Pažintis su „Porsche Panamera“: staiga visi maršrutai tampa patrauklūs

Vargu ar dažnas mūsų į Lenkiją važiuoja vien pasigėrėti jos gamta. Tačiau šiaurinė mūsų kaimynės dalis labai graži. Ypač žvelgiant pro „Porsche“ langą...

„Pavarų svirtį perstumk į M poziciją. Ratuką ant vairo pasuk iš „Comfort“ į „Sport Plus“. Išjunk stabilumo kontrolę. Gerai. Dabar kaire pėda užgulk stabdžius, o dešine įremk akceleratorių į grindis, sulauk įsižiebusio pranešimo ir staigiai atleisk stabdį. Pasiruošęs? Varom.“

Tachometro rodyklė šoka aukštyn ir kelias akimirkas sustingsta ties 5000 sūkių riba. Automobilis įsiręžia ir tūpteli lyg iš pasalų auką pričiupti nusitaikęs alkanas gepardas. Staiga, tarsi žiūrėčiau gerokai sulėtintą veiksmo filmą, iš rankų išslydęs telefonas teškiasi man į veidą ir vos neišbarškina dantų.

Vaizdas vis dar slenka vėžlio greičiu, o visas mano kūnas baigia susilieti su sėdyne – rodos, negaliu nė padoriai įkvėpti. Kažkur tolumoje lyg pro miglą išgirstu, kaip motoras porą sekundės dalių atsiremia į ribotuvą ir, prieš vairuotojui suspėjus truktelti mentelę ant vairo, piktai iššauna kelias salves. Primena kalašnikovą su pritaisytu duslintuvu. Po akimirkos jungiama kita pavara, ir mano galva vėl sminga į atlošą.

Ką tik keleivio kailiu patyriau, kaip veikia „Panamera Turbo“ starto kontrolės funkcija – prie vairo sėdinčiam kolegai Ilmarui knietėjo ją išbandyti, tad paaiškinau aktyvinimo procedūrą ir tą pačią akimirką pasigailėjau padaręs tokią paslaugą. Viskas truko vos kelias sekundes, tačiau patirtas perkrovas prisimenu iki šiol.

Naujasis „Porsche“ sedanas iki 100 km/val. nuskrieja per 3,6 sekundės, t. y. maždaug per tokį pat laiką, kiek užtrukote skaitydami šį sakinį, o 160 km/val. ribą kerta greičiau, nei didžioji dauguma mūsų gatvėmis riedančių automobilių sugeba pasiekti šimtą – vos per 8,1 sekundės. Jokios dramos, nė menkiausio padangų cyptelėjimo, tik brutalus, nuožmus pagreitis. Dabar žinau, kaip jaučiasi į kosmoso erdvę kylantys astronautai.

Grįžkime į ankstyvą tos dienos rytą. Atsibudome Lenkijoje, pačioje rudenėjančios Varšuvos širdyje, viešbutyje, besiribojančiame su prezidento rūmais. Čia tarsi sargybiniai prieš įėjimą išrikiuotos naujosios antros kartos „Porsche Panameros“ – šiais automobiliais šiandien iš sostinės nuskriesime į šalies šiaurę, Mozūrijos regioną Kaliningrado srities ir Lietuvos pasienyje.

Atrodytų, jog spalio pabaigoje tai ne pats patraukliausias turistinis maršrutas ir kur kas maloniau būtų aplankyti pietuose stūksančius kalnus, tačiau šiems keliems šimtams kilometrų turėsim idealų kompanioną – modelį, kurį „Porsche“ atstovai nevyniodami žodžių į vatą vadina „sportiniu automobiliu prabangių limuzinų pasaulyje“.

Pirmoji „Panameros“ inkarnacija per savo gyvavimo laikotarpį sulaukė įvairių epitetų. Neskoninga. Neišbaigta. Bjauresnė už pievoje susirietusį šunį. Akivaizdu, kad pirmasis bandymas sukurti „ketverių durų 911“ vizualiai nebuvo itin vykęs.

