Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų

 (151)
„Atgal į gamtą“ – ragino filosofas Žanas Žakas Ruso. Tik praėjus keleriems šimtmečiams pagaliau jo klausome – vertiname natūralius produktus be cheminių priedų, natūralias statybines medžiagas, aplinkai draugiškas gamybos ir statybos technologijas. Iš tiesų, galime stengtis išrasti kažką ekologiško ir modernaus, tačiau kartais pakanka atsigręžti atgal: o kaip mūsų protėviai išgyvendavo lietų, šalnas, stiprų vėją, neturėdami jokių įmantrių hidroizoliacijų ar betono?
Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Fotolia nuotr.

Ar esate girdėję apie klajoklių gentis ir jurtas? Jos grįžta! Apie 30 tokių statinių, kuriuose gyvena, laisvalaikį leidžia arba „pirtinasi“ jų užsakovai, jau stovi ir Lietuvoje.

Jurta – tai cirko arenos formos apvalus pastatas, pastatomas ant medinio karkaso užklojus avies vilnos veltinį bei šią konstrukciją apdengus patvariu tentu, kad neperšlaptų lietui lyjant (klajokliai jurtas apklodavo kailiais). Senovinių jurtų centre dar būdavo ir ertmė dūmams išeiti, dabar statomos krosnelės, pečiukai, tačiau jų kaminai gali būti išvesti ne tik centre, tačiau ir statinio šone.

Nereikia statybos leidimų

Iki 80 kvadratinių metrų dydžio jurtai Lietuvoje nereikia statybos leidimų, be to, tai „kilnojamasis namas“, kuris gana lengvai gali būti perkeliamas į kitą vietą.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Jurtų statybos pradininkas Antanas Poška tokias statybas mūsų šalyje pradėjo prieš 8-erius metus. Dabar pomėgis ir hobis virto smulkiu verslu – jurtų pageidauja kaimo turizmo sodybas turintys žmonės, vaikų darželiai, jos naudojamos kaip pirties patalpos. Rečiau šeimos jose įsikuria nuolatiniam gyvenimui, tačiau tai nereiškia, kad jos grįžta į klajoklių laikus ir dangstosi kailiais – pastatas yra pritaikytas komfortiškai gyventi ir žiemą, viduje galima įsirengti šiuolaikinę virtuvę ar vonios kambarį.

„Jurtose galima poilsiauti ir gyventi komfortiškai bet kokiu oru, – tikina jų statytojas. – Daugiausiai problemų pradėjus verslą buvo su lietumi. Problemą išsprendžiau įdėjęs tarp veltinio ir audinio (viršutinio tento) difuzinę plėvelę. Ji kvėpuoja ir nepraleidžia drėgmės. Dabar lietus gali lyti nors ir visą laiką, o jurtoje sausa ir gera.“

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

Visai neseniai atsirado galimybė jurtas pastatyti įvairių spalvų – iki šiol buvo naudojamas universalus dramblio kaulo ar švelniai smėlinės spalvos tentas. A. Poška teigia, jog lietuviškos jurtos stovi netgi šalia Maskvos.

Jam talkinantis Aleksandras Vercholamovas, kurį buvo galima sutikti pristatinėjant jurtas parodoje „Ekologika“, teigia, jog Antanui padeda dalyvaudamas jurtų statybos ir įvairių vilnos gaminių kūrimo procesuose.

Kadangi veltinį statytojai nuvelia patys, įsigiję lietuviškų avių vilnos, kilo idėja pradėti gaminti ir vilnonius čiužinius.

Kaip vyksta tokio statinio statybos?

„Iš pradžių daromas apšildomas padas – medžio ir plokščių arba betono aikštelė. Ant jos statomas medžio karkasas. Viskas padengiama vilnos veltiniu. Tuomet užklojama difuzine plėvele ir tentu iš Austrijos, – pasakoja A. Poška. – Daugumą medžiagų įsigyjame statybos prekių parduotuvėse ar medžio apdirbimo įmonėse. Vilnos veltinį gaminame patys. Perkame avių vilną iš ekologinių ūkininkų ir unikaliu būdu, savo sugalvota technologija, suveliam. Toks veltinis turi daug teigiamų savybių – skirtingai negu mongoliškas, neturi nemalonaus kvapo.“

Jurtose įrengiami langai, patvarios durys. Šie statiniai gali būti ir dviejų auštų.

