Medinė statyba: ar šis namas Vilniuje taps naujovių rinkoje pranašu? FOTO

 (78)
Lietuviai myli medieną, tačiau kiekvienas savaip. Vieni itin mėgsta medines grindis bei natūralaus medžio akcentus, tačiau sienų nestatys iš nieko kito, kaip tik iš mūro. Kiti - atvirkščiai, mielai stato karkasinius namus, o sodyboje nori turėti rąstinį namuką. Tačiau ką pasakytų tiek vieni, tiek kiti, jei jiems būtų pasiūlyta ir sienas, ir perdangas įsirengti iš CLT - gryno medžio plokščių?
Medinė statyba: ar šis namas Vilniuje taps naujovių rinkoje pranašu? <span style="color: #ff7f00;"><strong>FOTO</strong></span>
© DELFI (T. Vinicko nuotr.)

CLT plokštės (angliško termino Cross Laminated Timber trumpinys) lietuviškai dar vadinamos sluoksniuotomis medienos plokštėmis arba statmenai klijuotos medienos plokštėmis. Tokios plokštės gaminamos iš spygliuočių, dažniausiai iš eglės. CLT plokštės yra gaminamos iš kelių sluoksnių obliuotų medienos lentų – lamelių. Kas antras sluoksnis klijuojamas lentas pasukant 90 laipsnių kampu, taip sutvirtinant plokštę ir suteikiant jai optimalias konstrukcines savybes. Gamybos procesas primena klijuotos medienos gamybos procesą, tačiau šiame nekeičiama medienos pluošto kryptis. Technologija ir plokščių išvaizda taip pat primena faneros gamybos technologiją bei išvaizdą, tačiau statybinės plokštės matmenys yra nuo keliasdešimt kartų didesni. Plokštės gali būti įvairių matmenų, tačiau maksimalūs pločiai siekia 3-4 metrus, ilgiai 16-18 metrų.

Statyba iš šių plokščių neretai prilyginama surenkamų statybų vykdymui naudojant gelžbetonines plokštes. Abu surenkamos statybos metodai dalijasi beveik tais pačiais privalumais ir trūkumais, tačiau CLT plokštės tam tikrose vietose lenkia g/b plokštes geresnėmis savybėmis. Plokštės naudojamos tiek pertvaroms, tiek perdangoms bei stogams.

Pasaulyje tokios plokštės nėra naujovė, tačiau statybos projektuose masiškiau pradėtos naudoti prieš dešimtmetį, o šiandien dar greičiausiai yra tik kelyje į visuotinį pripažinimą. Europoje tokia statyba populiariausia vokiškai kalbančiose šalyse, Skandinavijoje. Kasmet didėja tokių plokščių bendras gamybos kiekis, statomi ir daugiaaukščiai namai – neseniai panašiu principu pastatytas keturiolikos aukštų daugiabutis Bergene. Tačiau ryškaus pasaulinio proveržio vis dar tikimasi, o Lietuvoje apskritai žengiami dar tik pirmi žingsniai. Nepaisant to, kai kurie namų savininkai jau ryžosi statyti namą iš CLT plokščių - vienas iš pavyzdžių stovi šalia Vilniaus esančiuose Kalnėnuose.

Šiame name panaudotos penkių sluoksnių 10 cm storio CLT plokštės. Apskritai galima pagaminti iki pusės metro storio plokštes, storesnės naudojamos daugiaaukščiams, tačiau konstrukciją vis tiek reikia šiltinti, kadangi, pasak namą statančios įmonės „Mediniai namai“ vadovo Giedriaus Vidrinsko, reikėtų bent metro tokios medienos, kad galėtum eksploatuoti neapšiltintą namą. Šis namas bus šiltinamas ekovata iš išorės ir bus dedama apdaila iš vidaus, todėl konstrukcinis sprendimas lieka nematomas. Vis dėlto, jei norima, kad statybos būdas atsispindėtų interjere, galima užsisakyti plokštes, kuriose paskutinis medienos sluoksnis yra apdailinis. Šiuo atveju, panaudoti įprasta statybinė CLT plokštė, kadangi medienos estetika nebuvo lemiantis kriterijus.

