Jungiame du butus – kokių žingsnių imtis pirmiausia?

Jei ankštame bute trūksta erdvės ar turite ambicingesnių sumanymų, tačiau nenorite keisti gyvenamosios vietos, viena iš išeičių yra įsigyti šalimais arba viršuje esantį butą ar kitą patalpą bei jas sujungti su savo butu. Tačiau naujai atsiradusios erdvės išplanavimą riboja ne tik fantazija bei finansinės galimybės. Norint sujungti du butus, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad pertvarka nekeltų nepatogumų bei grėsmės jūsų kaimynų turtui.
Jungiame du butus – kokių žingsnių imtis pirmiausia?
© Shutterstock nuotr.

Šiuo atveju taikytinus butų sujungimo aspektus pakomentavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė bei teisininkė Virginija Žukienė, "Advokatės V. Žukienės kontoros" vadovė.

Ką galite atlikti

Veiksmus, kuriuos galite bei privalote atlikti jungdami butus, nusako statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 265 punktas. Tokie patys reikalavimai galioja jungiant tiek viename aukšte esančius butus, tiek vertikaliai išsidėsčiusias patalpas.

Pagal reglamentą projektuoti dviejų ar daugiau butų sujungimą į vieną butą leidžiama atsižvelgiant į šias sąlygas:

* į vieną butą sujungiami viename ar gretimuose aukštuose esantys butai, turintys bent vieną bendrą atitvarą (tarp jų – perdangą)

* leidžiama keisti visas vidaus atitvaras – nelaikančias konstrukcijas;

* jungčių tarp dviejų ar daugiau butų įrengimas turi nesumažinti pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo gebos, triukšmo izoliavimo rodiklių;

* jungtims tarp dviejų ar daugiau butų įrengti negali būti panaudota laiptinės ar kita pastato bendrojo naudojimo erdvė.

Projektuoti papildomas buto patalpas ar įrangą leidžiama, jeigu jų įrengimas nesumažins gyvenamosios erdvės daugiau, negu nustatyta minėto reglamento patalpų pločių reikalavimuose.

Kapitaliniu remontu tokie statybos darbai bus laikomi tada, kai jungiant butus yra pertvarkomos laikančiosios konstrukcijos (laikančiosios sienos tarp butų, tarpaukštinės perdangos – apjungiant skirtinguose aukštuose esančius butus). Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. „Laikančiosios konstrukcijos yra pastato bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka gautas namo daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas“, - primena V. Aliukonienė.

Projektas ir gyventojų pritarimas

Galimybė bute išardyti sieną ar jos dalį priklauso nuo konkretaus pastato konstrukcinės schemos, jo techninės būklės. Projekte turi būti įvertintos kitose pastato dalyse jau pertvarkytos konstrukcijos, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui. Kai kuriais atvejais projektą rengti būtų tikslinga tik atlikus statinio bendrąją ar dalinę ekspertizę. O jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė. „Į šį klausimą, be abejo, atsakytų ir projektuotojai, susipažinę su konkretaus namo projektu. Pradinę informaciją apie atskirų statybinių konstrukcijų, kurias ruošiamasi pertvarkyti, paskirtį ir bendrą pastato techninę būklę gyventojas gali gauti iš privalomąją namo techninę priežiūrą vykdančio specialisto – namo administratoriaus atstovo ar bendrijos šioms funkcijoms vykdyti samdomo statinio techninio prižiūrėtojo. Neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams turi vadovauti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo – tik nustatyta tvarka atestuotas rangovas“, - primena pašnekovė.

Šiuo atveju atliekant kapitalinį remontą, reikalingas daugumos butų bei kitų patalpų savininkų rašytinis pritarimas. Pagal Civilinio kodekso 4.85 straipsnį, toks sutikimas gaunamas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę arba nesušaukus susirinkimo, tačiau savininkams raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimo raštu tvarka nurodyta Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos narių balsavimo raštu dėl priimamų sprendimų tvarkos apraše. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. „Namo gyventojai, tik matydami už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių projektuotojų pasirašytą projektą, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus“, - pastebi V. Aliukonienė.

