Vairavimo įgūdžių patikra su „eco:Drive“ programa

 (9)
Jūsų vairavimo įgūdžiai – vidutiniški. Tokio įvertinimo vairuotojai sulaukia toli gražu ne kasdien, tačiau sutikime, kad kai kurie eismo dalyviai nusipelno kur kas griežtesnių replikų. Tačiau šįkart – ne apie vairavimo kultūrą, o apie ekonomiško vairavimo įgūdžius.
Fiat 500 ecoDrive
© DELFI (T.Markevičiaus nuotr.)

Portalas „DELFI Auto“ išbandė „Fiat“ automobiliuose diegiamą „eco:Drive“ sistemą, kuri analizuoja ir įvertina vairavimo techniką bei pateikia patarimų, kaip reikėtų keisti savo vairavimo įpročius, kad variklis dirbtų efektyviau, o aplinkos tarša būtų mažesnė.

„eco:Drive“ – tai italų „Fiat“ koncerno ir „Microsoft“ kompanijos bendro darbo vaisius. Ši programa veikia per automobiliuose esančią „Blue&MeTM” sistemą, kuri kol kas diegiama „Fiat 500”, „Grande Punto“, „Bravo“, „Croma” ir „Qubo” modeliuose. 1,2 tūkst. Lt kainuojančią „Blue&MeTM” sistemą galima užsisakyti kaip papildomą įranga, o „eco:Drive“ programą galima nemokamai parsisiųsti iš oficialaus „Fiat“ internetinio puslapio.

Vairuojant tam tikrą laiką, automobilyje į USB atmintinę įrašomi duomenys, kuriuos vėliau „eco:Drive” išanalizuoja ir įvertina vairavimo techniką: kaip naudojamas akseleratorius, kaip perjungiamos pavaros, skaičiuojama, kiek į aplinką buvo išmesta kenksmingų medžiagų, sudeginta degalų.

Geltonas mažylis gatvėse traukė dėmesį

Koks „eco:Drive“ programos efektyvumas iš tiesų? Ar tai tikrai rimta sistema, ar tik žaisliukas? Kokie yra kompiuterinės programos patarimai? Ar jie išties naudingi? Į šiuos ir kitus klausimus pabandė atsakyti 5 dienų portalo „DELFI Auto“ eksperimentas.

Ekovairavimo įgūdžių patikrinimo eksperimentas prasidėjo paskutinę vasaros dieną. Teko kasdien su savimi nešiotis USB atmintinę, į kurią įrašomi sukaupti duomenis apie vairavimo stilių, o vėliau perkeliami į kompiuteriuose instaliuotą „eco:Drive“ programą.

Tiesa, kasdien kaupti duomenis įkišant ir ištraukiant USB atmintinę per „Blue&MeTM” sistemą nebūtina – automobilio kompiuteris įsimena iki 8 val. važiavimo „istoriją“. Tačiau norint reguliariai sekti besikeičiančių nuvažiuotų kilometrų ir sudeginamų degalų skaičių ir saugantis netikėto duomenų praradimo, kasdienis USB atmintinės naudojimas yra neišvengiamas.

Pirmą dieną išriedėjus į Vilniaus gatves su ryškiai geltonu „Fiat 500“ tapo akivaizdu, kad šis mažytis automobiliukas mūsų gatvėse vis dar atrodo keistai. Ir praeiviai, ir vairuotojai nepraleisdavo progos smalsiai nužiūrėti 2008 m. geriausiu Europos automobiliu pripažintą modelį.

Pirmas dvi dienas važinėjome įprastai, nesistengiant važiuoti nei pernelyg švelniai, nei agresyviai. Trečią eksperimento dieną nusprendėme išbandyti, ką gali „Fiat 500“ su 1,4 l benzininiu varikliu, išvystančiu 100 AG. Įjungus „Sport“ režimą, pokytis akivaizdus – variklio sūkius rodanti rodyklė šoka aukštyn nuo lengvo akseleratoriaus spustelėjimo, automobilis daug greičiau įsibėgėja.