Statybos iš CLT plokščių privalumai.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Medžiagų inžinerijos katedros docento dr. Antano Baltrušaičio teigimu, CLT plokštės pasižymi nemažai teigiamų savybių. „Tokiu būdu pastatomas stabilus statinys, konstrukcija, kurioje galima pjauti įvairias angas – jos dažnai išpjaunamos labai tiksliai jau įmonėje, o tai eliminuoja daug klaidų, kurias galima padaryti statybvietėje. Atlikti bandymai patvirtina, kad tokia statyba gerai išlaiko apkrovas. Statinys greitai renkamas, namo nereikia papildomai sandarinti, konstrukcija tampa monolitine. Esu matęs ir tokios statybos kombinacijų su betonu“, - vardija pašnekovas.

Vienas didžiausių privalumų yra tai, kad statybinė medžiaga paruošiama jau gamykloje. „Namas yra daromas pagal projektą - kas nubrėžta ant popieriaus, tas ir atvažiuoja į statybvietę. Angų langams pjovimas galimas iki pusės metro storio plokštėje, jos, kaip ir angos rozetėms yra išpjaunamos gamykliškai. Kai kada galima išpjauti statybvietėje“, - pasakoja G. Vidrinskas.

Dar vienas tokio statybų metodo privalumas yra namo surinkimo laikas. Atvežus plokštes į statybvietę, surinkti sienas galima labai greitai, per keletą dienų, priklausomai nuo namo dydžio.

Kita pabrėžiama konstrukcijos ypatybė - sandarumas. Tinkamai sumontuotos plokštės sudaro monolitišką konstrukciją, pastato sandarumui užtikrinti nereikia papildomų plėvelių, todėl, teigiama, taip lengviau įgyvendinti energetiškai efektyvaus ir pasyvaus namo standartų reikalavimus.

Į ekologiją šiais laikais rečiau žiūrima kaip į trečiaeilį kriterijų, todėl norintiems gyventi ekologiškame name, tokia statyba taip pat gali tapti išeitimi. G. Vidrinskas teigia, kad dažnai sulaukiama klausimo dėl technologijos metu naudojamų klijų ir tokio metodo ekologiškumo. „Šie klijai taip pat yra ekologiški, neturi formaldehidų, o jų rišiklis yra vanduo, todėl jie nekenkia savijautai ir sveikatai. Toks ekologiškas namas skirtas besirenkantiems medinį namą, bet nenorintiems tradicinės trobelės. Tai švarus namas su mikroklimatu, kuriam nebūtina rekuperacija“, - sako pašnekovas.

A. Baltrušaitis taip pat pastebi, kad mediniai pastatai apskritai pasižymi viena įdomia savybe - šilumos masės efektu. „Medis akumuliuoja šilumą savo sienoje, neįleidžia šalčio ir neišleidžia šilumos. Jis turi savybę, kad tam pačiam tūriui gerai užsandarinto medinio pastato su ta pačia termovarža, reikia mažiau energijos palaikyti temperatūrai nei kitai medžiagai – tai yra vadinamas šilumos masės efektas“, - paaiškina jis.

Vis dėlto, tokį namą panašiose į mūsiškę klimato zonose reikia papildomai apšiltinti. Šis namas šiltinamas celiuliozės putomis (ekovata). „Toks sprendimas leidžia medienai kvėpuoti. Mes naudojame užpurškiamas medžiagas, kurios yra besiūlės, nes nuo to priklauso sandarumas. Apšiltinti galima ir stiklo vata, bet tada neturėsite vienos bendros sistemos. Namas šiltinamas lygiai tiek, kiek reikalinga, pagal klases, tačiau medis yra pakankamai šilta medžiaga, todėl, tarkime, dešimt centimetrų storio konstruktyvas irgi įsiskaičiuoja į tą varžą. Su medžiu lengviau dirbti, jis neturi šalčio tiltų, kas būdinga betonui ar metalui“, - teigia pašnekovas.

Statybos iš CLT plokščių trūkumai.

Kaip ir daugelis į ekologiją orientuotų produktų, taip ir CLT plokštės kainuoja daugiau – tokios statybos kaštai yra didesni nei tradicinių statybų iš karkaso ar blokelių bei plytų.

Lyginant su kai kuriomis kitomis statybos rūšimis, naudojant CLT plokštes statybvietėje reikalinga keliamoji įranga.

