Aplinkos sektorius: išmokėta daugiau ES lėšų nei planuota

 (6)
Aplinkos ministerija praneša, kad 2011 metais Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems projektams Aplinkos ministerija išmokėjo daugiau lėšų nei buvo suplanavusi. Vietoj 609 mln. litų Lietuvos ūkio subjektus pasiekė 611,4 mln. litų, t. y. planas įvykdytas 100,3 proc.
© GRYNAS.lt nuotr.

„Aplinkos ministerija tradiciškai itin daug dėmesio skiria ES paramos lėšų panaudojimui. Praėjusiais metais iš esmės pakartojome 2010 metų rezultatą, kai valstybės investicijų programa buvo įvykdyta 104,9 proc., – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. – Šiais metais ir toliau aktyviai tęsiame darbus gerinant šalies aplinkos būklę: valomi vandens telkiniai, gerinama gyventojams tiekiamo vandens kokybė, baigiami sutvarkyti uždaryti tarybinių laikų sąvartynai, griaunami apleisti pastatai ir t. t.“.

Praėjusiais metais ES lėšų panaudojimo rodiklius koregavo sumažėjusios darbų kainos, tačiau net ir įvertinus taupymo įtaką Aplinkos ministerijos kuruojamos sritys pirmauja pagal ES lėšų panaudojimo planų įgyvendinimą. Sutaupytos lėšos nedelsiant paskirstomos kitų aplinkosauginių projektų finansavimui.

Lyginant atskiras kuruojamas sritis išsiskiria vandentvarkos sektorius, kur už atliktus darbus išmokėta 438,9 mln. litų. Atliekų tvarkymo sistemos kūrimui ir tolimesniam vystymui išmokėta 55,7 mln. litų, o įvairiems gamtosauginiams projektams iš Europos regioninės plėtros fondo skirta 116,8 mln. litų.

Pagal pasirašytų sutarčių apimtis buvo planuota pasiekti 347,5 mln. litų sumą, o faktiškai sudaryta sutarčių už 574,2 mln. litų. Iš jų vandentvarkos sektoriuje – už 376,8 mln. litų, atliekų – už 112,9 litų. Faktiškai sudarytų sutarčių sumą taip pat mažino sutaupymai – iš viso sutaupyta net 400 mln. litų, kurie jau perskirstyti rezervinių projektų finansavimui.

Analizuojant visą 2007-2013 metų laikotarpį, aplinkos sektoriuje išmokėta 2,02 mlrd. litų ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Tai sudaro 47,2 proc. skirtų lėšų sumos (antras rezultatas tarp visų ministerijų). Pagal pasirašytas sutartis iki 2011 metų pabaigos iš esmės pasiekta numatyta 95 proc. riba – bendra pasirašytų sutarčių suma siekia 94,9 proc. laikotarpiui skirtų lėšų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

ES investicijos

Europos Parlamento nariai – arčiau Jūsų problemų (20)

Kokius iššūkius ir galimybes atneš klimato kaita? Ar Lietuvos žmonėms bus lengviau įsigyti ekologiškus maisto produktus? Ko tikėtis iš kaimynystėje dygstančio atominio monstro?

Naujas dujotiekis Lietuvoje – didesnė prieiga prie alternatyvių dujų šaltinių Baltijos šalių rinkos dalyviams (4)

Magistralinis dujotiekis, nusidriekęs nuo Klaipėdoje esančio Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo iki Kuršėnų, jau nebekelia klausimų apie jo naudą. Tai – dar didesnė Baltijos šalių prieiga prie pasaulinės SGD rinkos, regiono dujų rinkų integracijos stiprinimas, reikšmingas energetinio saugumo ir patikimumo padidėjimas, ir, žinoma, konkurencingos kainos.

Strateginės reikšmės dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai nauda – visiems Baltijos šalių dujų vartotojams (2)

Antra magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai gija jau daugiau nei mėnesį tiekiamos dujos iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Kuo Baltijos šalių regionui svarbus naujas dujotiekis?

Užsienio investuotojams – galimybė rengti kvalifikuotus darbuotojus

Viena iš problemų, su kuria susiduria Lietuvoje ketinantys investuoti užsienio verslininkai – reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas. Pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Žmogiškieji ištekliai Invest LT+“ užsienio įmonės gali sulaukti ES fondų investicijų projektams, pagal kuriuos pačios pasirengtų sau reikalingus kvalifikuotus specialistus.

ES investicijos – nuo medicinos iki maisto produktų

2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų finansiniu laikotarpiu viena iš prioritetinių krypčių yra investavimas į smulkaus ir vidutinio verslo įmones (SVV). Ūkio ministerijos administruojamomis priemonėmis skatinamas verslumas, konkurencingumas bei įmonių kūrimasis ir plėtra regionuose. Per šį laikotarpį į SVV įmones planuojama investuoti daugiau kaip 531 mln. eurų.