Daugelyje degalų taupymo patarimų sakoma, kad agresyvus važiavimas itin didina kuro sąnaudas, todėl pagrįstai tikėjomės, kad važiuojant aukštomis pavaromis, trečioji bandymų diena ryškiai išsiskirs lyginant bendrus rezultatus.

Paskutines dvi eksperimento su „eco:Drive“ programa dienas bandėme „taupyti“ – vengti staigių pagreitėjimų, perjungti aukštesnę pavarą variklio sūkiams pasiekus 2000 ribą, išjungti oro kondicionierių.

Ekovairavimo įgūdžių įvertinimas – vidutinis

„eoc:Drive“ įvertinimo teko laukti iki pat penktosios eksperimento dienos (tiek laiko reikia sistemai apibendrinti vairavimo įpročius). Iki tol kompiuterinė programa tik skaičiavo, kiek dar liko dienų iki pirmųjų rezultatų. Vis dėlto net ir paprasta informacija („eco:Drive“ skaičiuoja kiekvieno važiavimo laiką ir atstumą) buvo tam tikrais atžvilgiais įdomi, pavyzdžiui, koks atstumas ir kiek trunka kelionė iki darbovietės ryte ir kiek – vakare atgal.

„eco:Drive“ skaičiais patvirtino kaip keičiasi transporto srautai sostinės gatvėse nuo rugsėjo pradžios. „eco:Drive“ programos rodmenys: rugpjūčio 31 d. rytinė kelionė iki darbovietės užtruko 9 min., o rugsėjo 2 d., tuo pat metu, tas pats atstumas įveiktas per 17 min.

Galiausiai po 5 dienų programa pateikė vairavimo ekoindeksą ir konkrečius patarimus, kaip reikėtų keisti savo vairavimo stilių, kad būtų sunaudota mažiau degalų, o į aplinką patektų mažiau kenksmingų dujų.

Per visą darbo savaitę automobilis važiavo 21 kartą, vidutinės degalų sąnaudos buvo 9,3 l/100 km. Iš viso per 5 dienas nuvažiuota 72 km, sudeginta 6,7 l, į aplinką išskirta 16 kg CO2. Palyginimui, gamintojai nurodo, kad vidutinės šio „Fiat 500“ degalų sąnaudos yra 6,3 l/100 km.

Kaip šiuos rodiklius įvertino „eco:Drive“ programa? Pirmosios eksperimento dienos ekoindeksas – 54, antrosios – 58, trečiosios – 52, ketvirtosios – 54, paskutinės – 55. Kaip ir buvo galima tikėtis, blogiausias įvertinimas – trečiosios dienos. „Jūsų vidutinis ekoindeksas – 56, todėl esate vidutiniškas ekovairuotojas“, – toks buvo kompiuterinės programos verdiktas.

Ekoindeksas sudaromas atsižvelgiant į automobilio akseleraciją, stabdymą, pavarų perjungimą ir greitį. Vairavimo įgūdžiai vertinami nuo 0 iki 100, kuo aukštesnį įvertinimą gauna vairuotojas, tuo mažiau jis teršia aplinką, tad 56 yra tikrai vidutiniškas įvertinimas.

17 min. anksčiau, 12Lt brangiau

Taigi „eco:Drive“ programa tvirtina, kad nesu pakankamai „draugiškas aplinkai“, koks galėčiau būti, todėl siūloma išklausyti patarimų. Įdomu, ką gali patarti virtualus vairavimo mokytojas?

Visų pirma, „eco:Drive“ programai labiausiai užkliuvo pernelyg dažnai ir greitai besikeitęs automobilio greitis. Programos patarimas – išmokti važiuoti pastoviu greičiu, taip mažės kuro sąnaudos ir sumažės tarša. Vis dėlto šiuo atveju „virtualus mokytojas“ negali atsižvelgti į tai, kad automobilis buvo eksploatuotas vien tik mieste, kur dažni sustojimai ir pagreitėjimai tiesiog neišvengiami.