Tai puse lūpų pripažįsta net patys vokiečiai. Naujoji karta pradėta nuo visiškai tuščio popieriaus lapo, specialiai jai sukurta ir „Porsche“ ištobulinta VW grupės modulinė platforma MSB, tapsianti ir būsimo „Bentley Continental“ modelio pagrindu, o interjeras keliais lygiais pranoksta viską, ką iki šiol matėme šios gamintojos automobiliuose.

Ir galutinis rezultatas akivaizdus jau iš pirmo žvilgsnio – antros kartos „Panameros“ išvaizda gracingesnė, glotnesnė ir išbaigtesnė, priekis ir ypač galas su „trimačiais“ žibintais, per visą ilgį einančia šviesos diodų juostele ir įkomponuotu „Porsche“ užrašu kur kas panašesnis į atnaujintą (991.2) „911 Carrerą“.

Pakeitus nuožulnios galinės dalies formą, šiek tiek atgal atitraukus šoninę langų liniją ir pritaikius „horizontalią“ dizaino kalbą, kuprotas Kvazimodas virto jei ne dailia gulbe, tai bent jau atletišku, akiai patraukliu limuzinu. Taip, galbūt jis prarado dalelę išskirtinumo, tačiau tai tas pats, lyg sakyti, jog Jennifer Aniston neteko charizmos, kai išsioperavo kumpą nosį (tikra istorija, galite patikrinti).

Prekybos salonus pirmiausia pasieks trys versijos: dvi benzininės – 4S ir „Turbo“ – bei dyzelinė „4S Diesel“. Visi šie modeliai laukė ir Varšuvoje. Pirmiausia mums atitenka dyzelinio varianto rakteliai.

Jei galvojat, jog nepasisekė, klystat – priešingai nei ankstesnio modelio atveju, šis dyzelis nėra gamos įsūnis, siūlytas daugiau tiems, kam buvo reikalingas tik „Porsche“ ženklelio teikiamas prestižas ir kas netroško kitų gamintojos produktų dinamikos. Ne, šis dyzelis ypatingas – „Panamera“ nuo šiol gali didžiuotis greičiausio pasaulyje serijinio dyzelinio automobilio titulu.

Kaltininkas – visiškai naujas, iš „Audi SQ7“ pasiskolintas 4 litrų V8 bi-turbo motoras, kurio 422 AG ir galvą susukančių 850 Nm pakanka, kad šis 2125 kg masės daiktas iki 100 km/val. įsibėgėtų per 4,3 sekundės ir autobanus triuškintų 285 km/val. greičiu. Tačiau kol kas šių teiginių patikrinti negalime, nes per rytinį darbo dienos piką mėginame išsivaduoti iš beveidžių Varšuvos priemiesčių spūsčių.

Situacija Lenkijos sostinės keliuose, palyginti su tuo, kas buvo prieš porą dešimtmečių, geresnė šviesmečiais – ją apraizgė šiuolaikinis greitkelių ir aplinkkelių tinklas, tačiau mūsų maršruto pradžia specialiai parinkta taip, lyg jaustumės Vilniaus Ukmergės gatvėje penktadienio vakarą. Šviesoforas po šviesoforo ir nesibaigianti žybsinčių kitų eismo dalyvių šviesų jūra.

Niekis. Puikus metas išsiaiškinti, ko vertos „Panameros“, kaip tikro GT limuzino, ypatybės. Važiavimo režimų ratukas ant vairo pasuktas į „Normal“ poziciją, trijų kamerų pneumatiniai amortizatoriai dirba minkščiausiu režimu, nustatytas vidutinis iš trijų pakabos aukščių, naujos aštuonių laipsnių PDK transmisijos svirtis pastumta į D ir aktyvinta išmanioji radaro, kamerų bei navigacijos pagrindu veikianti greičio palaikymo sistema „InnoDrive“. Galima atsipalaiduoti ir nuodugniau pasižvalgyti po „Panameros“ saloną.