Keletas sakinių apie degumą. Visiems gerai žinoma, jog sausa mediena dega, o kai kuriems tai tampa ir pagrindiniu motyvu nesvarstyti medinių namų statybos. Tiesa, medinių konstrukcijų degumas yra gajus mitas, teigia A. Baltrušaitis. Gaisro atveju tokios konstrukcijos užsidega ir dega, tačiau nesupleška akimirksniu. „Degant konstrukciniam medžiui, pirmiausia susidaro apanglėjęs sluoksnis, tačiau šis procesas yra lėtas. Aš, aišku, nekalbu apie tas dėžutes, kurios prapučiamos skersvėjo. Degant namui medinis karkasas išlaiko bent stabilią formą ir nesubyra kaip kortų namelis. Kitos medžiagos po kurio laiko tampa plastiškos, o mediena anglėdama gaisre nepraranda savo savybių, ilgiau išlaiko konstrukcinį stiprumą“, - teigia jis.

G. Vidrinskas pabrėžia, kad gamintojai vykdo ir pristato tokių medžiagų testus, jų rezultatus bei sertifikuoja savo produkciją. Ši medžiaga iš tiesų dega, tačiau penkiasluoksnė konstrukcija gali atlaikyti mažiausiai valandą nuolatinio degimo.

Statybos ateitis? A. Baltrušaitis mano, kad tokia statyba turi ateitį ir geras perspektyvas, nors lūžio taško vis dar laukiama. „Šiuo metu daugiausiai tokių plokščių gaminama Europoje, jomis domisi Kanadoje, Amerikoje. Dabartinės kliūtys – statybos kaštai, nedidelis rinkų skaičius, o gal ir tam tikra inercija. Greičiausiai proveržis įvyks Amerikoje, kadangi ten kaštų reikšmė statyboje kiek kitokia. Manau, kad pagrindinis jų panaudojimas galėtų būti daugiaaukščiuose pastatuose - neseniai Bergene pastatytas 14 aukštų namas, bet pati medžiaga yra ideali 5-6 aukštų namams statyti“, - teigia pašnekovas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Sklypas

Dilema: kada geriau nuotekų valymo įrenginys, o kada – „bačka“? (32)

Nuotekų valymo įrenginiai – populiarus sprendimas priemiesčiuose, kuriuose nėra kanalizacijos. Tačiau kaimo vietovėse jie populiarumu dar negali lygintis su tradicine lietuviška nuotekų „bačka“. Visgi specialistai nenurašo ir šio sprendimo. Esą yra atvejų, kai ir jis gali būti efektyvus.

Baigėsi era, kai sklypą galėjai formuoti pagal vieną akmenį jame (18)

Norint iš valstybės ne aukciono, tai yra lengvatine, tvarka gauti sklypą, kuriame kėpso tik nykstantys pamatai, reikės gerokai pasistengti. Ne tik Nacionalinė žemės tarnyba, bet ir teismai vis griežčiau vertina situaciją, ar tikrai valstybiniame sklype esantys statiniai yra naudojami. Tik statinių naudojimo faktas gali užtikrinti tokio statinio savininkui ramybę, kad valstybinio žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta ne aukciono tvarka, nebus nutraukta.

Gelžbetoninis namas: "chruščiovkė" kieme ar modernus sprendimas? (2)

Žvelgdami į pilką senų daugiabučių peizažą ar klausydamiesi raudų apie dideles šildymo sąskaitas, galėjote jau seniausiai nurašyti gelžbetonį kaip pagrindinę statybinę medžiagą. Tačiau toks požiūris nėra visiškai teisingas, kadangi iš gelžbetonio plokščių statomi ir įprasti gyvenamieji namai, kurie yra šilti ir ilgaamžiai.

Kada kviestis geodezininkus ir kaip tam pasiruošti (16)

Naujosios technologijos gerokai palengvino inžinierių – geodezininkų darbą. Tačiau nors technologiškai geodezinius matavimus įmanoma daryti visus metus, specialistai teigia, kad patogiausias metas – vėlyvas ruduo ir ankstyvas pavasaris.