Taip pat su „eco:Drive“ programos pagalba galima įsitikinti, kaip skiriasi automobilio ekonomija važiuojant greičiau arba lėčiau (rezultatai sudaryti remiantis 5 dienų „Fiat“ sistemos bandymų rodikliais).

Pavyzdžiui, 100 km atstumas, važiuojant 80 km/val. greičiu, įveikiamas per 1 val. 15 min., degalų sudeginama 4,8 l, CO2 emisija – 11 kg. Važiuojant 100 km/val., toks pat atstumas įveikiamas per valandą, degalų sudeginama 5,8 l, CO2 emisija – 14 kg. Važiuojant 120 km/val. atstumas įveikiamas per 50 min., degalų sudeginama – 7,3 l, CO2 emisija – 17 kg. Važiuojant 140 km/val. atstumas įveikiamas per 43 min., degalų sudeginama 9,2 l, CO2 emisija – 22 kg.

Tad važiuojant protingu 100 km/val. greičiu, 100 km atstumas nuvažiuojamas 17 min. ilgiau nei skriejant 140 km/val., tačiau kiek daugiau nei ketvirtis valandos kainuoja papildomus 12 Lt (jeigu 1 l benzino kaina – 3,6 Lt).

Verta paminėti ir pavarų perjungimo „pamoką“. „eco:Drive“ kaip pavyzdį pateikė pavarų perjungimą pirmąją eksperimento dieną. Pabandžius prisiminti tą 8 km atkarpą, mintyse iškilo epizodas, kai buvo išbandytas „Sport“ režimas, todėl nieko nuostabaus, kad „eco:Drive“ programa šį epizodą prisiminė kaip „netinkamiausią“ pavarų perjungimo pavyzdį.

Be to, iš šios schemos paaiškėjo, kad važiuojant „Fiat 500“, pavaras reikia perjungti dar gerokai prieš 2000 aps./min. ribą, t.y. anksčiau, negu rašoma daugelyje ekonomiško vairavimo patarimų.

Kiti vairavimo įgūdžių vertinimo punktai nebebuvo taip įdomiai iliustruojami. „eco:Drive“ įvertino, kad akseleracija įvertinta kaip „nebloga, tačiau galėtų būti efektyvesnė“, stabdymas yra „pakankamai puikus, bet tobulėti dar yra kur“.

Svarbiausia turėti noro taupyti

„Fiat“ atstovų teigimu, kiti gamintojai negali pasiūlyti jokių panašių ekovairavimo programų. Dalyvaujantys „eco:Drive“ programoje yra registruojami į virtualią „eco:Ville” bendruomenę, kuriai, šiuo metu priklauso daugiau nei 23,5 tūkst, vairuotojų. Teigiama, kad šių narių pastangomis į aplinką Europoje patenkantis CO2 kiekis jau sumažėjo daugiau nei 1,9 tūkst. tonų. Tokio energijos kiekio pakaktų daugiau nei 20 mėnesių apšviesti Ženevos dydžio miesto gatves.

Apibendrinant ekovairavimo įgūdžių tikrinimo eksperimentą, galima teigti, kad daugumai vairuotojų analogiškas jėgų patikrinimas tikrai nepakenktų. Kai kam galbūt pasirodys įdomu, kiek laiko užtrunka kelionė iki darbovietės, parduotuvės ar kt., kaip šis laikas skiriasi vakare grįžtant namo. Su „eco:Drive“ galima lengvai skaičiuoti, kiek degalų kasdien sudegina automobilis ir taip suskaičiuoti tam skiriamas išlaidas.

„Fiat“ automobilių pardavėjai juokauja, kad ši sistema pravers ir stebint, kaip vairuotojai elgiasi su automobiliu bandomuosiuose važiavimuose. „Nors kartais geriau to nežinoti“, – suskuba pasitaisyti Italijos automobilių gamintojo atstovai.

„Fiat“ atstovų teigimu, atsižvelgus į „eco:Drive“ programos patarimus, vairuotojai CO2 emisiją sumažina vidutiniškai 15 proc., o degalams per metus išleidžia 400-700 Lt mažiau. Išanalizavus programos pateikiamus patarimus, šie skaičiai realiai pasiekiami.

