Į kokius būtinus dalykus pamirštame atkreipti dėmesį rinkdamiesi namą?

 (1)
Kiekvienas, norintis nuosavo namo, pats pasveria, kaip geriau elgtis. Vieni pasirenka samdyti statybininkus arba statyti patys – jiems itin patinka šis pavasaris, nes panašu, kad statybų metas jau prasidėjo. Antriesiems orų sąlygos nerūpi, kadangi nekilnojamojo turto rinka yra aktyvi visus metus. Teoriškai prie NT skelbimų galima prisėsti, kad ir dabar, o už kelių dienų jau džiaugtis nuosavu namu. Žinoma, beveik niekas taip nedaro, kadangi tokius pirkinius renkamės itin atsakingai. Pasidomėjome, kokiais kriterijais vadovaujasi individualius namus perkantys žmonės.
Į kokius būtinus dalykus pamirštame atkreipti dėmesį rinkdamiesi namą?
© Shutterstock nuotr.

Vieta. Vienas pagrindinių namo pasirinkimo kriterijų, be abejo, yra lokacija. Pirkėjai ieškantys būsto aplink Vilnių, dažniausiai renkasi iki 20 km spinduliu nuo centro, pastebi nekilnojamojo turto agentūros „Citus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. „Jeigu atstumas didesnis,­ namai jau patenka į kitą kainų kategoriją. Patirtis rodo, jog pirkėjai ieškodami namo neprisiriša prie konkrečios vietos, jie gali žiūrėti namą Gineitiškėse, ir tuo pat metu visai kitame Vilniaus krašte ­ Antakalnyje. Žmonės ieško jiems tinkančio namo pagal išplanavimą, kvadratūrą, namo kokybę, aplinką ir panašiai. Šviesolaidinis internetas ­ dažnai klientų užduodamas klausimas, tačiau tai daro tik nedidelę įtaką apsisprendimui“, – teigia ji.

Nekilnojamojo turto agentūros „Premium Realty“ atstovas Ignas Petronis teigia pastebintis naujas tendencijas rinktis namus toliau nuo centro esančius namus. „Rinktis namą 20-30km atstumu nuo miesto centro tampa vis labiau populiaru, nes miesto zonose arčiau centro kainos auga, o ir patrauklių gamtos kampelių vis mažiau. Dažną suvilioja mažesnės sklypų kainos, patrauklesnės vietos, švaresnis oras. Kiti džiaugiasi netgi mažesniu automobilių srautu pakeliui į darbus, pavyzdžiui, atvykti į Lazdynų ligoninę iš Trakų paprasčiau nei iš Saulėtekio. Tokiu atveju išties galima sutaupyti“, – privalumus mini specialistas. Tokių vietų pagrindinis trūkumas, savaime aišku, yra automobilio poreikis, kuris dar labiau išauga turint vaikų.

Be atstumo, svarbus kriterijus yra ir pati aplinka. Rekreacinės zonos, tokios kaip ežerai, upės, parkai ir kita, yra neabejotinas privalumas, reikšmingai iškeliantis namo kainą. Įvertinama ir infrastruktūra – kiek patogus privažiavimas, kaip dažnai žiemą valomi keliai, koks atstumas iki viešojo transporto stotelės, maisto prekių parduotuvių, darželių ir mokyklų.

Kainos. V. Čijunskytė perkamus namus siūlo skirstyti į tris kategorijas: vienbučiai sublokuoti namai (kotedžai), dvibučiai ir vienbučiai namai. Kiekviena kategorija skirtingai sąlygoja namo kainą bei keliamus reikalavimus svajonių būstui.

Kotedžų kaina Vilniuje dažniausiai svyruoja iki 100 000 eurų, jie tarsi ekonominė alternatyva individualiam namui – gaunate mažiau namo ir kiemo ploto nei name, tačiau galite džiaugtis namo privalumais: nedaug kaimynų, gamtos apsuptis (dažniausiai), autonominė šildymo sistema, nedidelė kaimynų bendruomenė. „Kotedžą perka žmogus, kuris vietoje 3 kambarių buto, prisiima atsakomybę gyventi toliau nuo miesto, bet gauti 20­30 papildomų kvadratinių metrų ir kiemą šašlykams kepti. Juk kiekvienas norėtų gyventi individualiame name su dideliu sklypu. Tačiau ne visi gali už tai sumokėti“, – paaiškina pašnekovė.

