Apklausos rodo, kad maždaug kas trečias būstas sostinėje pernai buvo perkamas daugiau kaip investicija, su tikslu išnuomoti. Antrinio būsto įsigijimo duomenys patvirtina tokį investuotojų aktyvėjimą.
2016 m. pabaigoje antriniai būstai Lietuvoje sudarė 12,3 proc. viso būsto fondo, o antrinių būstų skaičiaus prieaugis 2015–2017 m. sudarė penktadalį visų tuo laikotarpiu sudarytų būsto sandorių, rašoma Lietuvos banko pranešime.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus viršininkas Andrius Škarnulis sako, jog svarstant apie aktyvėjančią rinką ir galimą naudą, nevertėtų pamiršti rizikų. Perkant butą nuomai už paskolą, kai kuriuos gali svaiginti žemų palūkanų aplinka, kuri amžinai nesitęs. Net santykinai nežymiai ūgtelėjusios palūkanos absoliučia suma gali smogti per kišenę ir išbalansuoti tokių investuotojų finansinius srautus.
Kita rizika, pasak A. Škarnulio, susijusi su pamatine problema – demografija.
"Būtų sunku paneigti, kad daugeliui gyventojų būstas atrodo prasmingiausia ir geriausia gyvenimo investicija – ypač galvojant, kad nuomos pajamos galėtų papildyti būsimą pensiją", – apie tokio susidomėjimo priežastis aiškina ekspertas.
Vis dėlto, kiekvienam ketinančiam verstis nuomos veikla vertėtų prisiminti, kad artimiausioje ateityje Lietuvai grūmoja liūdnos demografinės perspektyvos: emigracija ir senėjimas. Jeigu tokių būstus nuomojančių pensininkų ateityje bus daug, o jaunimo dalis visuomenėje bus reikšmingai sumažėjusi, tai to būsto tiesiog nebus kam nuomotis, ypač provincijoje, nes tenka pripažinti, kad Vilnius laikui bėgant tampa šalies populiacijos magnetu.
Rudenį Lietuvos bankas spręs, ar nekilnojamojo turto rinkoje nėra perkaitimo ženklų ir ar neverta įvesti papildomų saugiklių, kurie leistų išvengti burbulo susiformavimo.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo ruožtu teigia, kad šalies nekilnojamojo turto rinkoje perkaitimo požymių nematyti, todėl Lietuvos bankas neturi pagrindo griežtinti skolinimą.
„Šiuo metu būsto įperkamumas yra rekordinėse aukštumose ir, priešingai nei 2006 ar 2007 metais, mes nematome ženklų, kad būsto rinka būtų perkaitusi. Tuo pačiu metu mes šiemet matome, kad sandorių skaičius didžiuosiuose šalies miestuose yra sumažėjęs, kainų augimas lėtėja. Pavyzdžiui, kainų augimas Vilniuje ir Klaipėdoje yra mažesnis nei atlyginimų augimas. Tai yra labai aiškus indikatorius, kad tai nėra perkaitimas, nes kainos neauga sparčiau nei didėja gyventojų pajamos“, - sakė N.Mačiulis.
