Tėvų susirinkimai: eiti ar neiti?konkursas

 (15)
Daugelis turbūt prisimename, kaip vaikystėje mėginome išvengti kai kurių pamokų – jas „pramiegodavome“, netikėtai „susirgdavome“ ar išsisukdavome kitais būdais. Tačiau kodėl suaugę ir tapę tėvais kai kurie iš mūsų vis dar vengia mokyklos ir bando išvengti tėvų susirinkimų? Pasirodo, susirinkimai šiais laikais privalo būti modernūs, jei į juos tikimasi prikviesti tėvų.
Tėvų susirinkimai: eiti ar neiti?
© DELFI (A.Solomino nuotr.)

„Tradicinė tėvų susirinkimo forma yra pasenusi ir nebeatitinka tėvų interesų. Susirinkimas vardan susirinkimo naudos neduoda – į tokius susirinkimus ir aš pati nebeinu“, – teigia lektorė Jolanta Lipkevičienė.

Pasak pašnekovės, šiuolaikiniams tėvams aktualūs tokie susirinkimai, kuriuose ne tik aptariami mokymosi rezultatai, be ir ieškoma būdų jiems pagerinti, išklausomos tėvų iniciatyvos, vyksta darbas grupėse, kuriose sprendžiama, kaip spręsti kilusias problemas.

Sprendžia vaikų problemas

J. Lipkevičienė projekto „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva“ metu veda saviugdos seminarus šalies mokyklų mokytojams ir tėveliams. Šiuo projektu siekiama paskatinti tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą, kuris padėtų mokykloje sukurti jaukią ir saugią mokymosi aplinką.

„Kai vaikas mato, kad mokykloje yra vietos jo tėvams, jam yra saugiau eiti į tokią mokyklą. Ko mes galime išmokyti vaikus, jei patys nemokame bendrauti, bendradarbiauti, diskutuoti, kelti klausimus, argumentuotai kalbėti? Jei to nepademonstruosime vaikams, neišugdysime kritiškos, laisvos, pilietiškos asmenybės“, – įsitikinusi J. Lipkevičienė.

Projekto renginiuose tėvai ir mokytojai gilinasi į mokyklos aktualijas, diskutuoja apie problemines situacijas, kartu su vaikais ieško problemų sprendimo būdų.

J. Lipkevičienė – 19 ir 15 m. sūnų mama. Moteris taip pat globoja 11 m. mergaitę iš vaikų namų, todėl tvirtina puikiai suprantanti naudą, kurią gauna aktyviai domėdamasi savo vaikų mokyklos gyvenimu.

„Mokykloje organizavau teminius ir šviečiamuosius susirinkimus tėvams, kai kuriuos jų konsultavau asmeniškai, vedžiau saviugdos grupes. Mano iniciatyva klasėje buvo padarytas mikroklimato tyrimas, po kurio padėjome vaikams, iš kurių buvo tyčiojamasi, o tiems, kurie tyčiojosi, padėjome susivokti, kokia laikysena yra priimtina“, – apie sukurtą naudą kalba lektorė.

Moters teigimu, su mokykla bendradarbiaujantys tėvai gali sužinoti apie mokymosi stilius ir padėti sunkumų turinčiam vaikui atrasti savąjį. „Jei vaikas jo neatras, jis gali būti laikomas negabiu“, – pastebi lektorė.

Pagerėjo mokyklos atmosfera

Projektas „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva“ aktyviausiai buvo vykdytas Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnazijoje. Pasak gimnazijos direktorės Ievos Mažulienės, anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai tėvai nesusikalbėdavo su vaikais arba mokytojais, kai tėvų poreikiai vaikų atžvilgiu skirdavosi nuo tų, kuriuos gali suteikti mokykla. Projekto metu surengti mokymai, paskaitos ir veikla saviugdos klubuose padėjo išspręsti šias problemas.

„Po seminarų padidėjo tėvų įsitraukimas, įvairūs mokymai tėvams padėjo pažinti savo vaikus, suprasti jų poreikius. Tėvai kartu su mokytojais, kurie dalyvavo tuose pačiuose mokymuose, sprendė bendras problemas. Pagerėjo bendra mokyklos atmosfera, atsirado daug glaudesnis bendradarbiavimas. Mes džiaugiamės, kad tėvai noriai ateina į mokyklos renginius ir dėl to mokiniai nesipriešina. Po mokymų mokytojai jaučiasi geriau ir aktyviai bendrauja vieni su kitais“, – tvirtina I. Mažulienė.

Visi projekto edukaciniai renginiai yra nemokami ir finansuojami Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

Dėmesio! Dalyvaukite konkurse ir laimėkite knygą „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“. Straipsnio komentaruose parašykite, kaip turi atrodyti tėvų susirinkimas, kad į jį norėtųsi ateiti. Komentuodami nepamirškite parašyti savo el. pašto adreso. Su laimėtoju susisieksime komentaruose nurodytais el. paštais. Savo nuomonę galite parašyti ir el. paštu tevuklase@gmail.com.

Konkursas vyks iki gruodžio 26 d.

Užs. Nr. 12-01SMM

Švietimo ir mokslo ministerija
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

ES investicijos

Europos Parlamento nariai – arčiau Jūsų problemų (20)

Kokius iššūkius ir galimybes atneš klimato kaita? Ar Lietuvos žmonėms bus lengviau įsigyti ekologiškus maisto produktus? Ko tikėtis iš kaimynystėje dygstančio atominio monstro?

Naujas dujotiekis Lietuvoje – didesnė prieiga prie alternatyvių dujų šaltinių Baltijos šalių rinkos dalyviams (4)

Magistralinis dujotiekis, nusidriekęs nuo Klaipėdoje esančio Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo iki Kuršėnų, jau nebekelia klausimų apie jo naudą. Tai – dar didesnė Baltijos šalių prieiga prie pasaulinės SGD rinkos, regiono dujų rinkų integracijos stiprinimas, reikšmingas energetinio saugumo ir patikimumo padidėjimas, ir, žinoma, konkurencingos kainos.

Strateginės reikšmės dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai nauda – visiems Baltijos šalių dujų vartotojams (2)

Antra magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai gija jau daugiau nei mėnesį tiekiamos dujos iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Kuo Baltijos šalių regionui svarbus naujas dujotiekis?

Užsienio investuotojams – galimybė rengti kvalifikuotus darbuotojus

Viena iš problemų, su kuria susiduria Lietuvoje ketinantys investuoti užsienio verslininkai – reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ užsienio įmonės gali sulaukti ES fondų investicijų projektams, pagal kuriuos pačios pasirengtų sau reikalingus kvalifikuotus specialistus.

ES investicijos – nuo medicinos iki maisto produktų

2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų finansiniu laikotarpiu viena iš prioritetinių krypčių yra investavimas į smulkaus ir vidutinio verslo įmones (SVV). Ūkio ministerijos administruojamomis priemonėmis skatinamas verslumas, konkurencingumas bei įmonių kūrimasis ir plėtra regionuose. Per šį laikotarpį į SVV įmones planuojama investuoti daugiau kaip 531 mln. eurų.