„Mini“ markė BMW koncerno globoje yra nuo 2001 m., o vertinant šį laikotarpį žmogaus amžiumi, dabar ji pasiekė paauglystę. Nors brendimo metu nutinka įvairių neprognozuojamų dalykų, šį pavasarį rinkoje debiutuojantis trečios kartos „miniukas“ gali pasigirti sėkmingai žingsniuojantis į suaugusiųjų pasaulį.
„Mini“ vardas tarsi įpareigoja būti mažu, tačiau šis modelis tampa vis didesnis. Lyginant su pirmtaku, dabar jis yra beveik 10 cm ilgesnis (3,82 m), 7 mm aukštesnis (1,41 m) ir 4,4 cm platesnis (1,72 m). Važiuoklės bazė padidėjo beveik 3 cm, iki 2,50 m.
Nors jis ir padidėjo, tai ir toliau lieka egoisto automobilis – geriausiai jame jaučiasi tas, kuriam nusišypso laimė sėdėti prie vairo. Jis gauna vairavimo džiaugsmą, aplinkinių šypsenas, visi į viršų pakelti nykščiai adresuoti tik jam. O kas lieka „Mini“ keleiviams? Galima sakyti – tik šlovės „pyrago“ trupiniai – sėdėjimas suspaustoje erdvėje ir retkarčiais prislopstantis kratymas. Bet ar tai problema tikriems „miniukų“ gerbėjams?
Bėgant metams „Mini“ keičiasi, tačiau jis visada liks ištikimas vertybėms, kurias su „Austin Seven“ modeliu 1959 m. įkūnijo seras Alecas Issigonisas, vadinamas originaliojo „Mini“ krikštatėviu. Pakeisti „Mini“ dizainą – tolygu dirbti Sizifo darbą. Sudėtingesnė užduotis automobilių pramonėje, matyt, būtų tik perkurti „Porsche 911”. Tad nieko keisto, kad paviršutiniškai vertinant, šio „Mini“ dizainas yra labai artimas tam, kuris buvo pristatytas prieš 13 metų.
Vis dėlto pradėjus atidžiau tyrinėti imi pastebėti nedidelius skirtumus, kurie akivaizdžiai gimė iš prieš keletą metų pademonstruotos „Rocketman“ koncepcijos. Labiausiai pastebimi yra gerokai padidėję priekiniai žibintai, kuriuose įspaustas „Mini“ užrašas, taip pat kiek neproporcingai prasiplėtę galiniai žibintai. Dėl geresnių aerodinaminių savybių kiek suapvalėjęs „Mini“ yra pirmasis savo klasės automobilis, turintis LED žibintus. Vis tik tai tėra detalės, pernelyg nekeičiančios pažįstamo „miniuko“.
Retro akcentai niekur nedingo
Pažvelgus į saloną galima pastebėti pagerėjusią medžiagų kokybę, pagaliau išties jaučiama BMW įtaka – pradedant įvairių prietaisų reguliavimo svirtimis, baigiant minkštesniais plastikais ir odos intarpais.
Automobilio durys tapo šiek tiek didesnės, sėdynės įtaisytos kiek žemiau, tad įsėsti į vidų tapo lengviau. Sėdintys priekinėse sėdynėse neturėtų skųstis dėl nepatogumų, o gale vietos kaip ir anksčiau – tik vaikams. Bagažinė padidėjo trečdaliu, iki 211 l, bet vis vien ten ir toliau telpa tik kuklus pirkinių krepšys ir moteriška rankinė, jeigu joje nesutalpintas visas šeimininkės gyvenimas.
Pastaraisiais metais automobilių gamintojai skiria vis daugiau dėmesio modelių individualizavimo galimybėms. Drąsiais sprendimais garsėjanti „Mini“ markė ilgą laiką buvo šios srities lyderiai ir visi tarsi lygiuojasi į šį prekės ženklą – norint tą suprasti, užtenka pažiūrėti į pastaraisiais metais pasirodžiusius „Opel Adam“ ar „Citroen DS3”. Ką naujo su trečios kartos „Cooper“ siūlo britai?
Papildomos įrangos sąraše atsirado tokių išmanių dalykų kaip radaro pagalba veikianti ir susidūrimo padedanti išvengti stabdymo sistema, automatinė automobilio pastatymo funkcija, ant priekinio stiklo projektuojamas informacinio kompiuterio vaizdas, taip pat daugybė komunikacijos programėlių, kad šiuolaikinio „Mini“ vairuotojas net ir automobilyje neatitrūktų nuo „Twitter“ ar „Facebook“ srautų. Vis dėlto svarbiausi salono akcentai išliko tie patys, t.y. apvalūs, milžiniški rodmenys, padedantys išlaikyti retro stilių. Tiesa, didžiulis spidometras iš centrinės konsolės buvo perkeltas ten, kur jam ir vieta, t.y. už vairaračio. O centrinėje konsolėje likęs rodmuo dabar tarnauja kaip informacinio kompiuterio ekranas, kuriame galima matyti ir valdyti visus svarbiausius automobilio duomenis.