Medinė statyba: ar šis namas Vilniuje taps naujovių rinkoje pranašu? FOTO (78)

Lietuviai myli medieną, tačiau kiekvienas savaip. Vieni itin mėgsta medines grindis bei natūralaus medžio akcentus, tačiau sienų nestatys iš nieko kito, kaip tik iš mūro. Kiti - atvirkščiai, mielai stato karkasinius namus, o sodyboje nori turėti rąstinį namuką. Tačiau ką pasakytų tiek vieni, tiek kiti, jei jiems būtų pasiūlyta ir sienas, ir perdangas įsirengti iš CLT - gryno medžio plokščių?

Nuo A iki Z: valymo įrenginio montavimas VIDEO (5)

Šio įrenginio montavimas reikalauja ypatingo dėmesio, nes nuo to priklauso tolimesnis jo funkcionalumas.

Drenažo įrengimas: ką vertėtų žinoti (1)

Statant namą aukštai esančio gruntinio vandens vietoje būtina aplink namą įsirengti drenažą, kuris tą vandenį surinks ir nusausins teritoriją. Taip galima apsaugoti rūsį ir pamatus nuo nereikalingo vandens.

Kaip atliekami kadastriniai (geodeziniai) matavimai (32)

Geodeziniai matavimai reikalingi norint žinoti tikslias savo žemės nuosavybės ribas ir plotą. Be šių duomenų negalėsite savo sklypo parduoti, padalinti ar sujungti.

Apdailinės plytos – ir vidui, ir išorei

Pirmąjį įspūdį sukuria išorė: žmogaus – išvaizda, būsto – fasadas. Tačiau į namą, skirtingai nei į žmogų, kurį dažniausiai vertiname pagal protą, žvelgiame pagal jo visumą: interjerą ir eksterjerą. Būtent todėl statant ir įrengiant būstą dėmesio jo išorės ir vidaus apdailai reikia skirti vienodai. Vienas iš būdų tai padaryti – apdailai pasirinkti plytas, tinkamas bet kokiam stiliui – klasikiniam, moderniam ar eklektiškam.

Grindžiame takelius: ilgalaikis ir patvarus žvyro keliukas (7)

Teisingai supiltas žvyrkelis yra ilgalaikis ir patvarus kaip ir asfaltuotas. Žvyro skalda pasidengti taką taip pat daug paprasčiau negu išsiasfaltuoti, be to nereikia kelio sausinti ar kaip kitaip ypatingai paruošti.

Atliekų tvarkymas – kaip suvaldyti chaosą po statybų? (1)

Visiems suprantamas ir dažnas atvejis, kad statybines atliekas ir statybinį laužą išvežame įmonėms, rūšiuojančioms atliekas, o šios, savo ruožtu – į sąvartynus.

Patirtis: kaip sklypą be inžinerinių tinklų paversti tinkamu statybai (9)

Individualiam namui reikia elektros įvado, prisijungimo prie vandentiekio bei nuotekų tinklų, pasirinktinai galima jungtis ir prie dujų tinklų. Teoriškai viskas atrodo nekomplikuota, tačiau jeigu sklype ir šalia jo šių inžinerinių linijų nėra, tenka sukti galvą ir imtis įvairių priemonių bei sprendimų.

Nuotekų sistemos įrengimas individualiame name (3)

Teisingai parinkta, suprojektuota ir įrengta nuotekų sistema apsaugos nuo daugybės nemalonių problemų: blogo kvapo namuose ir kieme, užsikimšusių vamzdžių valymo ar aplinkosaugininkų baudų.

Ką reikėtų žinoti apie geodezinius matavimus (28)

Geodezinius matavimus sklypo savininkai dažniausiai atlieka dviem atvejais: kai žemės sklypus reikia padalinti ar sujungti ir kai reikia keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Pasidomėjome, kaip tokie matavimai vyksta ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Svarbiausi nuotekų valymo principai sklype (1)

Jei dar nesate neapsisprendę dėl nuotekų valymo principo Jūsų sklype, būtinai konsultuokitės su kompetentingais šios srities specialistais arba kreipkitės į bendroves, gaminančias, parduodančias, montuojančias ir prižiūrinčias valymo įrenginius. Pirmasis žingsnis prieš pasirenkant nuotekų valymo sistemą – atlikti sklypo geologinius tyrimus. Gauti duomenys pakoreguos sistemos pasirinkimą, padės išvengti nešvarumų patekimo į gruntinius vandenis.