Tą įrodo faktas, kad nepiktnaudžiaujant akseleratoriaus pedalu ir važiuojant optimaliu greičiu, 100-ui km galima sutaupyti virš 10 Lt, 1000-iui km – jau virš 100 Lt ir t.t. Žinoma, ši programa – tai ne ekonomiškai vairuojantis autopilotas, tad viskas priklauso nuo vairuotojo noro ir pastangų taupyti.

Kas nuvylė? Galima spėti, kad „eco:Drive“ programa eiliniam vairuotojui bus įdomi tik kurį laiką – kol jis sužino apie sudeginamą kurą, išskiriamą CO2, išklausys patarimus, kaip galima keisti vairavimo stilių. O galimybė jungtis prie virtualios „eco:Ville“ bendruomenės veikiausiai bus įdomi tik daug laisvo laiko turintiems, ar ekologijos idėjomis užsikrėtusiems vairuotojams. Be to, nusivylimu galima įvardyti ir tai, kad skirtumas tarp geriausios ir blogiausios dienos ekoindeksų skyrėsi tik 6 punktais ir nebuvo taip akivaizdžiai išreikštas, kaip tikėtasi eksperimento metu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Pirmasis važiavimas

Naujasis „Land Rover Discovery“: milžino paunksmėje (18)

Kai pirmą kartą pamačiau naujos kartos „Land Rover Discovery“ Paryžiaus automobilių parodoje praėjusį rudenį, kur jis ir debiutavo, pirma šovusi mintis buvo „koks didelis“! Tąkart stende dar ir užrioglintas aukštyn ant kažkokių bekelę imituojančių konstrukcijų trečiosios kartos (neskaitant keleto mažesnių atnaujinimų) „Disco“ atrodė tikras milžinas.

Naujo „Mazda CX-5“ testas: apgaulinga išvaizda (19)

Labai nekantravau sėsti prie naujojo „Mazda CX-5“ vairo – ir senasis modelis atrodė efektingai, o naujasis – dar įspūdingiau. Ir, žinodamas, kad „Mazda“ – vienus sportiškiausių automobilių gaminantis atstovas iš Japonijos, pagrįstai tikėjausi azartiškų įspūdžių. Visgi jie buvo šiek tiek kitokie...

Naujojo „Hyundai Kona“ premjera: tikslas – aplenkti „Juke“ specialiai „Motorams“ iš Milano (18)

Antradienį vakare madų sostinėje Milane įvyko stilingo mažiausio Hyundai SUV modelio „Kona“ pasaulinė premjera. Aiškinomės, kokias viltis su šiuo modeliu sieja gamintojas iš Korėjos.

„Volkswagen Arteon“ testas: pagaliau – ir praktiška, ir efektinga specialiai „Motorams“ iš Hanoverio (61)

Tikriausiai tie, kurie šaipėsi, kad „Volkswagen“ niekaip nesugeba pagaminti iš pilkos masės išsiskiriančio automobilio, dabar pakeis savo nuomonę. Pristatęs naująjį „Volkswagen Arteon“ – beveik penkių metrų ilgio ketverių durelių „Gran Tourismo“ klasės automobilį – gamintojas įrodė, kad efektingai atrodančios mašinos galimos ir su „W“ raide grotelėse. O pridėjus praktiškas savybes, kuriomis pasižymi naujasis „Arteon“, galima sakyti, kad tai – bene racionaliausias išskirtinis automobilis.

„Audi Q7 e-tron“: kitas evoliucijos žingsnis (45)

Didelis, solidus „premium“ segmento SUV modelis, šimtui kilometrų vidutiniškai sudeginantis 1,9 litro degalų. Ar įmanomas toks derinys realaus pasaulio realiuose keliuose? Tokį klausimą aiškinausi keletą dienų visiškai kasdieniškomis aplinkybėmis vairuodamas ypatingą „Audi Q7“ modelį – pirmąją šio didelio krosoverio iš tinklo įkraunamą hibridinę versiją „e-tron“.
Facebook draugai