu

Reikės:

450 g šviežių morkų,
½ stiklinės migdolų,
¼ stiklinės amareto arba 2 šaukšteliai migdolų ekstrakto,
sviesto kepimui,
druskos ir pipirų (pagal skonį).

Gaminimo būdas

Supjaustykite morkas 0,3 cm gabalėliais. Kepkite svieste kol iškeps, tačiau dar nebus minkštos. Sudėkite sukapotus migdolus ir amaretą. Dar truputį pakaitinkite ir pagardinkite druska bei pipirais.

Išeis 6 porcijos

Salotos su kuskusu ir pupelėmis

Reikės:

2 stiklinės vandens,
5 šaukštai augalinio aliejaus,
¼ šaukštelio ciberžolės,
¼ šaukštelio cinamono,
¼ šaukštelio smulkintos šviežios imbiero šaknies,
2 stiklinės kuskuso,
½ stiklinės razinų (nebūtinai),
1 stiklinė smulkintos cukinijos,
½ stiklinės pjaustytų morkų,
½ stiklinės smulkinto svogūno,
¼ stiklinės smulkintos žaliosios paprikos,
¼ stiklinės smulkintos raudonosios paprikos,
450 g skardinė konservuotų pupelių,
1 ½ šaukšto citrinos sulčių,
druskos pagal skonį,
salotų lapų,
½ stiklinės migdolų puselių.

Gaminimo būdas

Į didelę gilią keptuvę supilkite vandenį, 2 šaukštus aliejaus, prieskonius ir leiskite užvirti. Tada sudėkite kuskusą ir razinas. Uždenkite keptuvę ir nuimkite nuo ugnies; palikite pastovėti 15 minučių. Viską perdėkite į didelį dubenį, suberkite pupeles, sudėkite daržoves.

Mažame indelyje sumaišykite 3 šaukštus aliejaus, citrinos sultis ir druską. Užpilkite ant salotų ir gerai išmaišykite. Uždenkite ir palaikykite šaldytuve 8 valandas ar per naktį. Patiekite ant salotos lapo, apibarstykite migdolais.

Išeis 6-8 porcijos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (20)