Būstas už 20 tūkst. eurų, kuriam nereikia statybos leidimų
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Pagrindinis veiksnys, lemiantis mūsų gerą savijautą – sveikata. Kokybišką ir sveiką žmogaus raidą lemia sąveika su aplinka, – priduria ir A. Vercholamovas. – „Qualia Institute“ kartu su jurtų statymo pradininkų Baltijos šalyse Antanu Poška populiarina egzotišką, jaukų, taupų, įvairių paskirčių būstą – jurtą.

Tai tarytum terapinė buveinė, kurioje vyrauja ypatingas mikroklimatas. O apvali pastato forma ir avies vilnos veltinis lemia tai, kad viduje jaučiama ramybė ir jaukumas. Terapinis šių statinių poveikis yra įprastas ir daugeliui žinomas reiškinys.“

Antanas Poška priduria, jog jurtas užsakovai dažniausiai statosi kur nors toliau nuo civilizacijos. Tik jei nusprendžiama tokia technologija statytis pirtį, ji iškyla dažniausiai šalia tradicinio būsto.

„Gyvena“ tiek, kiek ir žmogus

Na gerai, bet Azijos klajokliai tokį pavadinimą ir gavo todėl, jog vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Šiuolaikiniai žmonės, vargu ar nori kas kelerius metus kur nors keltis. Teiraujamės A. Poškos, kiek ilgaamžis toks statinys?

„Medienos ir veltinio tarnavimo amžius sutampa su žmogaus gyvenimo trukme. Tereikia kas 15–20 metų atnaujinti viršutinį tentą“, – sako jurtų entuziastas.

Jis priduria, jog iš pirmo žvilgsnio lengvutis pastatas dėl savo konstrukcijos atlaiko uraganinį vėją, sniegą, liūtį, žemės drebėjimą, atitinka priešgaisrines sąlygas.

Ir, smagiausia dalis, – jurtos statyba kainuoja 200 eurų už kvadratinį metrą. Papildomai skaičiuojamas grindų (pamatų) įrengimas, krosnelė bei apšiltintas kaminas.

„Kuo didesnė jurta, tuo kaina už kvadratą mažėja“, – pabrėžia A. Poška.

Jurtos pagrindo įrengimas užtrunka apie 3 paras o pačios jurtos statyba – vos 1–2 dienos.

Statybunaujienos.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

NT patarimai

Kaip pasirinkti geriausius blokelių klijus

Jeigu jau pradėjote planuoti statybų darbus ir žinote, kad mūrysite iš blokų, galite būti tikri – tai geras pasirinkimas. Blokų konstrukcija leidžia išvengti vertikalių siūlių, tačiau be mūrijimui skirtų skiedinių vis vien neišsiversite, todėl kitas žingsnis yra išsirinkti tinkamas medžiagas. Dėl mažesnio mūro gaminių tikslumo, keraminiams blokams naudojamas paprastas bendros paskirties skiedinys. Didelio matmenų tikslumo mūro gaminiams (akyto betono ir silikatiniams blokams) mūryti dažniausiai naudojami blokų klijai.

Ekspertų analizė: būsto rinka ir toliau spurtuoja (2)

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys.

Įdomi plytos istorija: galios ir statuso ženklas (1)

Šiandien plytos ar įvairių tipų blokeliai laikomi neatskiriama kiekvienų statybų dalimi. Tačiau ištisus amžius plytos buvo statuso atributas, kuriuo didžiuodavosi net ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valdovai.

Kaip pasistatyti nebrangų, bet šiltą ir ekologišką namą (40)

Kiekvienas, statydamasis naujus namus, galvoja kaip juos pastatyti kuo šiltesnius, gražesnius ir pigesnius. Tačiau prie šių esminių klausimų reikėtų pridėti ir dar vieną – ar mano namas pastatytas atsakingai? Laikai, kai vartojome išteklius nesigilindami į poveikį aplinkai turi baigtis ir šiame amžiuje ekologija tampa vis labiau akcentuojamu kriterijumi. Galbūt girdėjote, kad ekologiški sprendimai kainuoja papildomai – nors kai kuriais atvejais tai tiesa, vis dėlto, daugelis tradicinių statybinių medžiagų yra pagrįstai vadinamos ekologiškomis.

Butų kainos šalies didmiesčiuose nenustoja augti (4)

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%).