Jos duomenimis, apie 100 kv.m. kotedžas Vilniuje vidutiniškai kainuoja iki 100 000 eurų, kai Kaune ­ iki 58 000 eurų. Klaipėdoje ­ labai mažai naujos statybos namų pasiūlos, todėl kotedžų ir dvibučių kainos svyruoja nuo 70000 iki 100000 eurų.

Dvibutis namas yra aukštesnė namų kategorija, besiskirianti savo plotu (apie 130­180 kv.m.) ir kai kuriais ypatumais lyginant su kotedžu. Natūralu, kad jiems keliami ir didesni reikalavimai. Dvibučiai namai Vilniuje kainuoja iki 130 000 eurų, Kaune ­ iki 73000 eurų.

Brangiausias pirkinys ­ individualus namas. „Būtent šio namo kategorijos pirkėjai yra patys reikliausi kokybiškoms statybos medžiagoms, namo vietai, infrastruktūrai, socialinei aplinkai ir panašiai. Tokių namų kainos prasideda nuo 170 000 eurų. Šios kategorijos namo vertę didina jeigu jis ribojasi su mišku ar žalia zona, asfaltuotas privažiavimas, graži ir saugi kaimynystė, išvystytas kvartalas“, - vardija V. Čijunskytė Individualų namą Vilniuje galima įsigyti nuo 140000 eurų, Kaune nuo 87 000 eurų, o Klaipėdoje nuo 100 000 eurų.

Žemas kainas Kaune pašnekovė aiškina didele naujų namų pasiūla bei tuo, kad Kaune yra nusistovėjusi gyvenimo namuose, o ne butuose kultūra. Dėl šios priežasties laikinojoje sostinėje pagal įvykusius sandorius butai konkuruoja su namais.

Kada verta? Peržvelgus namų kainas, dažnai kyla klausimas – kodėl pirkti pastatytą namą, kuris galbūt yra ne idealiai pritaikytas konkrečiai šeimai, jei galima nusipirkti sklypą ir namą pasistatyti patiems. Nors toks sprendimas reikalauja įvertinti daug įvairių kriterijų, tačiau daugiausiai lemia laikas, kurį gyventojas gali skirti namo statyboms. I. Petronis teigia, kad pasisamdžius patikimus statybininkus galima tikėtis sutaupyti net ir pusę analogiško parduodamo namo kainos. „Namo projekto racionalumas renkantis taip pat reikšmingas. Dažnai pasitaiko pagal bendrą namo plotą erdvūs namai, nors juose kambariai gali būti mažoki. Tiesiog per daug erdvės paliekama koridoriams, prieškambariui ar pagalbinėms patalpoms. Tačiau visų pirma priklauso ar pirkėjas yra anksčiau susidūręs su statybomis, pats kažką sugeba šioje srityje ir turi tam laiko. Labiausiai lemia pirkėjo požiūris į tai: skirti metus laiko statyboms, medžiagų pirkimui, statybininkų paieškai, vadovavimui, konsultavimuisi su įvairių sričių specialistais, ar per tuos metus uždirbti kitus pinigus ir išsaugoti didelį kiekį nervų ląstelių“, – paaiškina pašnekovas.

Ko pirkėjai dažniausiai vengia. Pastebima, kad namo pasirinkimui, o taip pat ir būsto kainai, įtaką daro kaimynystė. Tai nebūtinai turi būti žmonės – apleisti statiniai (garažai, gamyklos), neprižiūrėti namai su aplinka, kurioje laikoma daug gyvūnų, netvarkingi ir nereikalingais daiktais apkrauti kiemai nėra privalumas. „Namas turintis tokią kaimynystę niekada nebus parduotas labai brangiai, kad kokia prestižinė vieta bebūtų. Tai lemia kainą. Taip pat klientai dažnai atkreipia dėmesį į telekomunikacijų bokštus, kurie yra netoliese namo. Manau, kad taip pat daro įtaką. Kapinės ­ tai vienas iš gąsdinančių objektų šalia namo. Nors, pripažinsiu, pasitaiko klientų kuriems kapinės asocijuojasi su ramybe, bet tai išimtiniai atvejai“, - pastebi V. Čijunskytė.
Žinoma, pirkėjams svarbu išsiaiškinti, šalia ko bus gyvenama. „Baiminamasi asocialių šeimų, triukšmingo jaunimo kaimynystės. Kuomet pirkėjams sukuriamas toks vaizdas, jie gali ir išsigąsti ir net neužeiti į vidų“, - teigia I. Petronis

Tylos ir gamtos ieškantiems žmonėms nepatinka šalia esantys aktyviai naudojami dideli keliai, šalia esantys geležinkeliai. Tokia kaimynystė daro įtaką ir kainai – jeigu namas yra greta itin judrios ir triukšmingos gatvės, tai kainą gali sumažinti iki 30 procentų. Kelių infrastruktūra taip pat atlieka vaidmenį būsto pasirinkime. Anot V. Čijunskytės, dažnai pasižiūrimi ir miestų bendruosieji planai, aiškinamasi, ar šalia nebus numatyti keliai ir aplinkeliai. Kita vertus, patogus, asfaltuotas privažiavimas prie namo yra privalumas.