Tiesa, naujai įrengtas butas gali kelti klausimą dėl savininko statuso bendrijoje - kiek balsų turėtų tokio buto savininkas? "Kai butas priklauso ne vienam savininkui, buto bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. Jau veikiančioje bendrijoje kiekvienas bendrijos narys – buto savininkas - turi po vieną balsą, o jei butas priklauso ne vienam savininkui, buto bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą. Kai pertvarkytas butas bus registruotas Valstybės įmonėje Registrų centre, naujai suformuoto buto savininkai Bendrijoje visuotinio susirinkimo metu turės vieną balsą", - paaiškina advokatė V. Žukienė.

Sujungtų butų registravimo tvarka

Du ar kelis butus sujungus į vieną, suformuojamas atskiras nekilnojamasis objektas. Kai atliekami statinio kapitalinio remonto darbai patalpas suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą (kai po sujungimo lieka buvusi patalpų paskirtis), veiksmus reikėtų atlikti vadovaujantis statybos techninių reglamentų STR 1.07. 01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis.

Norint apjungti butus atliekant statinio kapitalinį remontą, būtina parengti kapitalinio remonto, suformuojant naują nekilnojamojo turto kadastro objektą, projektą ir gauti rašytinį pritarimą jam. Pagal projektą užbaigus statybos darbus, Registrų centrui kartu su prašymu įregistruoti naują nekilnojamąjį objektą turi būti pateikiama buto kadastro duomenų byla ir deklaracija apie statybos užbaigimą, patvirtinta VTPSI.

Kai sujungiant dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą (kai po sujungimo patalpos paskirtis tokia pati, kaip ir sujungiamų patalpų paskirtis), atliekami tik paprastojo remonto darbai, būtinos atlikti procedūros nurodytos statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“ VII skyriaus 21-24 punktuose.

Dokumentų, kurie turi būti pateikiami nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui tam tikrais nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą atvejais, sąrašas pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

NT patarimai

Perkate sklypą? 5 eksperto patarimai (1)

Svajojate, o gal ketinate įsigyti nuosavą sklypą? Neretai paieškų entuziazmas paskęsta dokumentų jūroje: paskolos, nuosavybės dokumentai, planai, pažymos, išrašai ir t. t. Norintiems ramiai išplaukti ir susirasti svajojamą sklypą, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pateikia 5 patarimus.

8 atsakymai, kuriuos reikėtų žinoti prieš pradedant statyti namą (15)

Statantis bei įrengiant namus neišvengiamai kils tūkstančiai klausimų. Nuo esminių iki smulkiausių: nuo kiek reikės plytų ar blokų, iki šviesos jungiklių spalvos. Tačiau prieš pradedant statybas, gali iškilti daug abstraktesnių klausimų, į kuriuos atsakymus geriau rasti dar prieš pasiraitojant rankoves.

Kaip pasirinkti geriausius blokelių klijus

Jeigu jau pradėjote planuoti statybų darbus ir žinote, kad mūrysite iš blokų, galite būti tikri – tai geras pasirinkimas. Blokų konstrukcija leidžia išvengti vertikalių siūlių, tačiau be mūrijimui skirtų skiedinių vis vien neišsiversite, todėl kitas žingsnis yra išsirinkti tinkamas medžiagas. Dėl mažesnio mūro gaminių tikslumo, keraminiams blokams naudojamas paprastas bendros paskirties skiedinys. Didelio matmenų tikslumo mūro gaminiams (akyto betono ir silikatiniams blokams) mūryti dažniausiai naudojami blokų klijai.

Ekspertų analizė: būsto rinka ir toliau spurtuoja (2)

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys.

Įdomi plytos istorija: galios ir statuso ženklas (1)

Šiandien plytos ar įvairių tipų blokeliai laikomi neatskiriama kiekvienų statybų dalimi. Tačiau ištisus amžius plytos buvo statuso atributas, kuriuo didžiuodavosi net ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovai.

