Nekilnojamojo turto pardavėjai prakalbo apie tai, kad tai puiki vieta prabangiam viešbučiui, tačiau senamiestyje jau dirbantys apgyvendinimo įstaigų savininkai šypsosi klausydami tokių kalbų ir sako, kad žmonės, kurie siūlo Lietuvos bankui (LB) priklausantį pastatą pertvarkyti į viešbutį, turbūt nelabai įsivaizduoja, ką Lietuvoje reiškia verslo reikalavimams pritaikyti saugomą pastatą ir kad toks ilgalaikis darbas su neprognozuojama baigtimi, vargu ar sudomins stambius užsienio investuotojus.

Trūksta stovėjimo vietų

Kokia bus prašoma kaina už kompleksą neaišku.

Tik LB valdybos nutarimu yra patvirtinta, kad orientacinė rekonstrukcijos ir statybų darbams skirta suma yra iki 23,3 mln. Eur. Įgyvendinus projektą ir sumažinus įvairias veiklos išlaidas investicijos turi atsipirkti per 10 metų. Ekspertų vertinimu, efektyviausias scenarijus – visą LB veiklą perkelti į Žirmūnus, Centre paliekant tik lankytojų pamėgtą Pinigų muziejų.

„Kaip komercinis objektas Lietuvos banko pastatas nelabai įdomus, nes ten nėra automobilių stovėjimo vietų klientams. Turime „GO9“ prekybos centro pavyzdį. Pačiame miesto centre esantis prekybos objektas eina iš rankų į rankas ir, mano žiniomis, komerciškai nėra sėkmingas. Tačiau kaip ypatingai prabangių butų namas, LB gali būti įdomus, nes vieta gera, rami“, – sako Saulius Arvasevičius, „Šekspyro“ viešbučio savininkas.

Nekilnojamojo turto ekspertai šį objektą vertina kiek kitaip.

„LB pastatų kompleksas tikrai ras komercinį pritaikymą. Tačiau tiksliai pasakyti kas jame bus sudėtinga tiksliai nežinant kokia patalpų vidinė struktūra, kiek veiklą riboja paveldosaugos reikalavimai.

Tačiau spėju, kad apie 10 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas bus naudojamas kelioms reikmėms“, – perspektyvą įžvelgia NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Jis argumentuoja kodėl.

S. Vagonio skaičiavimu, 10 tūkst. kvadratinių metrų viešbutis jau būtų pakankamai didelis. Logiškiau būtų pastate steigti keletą atskirų objektų: biurus, viešbutį, prabangius butus.

Verslininkai mato kitaip

Verslo praktikus tokios kalbos stebina.

„Tie, kurie galvoja, kad buvusio Lietuvos banko vietoje verta kurti viešbutį, greičiausiai nėra susidūrę su tuo, ką reiškia verslo objektu paversti saugomą paveldo objektą“, – kiek kitaip nei NT ekspertai pastato perspektyvas vertina „Šekspyro“ viešbučio, esančio senamiestyje, savininkas Saulius Arvasevičius.

Jis prisimena, kad kai pats įrenginėjo savo viešbutį, susidūrė su daugybe biurokratinių sunkumų.

Pavyzdžiui, paveldosaugininkai neleido išgręžti lifto šachtos, be kurios aukštos klasės apgyvendinimo įstaiga neįsivaizduojama. Ją teko įrengti nelegaliai ir po to galvoti kaip įteisinti. Nors pagal įstatymus visus leidimus valdininkai turėjo išduoti per pusę metų, realiai procesas truko ketverius metus.

Privalumas tik vieta

„Pastato vieta puiki, tačiau tuo jo privalumai ir baigiasi. Pradėjus vystyti liks tik galvos skausmas. Jis nepritaikytas komerciniai paskirčiai, norint rekonstruoti vien gauti leidimus bus ypatingai sudėtinga. Kiemas mažas, rūsyje daugiau stovėjimo vietų neįrengsi.

Be to, jo plotas per mažas, kad būtų įdomus dideliems tinkliniams žaidėjams“, – vardina S. Arvasevičius ir sako, kad jau parduodamas Lietuvos pašto pastatas, kuris pirkėjus nelabai domina.

Verslininkas sako, kad didieji apgyvendinimo tinklai, kurie ateina į Vilnių, geriau perka brangų sklypą, kuriame gali statyti tokį objektą, kurio jie nori, o ne tokį, kokį leis. Be to, paveldosauginio objekto pritaikymas verslui ypatingai brangus malonumas.

„Investiciniai fondai, kurie ieško patrauklių objektų, nenori investuoti į objektus, kurių vystymo laikas ir perspektyvos neprognozuojamos, priklauso nuo politikų valios“, – rizikas įvardina S. Arvasevičius ir sako, kad senamiestyje yra objektų, kuriuos žmonės, įskaičiuojant derinimus ir statybas „paleidinėjo“ dešimt metų, nors normalus viešbučio atsipirkimas 15 metų.

S. Vagonis įvardina ir sumą, kurią pirkėjai sutiktų mokėti už tokioje vietoje esančius butus. Jei statybos vyktų šiandien, už tokį objektą būtų prašoma nuo 4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.

Namo istorija

Lietuvos banko pastatų kompleksą sudaro keletas pastatų: Gedimino pr. 6, Totorių g. 2/8 ir Totorių g. 4. Seniausias yra Gedimino pr. ir Totorių g. kampe įsikūręs pastatas (cokoliniame ir pirmame jo aukštuose įsikūręs Pinigų muziejus). Jis statytas kaip pirklio namas ir kelis kart rekonstruotas 1875–1888 m. (architektas N. Čaginas), savininkai daug kartų keitėsi.

Pagrindinis LB pastatas (Gedimino pr. 6) pastatytas 1889–1891 m. (architektas V. Gorskis) kaip Vilniaus žemės bankas. Kiemo priestatai pastatyti vėliau. Tai pirmas pastatas Vilniuje statytas specialiai bankui ir buvo įrengtas su iki šių dienų išlikusia ir tuo metu labai modernia saugykla su 36 cm storio originaliomis seifinėmis durimis, specialiai pagamintomis Berlyne.

Tame pačiame pastate ilgą laiką veikė ir Vilniaus privatus komercijos bankas. Vilnių užėmus Lenkijai šiame pastate išliko bankai tais pačiais pavadinimais, o sovietinės okupacijos metais čia įsikūrė SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinė kontora, vėliau pervadinta į Lietuvos respublikinį banką. 1990 m. pastatas pamažu perėjo Lietuvos banko žinion. Centrinis Lietuvos banko pastatas 2003 m. gruodžio 30 d. įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Penkiaaukštis pastatas Totorių g. 4 pastatytas 1966 m. (arch. J. Kriukelis) ir taip pat buvo naudojamas bankininkystės veiklai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)