I.Petronio teigimu, žmonės vengia ir pernelyg didelių namų. Šiai dienai populiariausias plotas yra iki 200kv.m, o jaunos šeimos dažnai susivilioja ir apie 100 kv.m. vieno aukšto namais. Didesnių namų nesirenkama dėl atitinkamai didesnių namo šildymo kaštų.

Šiandieninės tendencijos. Visuomenėje dažnai prisimenamas Užupio Vilniuje pavyzdys, kaip pavojingas rajonas, į jį pradėjus kraustytis didesnių pajamų gyventojams, tapo prestižiniu. Ar kuriuose iš didžiųjų miestų galima pastebėti panašias tendencijas? V. Čijunskytė teigia pastebėjusi iš dalies panašų procesą dabar vykstant Naujamiestyje, Vilniuje. „Čia daugiau kalbėčiau ne apie individualius namus, bet butus. Taip pat perspektyvoje matau Markučius. Tai didelį potencialą turintis Vilniaus mikrorajonas, jis arti miesto centro bei turi labai vaizdingas kalvas. Šiuo metu jame jau matomi pokyčiai. Šiuo metu vykstanti konversija „Skaiteks“ gamyklos vietoje, kurioje atsiras, manau, vienas prestižiškiausių Vilniaus naujų mikrorajonų ­ Paupys. Kaune turime panašų pavyzdį ­ tai Žemieji Šančiai, kurie atgimė iš naujo. Tai lėmė naujai išasfaltuotas Juozapavičiaus prospektas ir rekonstruotos kareivinės. Tačiau ši konversija apima tik tą vietą. Taip pat dar turi greitu metu būti pastatytas tiltas į Panemunę, todėl tai bus dar vienas faktas tapti dar patrauklesniu rajonu“, – prognozėmis dalijasi pašnekovė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

NT patarimai

Perkate sklypą? 5 eksperto patarimai (1)

Svajojate, o gal ketinate įsigyti nuosavą sklypą? Neretai paieškų entuziazmas paskęsta dokumentų jūroje: paskolos, nuosavybės dokumentai, planai, pažymos, išrašai ir t. t. Norintiems ramiai išplaukti ir susirasti svajojamą sklypą, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pateikia 5 patarimus.

8 atsakymai, kuriuos reikėtų žinoti prieš pradedant statyti namą

Statantis bei įrengiant namus neišvengiamai kils tūkstančiai klausimų. Nuo esminių iki smulkiausių: nuo kiek reikės plytų ar blokų, iki šviesos jungiklių spalvos. Tačiau prieš pradedant statybas, gali iškilti daug abstraktesnių klausimų, į kuriuos atsakymus geriau rasti dar prieš pasiraitojant rankoves.

Kaip pasirinkti geriausius blokelių klijus

Jeigu jau pradėjote planuoti statybų darbus ir žinote, kad mūrysite iš blokų, galite būti tikri – tai geras pasirinkimas. Blokų konstrukcija leidžia išvengti vertikalių siūlių, tačiau be mūrijimui skirtų skiedinių vis vien neišsiversite, todėl kitas žingsnis yra išsirinkti tinkamas medžiagas. Dėl mažesnio mūro gaminių tikslumo, keraminiams blokams naudojamas paprastas bendros paskirties skiedinys. Didelio matmenų tikslumo mūro gaminiams (akyto betono ir silikatiniams blokams) mūryti dažniausiai naudojami blokų klijai.

Ekspertų analizė: būsto rinka ir toliau spurtuoja (2)

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys.

Įdomi plytos istorija: galios ir statuso ženklas (1)

Šiandien plytos ar įvairių tipų blokeliai laikomi neatskiriama kiekvienų statybų dalimi. Tačiau ištisus amžius plytos buvo statuso atributas, kuriuo didžiuodavosi net ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovai.