O čia pamatyti išties yra ką. Pradėkime nuo ekranų, kurių yra bent keturi. Pagrindinis milžiniško skersmens multimedijos ir navigacijos įrenginys išdidžiai pūpso pačiame centre ir glotniai susilieja su horizontaliu prietaisų skydelio dizainu. Siekiant jį čia įtaisyti, teko žemyn nukelti centrinę ventiliacijos angą – apie jos valdymą papasakosiu šiek tiek vėliau.

Kiti du ekranai sumontuoti prieš vairuotoją ir iš abiejų pusių apkabina vienintelį analoginį ciferblatą prietaisų skydelyje – didžiulį tachometrą. Matyt, „Porsche“ kol kas nedrįso visiškai skaitmenizuoti prietaisų skydelio ir rizikuoti užsitraukti markės puristų rūstybės.

Tačiau galutinis rezultatas vertas pagyrų – abu ekranai konfigūruojami individualiai, juose galima matyti ne tik greičio, temperatūrų, pagalbinių vairuotojo sistemų informaciją, bet ir navigacijos žemėlapius, jei tingite pasukti galvą keletą centimetrų į dešinę ir juos tyrinėti pagrindiniame ekrane. Išrankesni technologijų gerbėjai gali pasigesti tik projekcijos ant priekinio stiklo, bet juk reikia kažkokią funkciją likti būsimam atnaujintam modeliui, tiesa?

Iš centrinės konsolės eliminuotas visuose ankstesniuose „Porsche“ modeliuose gyvavęs mygtukų knibždėlynas – jį pakeitė blizgus, brangų fortepijoną primenantis jutiklinis paviršius, vibruojantis aktyvinus, pavyzdžiui, sėdynių šildymo, ventiliavimo arba klimato kontrolės funkcijas.

Stilinga, tačiau, jei nesiruošiate kasdien dėvėti plonyčių šilkinių pirštinių, beviltiškai nepraktiška – kaskart prisilietus matyti riebūs pirštų atspaudai, ir kelionės pabaigoje centrinė konsolė primena „McDonald’s“ viryklę. „Porsche“ galėtų paimti puslapį iš „Volvo“ knygos ir daiktadėžėje palikti specialią šluostę blizgiems paviršiams valyti.

Visa kita interjere, kaip ir būtų galima tikėtis iš pusantro šimto tūkstančių (su papildoma įranga) kainuojančio vokiško limuzino, absoliučiai nepriekaištinga – pradedant mikronų tikslumu dygsniuota oda, chirurgiškai tiksliai suleistomis detalėmis ir baigiant ausis dievų eliksyru užpilančia 1455 vatų, 21 garsiakalbio „Burmester“ garso sistema. Klasiška, šviežia ir technologiška.

Tiesa, atrodo, jog kai kur pažangos imtasi vien dėl pažangos – pavyzdžiui, jau minėta centrinė ventiliacijos anga. Ją valdyti ir pučiamo oro srautą nukreipti galima tik multimedijos ekrane braukant virtualius šliaužiklius. Smagu porą pirmų kartų, tačiau greit ima įkyrėti.

Be to, norėčiau išgirsti argumentus susirinkime, per kurį nuspręsta, jog šoniniai langai turi atsidaryti dviem greičiais: švelniai spustelėjus durelėse esantį mygtuką, langas nusileidžia pamažu, mygant stipriau – atgyja lyg nutvilkytas. Sėdintys gale dar gali nuo aplinkinių dėmesio pasislėpti po užuolaidėlėmis. Kas gi norėtų vargintis tai daryti rankomis? Jokiu būdu: tereikia, uždarius langą, toliau laikyti jungiklį pakeltą, ir užuolaidėlės iš durelių išvažiuos pačios.

Žinoma, tai tėra turtingojo pasaulio problemos ir angliukų paieškos deimantų krūvoje. Grįžkime prie važiavimo įspūdžių. Išsilaisvinę iš urbanistinių pančių keliaujame porą šimtų kilometrų į šiaurę, Mozūrijos regioną. Žvilgteliu į degalų sąnaudų duomenis – 6,6 l/100 km. Mažų mažiausiai įspūdinga, tačiau „Panamera“ beveik visą šį laiką nuobodžiavo.