Kaip pasistatyti nebrangų, bet šiltą ir ekologišką namą (40)

Kiekvienas, statydamasis naujus namus, galvoja kaip juos pastatyti kuo šiltesnius, gražesnius ir pigesnius. Tačiau prie šių esminių klausimų reikėtų pridėti ir dar vieną – ar mano namas pastatytas atsakingai? Laikai, kai vartojome išteklius nesigilindami į poveikį aplinkai turi baigtis ir šiame amžiuje ekologija tampa vis labiau akcentuojamu kriterijumi. Galbūt girdėjote, kad ekologiški sprendimai kainuoja papildomai – nors kai kuriais atvejais tai tiesa, vis dėlto, daugelis tradicinių statybinių medžiagų yra pagrįstai vadinamos ekologiškomis.

Butų kainos šalies didmiesčiuose nenustoja augti (4)

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%).

6 svarbūs kriterijai renkantis sklypą namo statybai (4)

Ir štai - šiais metais pagaliau apsisprendėte, apsitarėte su artimaisiais ir apskritai jau galite sau leisti statytis nuosavą namą. Tačiau ant oro jo juk nestatysite, ar ne? Pirmiausia teks išsirinkti sklypą. Net jei šalia tyvuliuoja ežeras, ošia miškelis, o sklypo kaina tokia pigi, kad netgi sunku patikėti, statant namą ir jame gyvenant gali išlįsti nepageidaujamų veiksnių. Taigi į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis sklypą?

5 didžiausios klaidos, kurias daro ketinantys statytis namą

Keturi iš penkių žmonių, ketinančių statytis namą, pervertina savo finansines galimybes – rodo statybos specialistų patirtis. Dažnai per didelis optimizmas pakiša koją, o gyventojai, užuot šventę įkurtuves kamuojasi nebaigtos statybos name. Pateikiame 5 didžiausias klaidas, daromas nusprendus patiems statytis namą.

10 netikėtų šiuolaikinio pirkėjo reikalavimų butui (1)

Nors naujų butų pasiūla Vilniuje auga, parduoti kokybišką būstą nėra sudėtinga, pranešime spaudai skelbia nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“.

Ekspertai atskleidė, koks ateityje bus tipinis lietuviškas namas (4)

Individualių gyvenamųjų namų architektūra ir įrengimas nuolat kinta. Kaimo trobeles su stačiamalkėmis krosnimis keitė kelių šimtų kvadratinių metrų ploto mūrinės pilys su malkiniais šildymo katilais. Tačiau matydami šiandieninius namus ir tendencijas, ekspertai teigia, jog ateities lietuvio namas bus nedidelis, minimalistinio dizaino, tačiau išmanus ir funkcionalus.

Apsaugokite savo namus nuo gaisro

Kasmet dešimtys žmonių nukenčia nuo gaisrų. Daugeliu atvejų tokios nelaimės nebūtų įvykusios, jei tik žmonės būtų skyrę šiek tiek laiko planavimui ir laikęsi priešgaisrinės saugos. Štai keletas lengvų būdų, kurie padės apsaugoti jūsų namus ir šeimą nuo gaisro.

Perkate naują būstą? Patarimai, kurie padės sutaupyti kelis tūkstančius eurų (15)

Nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė teigia, jog lietuviai būstą dažniausiai keičia po svarbių gyvenimo įvykių: susituokę, gimus vaikui ar tuomet, kai vaikai užauga ir būstas tampa per didelis. Esame pasiderėti mėgstanti ir azartiška tauta, o nekilnojamasis turtas – bene didžiausia mūsų gyvenimo investicija. Kad jis iš tiesų taptų investicija ir apakinti nuostabiai pro langus krintančių saulės spindulių už būstą nepermokėtumėte, V. Vanagė dalinasi keliais patarimais, paremtais ne emocijomis, o šaltu protu.

Butai brangsta ir toliau (10)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,2% (2016 metų vasarį metinis augimas siekė 3,0%).

Ką galima statyti sodo sklype? (31)

Artėjant šiltajam sezonui kartu su atbundančia gamta atgyja ir sodų bendrijos. Soduose pradeda virti gyvenimas – vieni pasineria į aplinkos tvarkymą, kiti imasi remonto darbų sodo nameliuose, be abejo, suaktyvėja ir naujos statybos. Daugelis per žiemą kūrę planus, pavasarį pradeda imtis konkrečių veiksmų. Tam, kad statybos procesas būtų sklandesnis, o planai atitiktų susikurtus lūkesčius, siūlome keletą patarimų, susijusių su statybomis sodo sklypuose.