6 svarbūs kriterijai renkantis sklypą namo statybai (4)

Ir štai - šiais metais pagaliau apsisprendėte, apsitarėte su artimaisiais ir apskritai jau galite sau leisti statytis nuosavą namą. Tačiau ant oro jo juk nestatysite, ar ne? Pirmiausia teks išsirinkti sklypą. Net jei šalia tyvuliuoja ežeras, ošia miškelis, o sklypo kaina tokia pigi, kad netgi sunku patikėti, statant namą ir jame gyvenant gali išlįsti nepageidaujamų veiksnių. Taigi į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis sklypą?

5 didžiausios klaidos, kurias daro ketinantys statytis namą

Keturi iš penkių žmonių, ketinančių statytis namą, pervertina savo finansines galimybes – rodo statybos specialistų patirtis. Dažnai per didelis optimizmas pakiša koją, o gyventojai, užuot šventę įkurtuves kamuojasi nebaigtos statybos name. Pateikiame 5 didžiausias klaidas, daromas nusprendus patiems statytis namą.

10 netikėtų šiuolaikinio pirkėjo reikalavimų butui (1)

Nors naujų butų pasiūla Vilniuje auga, parduoti kokybišką būstą nėra sudėtinga, pranešime spaudai skelbia nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros bendrovė „MG Valda“.

Ekspertai atskleidė, koks ateityje bus tipinis lietuviškas namas (4)

Individualių gyvenamųjų namų architektūra ir įrengimas nuolat kinta. Kaimo trobeles su stačiamalkėmis krosnimis keitė kelių šimtų kvadratinių metrų ploto mūrinės pilys su malkiniais šildymo katilais. Tačiau matydami šiandieninius namus ir tendencijas, ekspertai teigia, jog ateities lietuvio namas bus nedidelis, minimalistinio dizaino, tačiau išmanus ir funkcionalus.

Apsaugokite savo namus nuo gaisro

Kasmet dešimtys žmonių nukenčia nuo gaisrų. Daugeliu atvejų tokios nelaimės nebūtų įvykusios, jei tik žmonės būtų skyrę šiek tiek laiko planavimui ir laikęsi priešgaisrinės saugos. Štai keletas lengvų būdų, kurie padės apsaugoti jūsų namus ir šeimą nuo gaisro.

Perkate naują būstą? Patarimai, kurie padės sutaupyti kelis tūkstančius eurų (15)

Nekilnojamojo turto bendrovės „Citus“ vadovė Viktorija Vanagė teigia, jog lietuviai būstą dažniausiai keičia po svarbių gyvenimo įvykių: susituokę, gimus vaikui ar tuomet, kai vaikai užauga ir būstas tampa per didelis. Esame pasiderėti mėgstanti ir azartiška tauta, o nekilnojamasis turtas – bene didžiausia mūsų gyvenimo investicija. Kad jis iš tiesų taptų investicija ir apakinti nuostabiai pro langus krintančių saulės spindulių už būstą nepermokėtumėte, V. Vanagė dalinasi keliais patarimais, paremtais ne emocijomis, o šaltu protu.

Butai brangsta ir toliau (10)

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,2% (2016 metų vasarį metinis augimas siekė 3,0%).

Ką galima statyti sodo sklype? (31)

Artėjant šiltajam sezonui kartu su atbundančia gamta atgyja ir sodų bendrijos. Soduose pradeda virti gyvenimas – vieni pasineria į aplinkos tvarkymą, kiti imasi remonto darbų sodo nameliuose, be abejo, suaktyvėja ir naujos statybos. Daugelis per žiemą kūrę planus, pavasarį pradeda imtis konkrečių veiksmų. Tam, kad statybos procesas būtų sklandesnis, o planai atitiktų susikurtus lūkesčius, siūlome keletą patarimų, susijusių su statybomis sodo sklypuose.

Namas, kuris stebi savo gyventojus

Namas Štutgarto kalvose teoriškai geba pagaminti tiek energijos, kad jos užtektų aprūpinti ja pačiam, elektromobiliui ir dar liktų Vokietijos nacionaliniams elektros tinklams.

Lankytojams bus patogu: po vienu stogu – ir statybos, ir interjero, ir aplinkos priežiūros parodos (1)

Ketinate statyti namą, remontuoti ar originaliai įsirengti butą? O gal norite sklype pasisodinti naudingų vaismedžių ar vaiskrūmių, ieškote informacijos, kaip efektyviausiai prižiūrėti aplinką? Patarimų visais šiais klausimais bus galima rasti balandžio 14-17 dienomis Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“, vyksiančiose parodose „Individuali statyba“, „Inter Deco“, „Mano sodas“.