Priartėję prie Mikolaikų, siauruose regioniniais parkais, miškais ir ežerų pakrantėmis vingiuojančiuose keliukuose galiausiai leidžiame V8 motorui kaip reikiant ištiesti kojas. Bene įspūdingiausia jo ypatybė – gebėjimas didžiausią įmanomą trauką sukurti jau nuo 1000 sūkių per minutę ir po to greitėti taip, lyg būtų nustumtas nuo uolos.

Jam puikiai sekasi nuslėpti galios šaltinį. Stovint šalia automobilio girdimas pažįstamas menkas kalenimas, tačiau važiuojant suprasti, jog po kapotu yra dyzelis, galės tik nepaprastai išlavintą klausą turintys arba išdavikiškai ties 5000 sūkių riba prasidedančią raudoną tachometro zoną pastebėję keleiviai. Numynus greičio pedalą iki galo, jis skamba lyg prislopintas benzininis agregatas, o magistralėje variklio garso apskritai negirdėti.

Dienai persiritus į antrą pusę, atvykstame į pasikeitimo automobiliais vietą viešbutyje, pastatytame dirbtinėje saloje viduryje ežero (keisti tie lenkai). Užkandę čiumpame „Turbo“ raktelius ir sukame apžvalginį ratą po Mikolaikų apylinkes. Anksčiau šį miestelį labai mėgo turistai iš Lietuvos, nes čia, dar prieš suvešant tokio tipo pramogoms mūsų šalyje ir Latvijoje, buvo atidarytas pirmasis regione vandens parkas, į kurį tuntais traukdavo ištisos šeimos. Tačiau čia apsilankyti verta ir dėl nuostabios gamtos, galybės ežerėlių miškeliuose, ir dėl senąja vokiška dvasia alsuojančios architektūros – Mozūrija ilgą laiką buvo senosios Prūsijos dalis.

Visą šį grožį apžiūrėti renkuosi iš galinės keleivio sėdynės – tikėtina, kad penkių metrų ilgio sportinio limuzino savininkas čia praleis nemažai laiko. Kaip jau galėjote suprasti pasakojimo pradžioje, iš pradžių šiek tiek pasigailiu tokio sprendimo. Patyrę starto kontrolės „malonumus“, patenkame į nuo senatvės susiraukšlėjusius ir lyg upeliai slėniuose vingiuojančius asfalto keliukus, kur kolegos Ilmaro išprovokuotas „Turbo“, nepaisant standartinės visų varančiųjų ratų sistemos, žvaliai slysta išlėkdamas iš šlapiais yrančiais lapais nuklotų posūkių, o milžiniškos išcentrinės jėgos kėsinasi nusukti man sprandą.

Tai, ką „Turbo“ išdarinėja sausame kelyje, prilygsta nedideliam stebuklui. Kad fizikos dėsniai šiam poros tonų (2125 kg) begemotui vis dar egzistuoja, praneša tik stabdžiai – jei galvojate įsigyti šį daiktą, nepagailėkit 9000 eurų anglies keramikos diskams. Vėliau galėsit man padėkoti.

Ne itin švelniai „pasidairęs“ po apylinkes, mano vairuotojas šiek tiek nurimsta, tad galiu geriau įvertinti, kokie malonumai laukia sėdinčių gale. Čia vis dar rasite tik du atskirus sportinius krėslus, tačiau patogumu jie prilygsta verslo klasės oro lainerio sėdynėms. Tarp jų įtaisytas ketvirtasis iš salone esančių ekranų – jis leidžia valdyti klimato kontrolės sistemą, pasirinkti norimą muziką, matyti navigacijos informaciją ir net reguliuoti priekinę keleivio sėdynę.

Ją gali prireikti šiek tiek kilstelti, nes, nepaisant beveik trijų metrų ratų bazės ilgio ir užtektinos erdvės galvai, pečiams bei keliams, dėl itin žemos sėdėjimo pozicijos (ir atitinkamai nuleistų sėdynių) gali pritrūkti vietos galinių keleivių pėdoms.