Kaip pasistatyti nebrangų, bet šiltą ir ekologišką namą (40)

Kiekvienas, statydamasis naujus namus, galvoja kaip juos pastatyti kuo šiltesnius, gražesnius ir pigesnius. Tačiau prie šių esminių klausimų reikėtų pridėti ir dar vieną – ar mano namas pastatytas atsakingai? Laikai, kai vartojome išteklius nesigilindami į poveikį aplinkai turi baigtis ir šiame amžiuje ekologija tampa vis labiau akcentuojamu kriterijumi. Galbūt girdėjote, kad ekologiški sprendimai kainuoja papildomai – nors kai kuriais atvejais tai tiesa, vis dėlto, daugelis tradicinių statybinių medžiagų yra pagrįstai vadinamos ekologiškomis.

Butų kainos šalies didmiesčiuose nenustoja augti (4)

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%).

6 svarbūs kriterijai renkantis sklypą namo statybai (4)

Ir štai - šiais metais pagaliau apsisprendėte, apsitarėte su artimaisiais ir apskritai jau galite sau leisti statytis nuosavą namą. Tačiau ant oro jo juk nestatysite, ar ne? Pirmiausia teks išsirinkti sklypą. Net jei šalia tyvuliuoja ežeras, ošia miškelis, o sklypo kaina tokia pigi, kad netgi sunku patikėti, statant namą ir jame gyvenant gali išlįsti nepageidaujamų veiksnių. Taigi į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis sklypą?

5 didžiausios klaidos, kurias daro ketinantys statytis namą

Keturi iš penkių žmonių, ketinančių statytis namą, pervertina savo finansines galimybes – rodo statybos specialistų patirtis. Dažnai per didelis optimizmas pakiša koją, o gyventojai, užuot šventę įkurtuves kamuojasi nebaigtos statybos name. Pateikiame 5 didžiausias klaidas, daromas nusprendus patiems statytis namą.

10 netikėtų šiuolaikinio pirkėjo reikalavimų butui (1)

Nors naujų butų pasiūla Vilniuje auga, parduoti kokybišką būstą nėra sudėtinga, pranešime spaudai skelbia nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“.

Ekspertai atskleidė, koks ateityje bus tipinis lietuviškas namas (4)

Individualių gyvenamųjų namų architektūra ir įrengimas nuolat kinta. Kaimo trobeles su stačiamalkėmis krosnimis keitė kelių šimtų kvadratinių metrų ploto mūrinės pilys su malkiniais šildymo katilais. Tačiau matydami šiandieninius namus ir tendencijas, ekspertai teigia, jog ateities lietuvio namas bus nedidelis, minimalistinio dizaino, tačiau išmanus ir funkcionalus.

Apsaugokite savo namus nuo gaisro

Kasmet dešimtys žmonių nukenčia nuo gaisrų. Daugeliu atvejų tokios nelaimės nebūtų įvykusios, jei tik žmonės būtų skyrę šiek tiek laiko planavimui ir laikęsi priešgaisrinės saugos. Štai keletas lengvų būdų, kurie padės apsaugoti jūsų namus ir šeimą nuo gaisro.

Perkate naują būstą? Patarimai, kurie padės sutaupyti kelis tūkstančius eurų (15)

Nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė teigia, jog lietuviai būstą dažniausiai keičia po svarbių gyvenimo įvykių: susituokę, gimus vaikui ar tuomet, kai vaikai užauga ir būstas tampa per didelis. Esame pasiderėti mėgstanti ir azartiška tauta, o nekilnojamasis turtas – bene didžiausia mūsų gyvenimo investicija. Kad jis iš tiesų taptų investicija ir apakinti nuostabiai pro langus krintančių saulės spindulių už būstą nepermokėtumėte, V. Vanagė dalinasi keliais patarimais, paremtais ne emocijomis, o šaltu protu.

Butai brangsta ir toliau (10)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,2% (2016 metų vasarį metinis augimas siekė 3,0%).

Ką galima statyti sodo sklype? (31)

Artėjant šiltajam sezonui kartu su atbundančia gamta atgyja ir sodų bendrijos. Soduose pradeda virti gyvenimas – vieni pasineria į aplinkos tvarkymą, kiti imasi remonto darbų sodo nameliuose, be abejo, suaktyvėja ir naujos statybos. Daugelis per žiemą kūrę planus, pavasarį pradeda imtis konkrečių veiksmų. Tam, kad statybos procesas būtų sklandesnis, o planai atitiktų susikurtus lūkesčius, siūlome keletą patarimų, susijusių su statybomis sodo sklypuose.