Nakvynės vietą pasiekiame jau gerokai sutemus. Apsistojam dieviško grožio sodyboje „Masuria Arte“ ant Stackie ežero kranto, už poros dešimčių kilometrų nuo Augustavo. Prieš atiduodamas raktelius, dar kartą apžiūriu prožektorių nutviekstą auštančios ir tiksinčios „Panameros“ siluetą. „Porsche“ dizainerius galima kritikuoti išsijuosus, tačiau niekas nesugebės paneigti, jog naujasis kūrinys gatvėje privers atsisukti ne vieną praeivį.

Kitą rytą nubundame anksti, nes tais pačias keliais laukia beveik 5 valandų kelionė atgal į Varšuvą. Liko paskutinė versija – 4S. Pakanka nuriedėti pirmuosius kelis kilometrus, kad nuspręsčiau, jog tai geriausias „Panameros“ modelis.

Taip, neįmanoma nesižavėti nuožmia dyzelio trauka ir palyginti menku apetitu, o gaivališkas „Turbo“ tempas ir gebėjimas sumažinti ištisus žemynus vertas besąlyginės pagarbos. Parodykite man žmogų, drįstantį teigti, jog jam nepakanka 4S pasiekiamų 440 AG, o 4,2 sekundės trunkantis įsibėgėjimas iki 100 km/val. – pernelyg vangus.

Subjektyvia mano nuomone, šis 3 litrų V6 benzininis motoras skamba žvaliausiai, o beveik 100 kg mažesnė 4S masė (palyginti su „Turbo“) leidžia jam kelyje elgtis judriau, į posūkius įlėkti energingiau ir apskritai labiausiai priartėti prie tikro „sportinio limuzino“ (jei toks daiktas išvis gali egzistuoti) sąvokos. Prie jo vairo labiausiai juntama 911 dvasia.

Ar keista, kad man didžiausią įspūdį padarė mažiausio darbinio tūrio, dviem cilindrais ir keliais šimtais niutonmetrų didiesiems broliams nusileidžianti bei pigiausiai kainuojanti versija? Toli gražu. Tai tik parodo, kokia begėdiškai išbaigta naujosios „Panameros“ gama.

Ji dar plėsis, netrukus sulauksime iš tinklo įkraunamo „E-Hybrid“, dar labiau pamišusio „Turbo S“, ilgesnio „Executive“ ir kitų modelių, tačiau jei šio „Porsche“ savininku norite tapti jau dabar, neprašausite pasirinkę bet kurį iš jų. Naujoji „Panamera“, visai kaip kaimynė Lenkija, slepia galybę malonių staigmenų.

Specifikacija

„Porsche Panamera 4S Diesel“
Kaina: 116 954 €
Variklis: 3956 cm3, V8 su 2 turbinomis,
422 AG esant 3500 sūkių per minutę,
850 Nm esant 1000 sūkių per minutę
Transmisija: 8 laipsnių PDK, VVR
Dinamika: 0–100 km/val. per 4,3 s,
285 km/val. greitis
Sąnaudos: 6,7 l/100 km, 176 g/km CO2
Masė: 2125 kg

„Porsche Panamera Turbo“
Kaina: 153 011 €
Variklis: 3996 cm3, V8 su 2 turbinomis,
550 AG esant 5750 sūkių per minutę,
770 Nm esant 1960 sūkių per minutę
Transmisija: 8 laipsnių PDK, VVR
Dinamika: 0–100 km/val. per 3,6 s,
306 km/val. greitis
Sąnaudos: 9,4 l/100 km, 212 g/km CO2
Masė: 2070 kg

„Porsche Panamera 4S“
Kaina: 113 027 €
Variklis: 2894 cm3, V6 su 2 turbinomis,
440 AG esant 5650 sūkių per minutę,
550 Nm esant 1750 sūkių per minutę
Transmisija: 8 laipsnių PDK, VVR
Dinamika: 0–100 km/val. per 4,2 s,
289 km/val. greitis
Sąnaudos: 8,1 l/100 km, 184 g/km CO2
Masė: 1945 kg