Nauja technika
Nors išorė sufleruoja priešingai, naujasis „Mini“ techniškai yra visiškai kitoks nei jo pirmtakas, dar turėjęs ryšių su 2001-ųjų „miniuku“. Šis yra sukurtas pagal šviežią BMW koncerno priekiniais ratais varomų automobilių platformą, kuri jau panaudota ir bavarų 2-os serijos „Active Tourer“ modelyje.
Ko vertas naujasis „Mini“ patikrinome Vilniaus ir jo apylinkių keliuose. Automobilyje buvo sumontuotas daug žadantis naujas BMW inžinierių sukurtas trijų cilindrų 1.5 l turbininis motoras, kuris nustebins ne tik tuos, kurie tikisi taupaus važiavimo.
Techninėse charakteristikose pūpsantis skaičius 136 ties AG eilute visiškai neatskleidžia to, kas laukia sėdus prie vairo. Gali pasirodyti keista, bet 1.5 l trijų cilindrų variklis šį mažylį paverčia „atominiu miniuku“.
Spurtuoti taip paprasta, kad net ir namų šeimininkė miesto gatvėse gali pasijausti kaip lenktynininkė. Imponuoja ne tik žvalus pagreitėjimas, kurį sukuria 220 Nm maksimalus sukimo momentas, pasiekiamas jau esant 1250 aps./min., bet ir turbininio variklio garsas. Entuziastingai spaudžiat greičio pedalą jis kaukia su įniršiu, o kartais skambėjimas atrodo netgi per daug brutalus tokiam mažyliui.
Tarp technologinių naujienų galima išskirti ir tai, kad „Mini Cooper“ pirmąkart galima užsisakyti reguliuojamus amortizatorius. Vairuotojai gali rinktis iš trijų skirtingų važiavimo režimų. Be standartinio siūlomi „Sport“ arba „Green“. Pasirinkus ekonomiškąjį „Green“, šis „miniukas“ gali būti romus kaip avelė, o įjungus „Sport“ funkciją greitai prisimeni, kodėl šis automobilis sukuria jausmą, tarsi vairuotum gokartą. Šio įspūdžio nesumenkina net ir padidėjusi važiuoklės bazė. Kita vertus, jam netrūksta didesniems automobiliams būdingo stabilumo.
Mūsų bandytas „Mini“ buvo su automatine šešių laipsnių pavarų dėže, ir ši versija yra netgi šiek tiek greitesnė už modelį su mechanine transmisija. Iki 100 km/val. šis „žvėriukas“ įsibėgėja per 7,8 sek.
Pakaba dirba kiek minkščiau nei anksčiau, vis dėlto būna tokių akimirkų, kai, rodos, visai „neskausmingas“ kelio nelygumas salone suskamba taip, jog pirma mintis būna apie galimą rato keitimą.
Gamintojai žada, kad ši versija bus pakankamai ekonomiška – degalų sąnaudų vidurkis turėtų siekti 4,7 l/100 km. Jei atvirai, bandydami naująjį „Mini“ į tai kreipėme mažiausiai dėmesio, nes automobilis buvo pravažiavęs tik 1400 km, tad apie tikrąjį ekonomiškumą dar buvo sunku spręsti. Be to, kai važiavimas toks smagus, nesunku pamiršti ne tik degalų kainas, bet ir tai, kiek kainuoja šis džiaugsmas.
Naujasis „Mini“, lyginant su pirmtaku, pabrango keliais tūkstančiais – jo kaina Lietuvoje prasideda nuo 60,9 tūkst. Lt. Tačiau tai – tik pradžia. Pavyzdžiui, mūsų išbandytas automobilis turėjo kone geriausią įrangą ir kainavo 106 tūkst. Lt.
Be šios versijos galima rinktis „Mini Cooper S“ su 2.0 l, 192 AG keturių cilindrų benzininiu varikliu, „Mini Cooper D“ su trijų cilindrų dyzeliniu 1.5 l, 116 AG varikliu, „Mini One D“ su trijų cilindrų 1.5 l, 95 AG varikliu arba „Mini One“ su trijų cilindrų 1.2 l, 102 AG varikliu. Transmisijų pasiūlą sudaro šešių laipsnių mechaninė arba automatinė pavarų dėžė.
Bėgant metams ir gatvėse gausėjant „miniukų“ galbūt šio modelio šarmas ir mažėja, tačiau gamintojai padarė viską, kad „miniukas“ ir toliau būtų toks pat geidžiamas. „Mini“ – tarsi vizitinė kortelė, kad šio automobilio vairuotojas gyvena kitaip nei kiti. Net jeigu jis ir yra šioks toks egoistas, vairuojant „Mini Cooper“ ši nuodėmė lengvai atleidžiama.
„Mini Cooper“ vizitinė kortelė
Variklio darbinis tūris: 1499 cm3
Degalai: benzinas
Galia: 100 kW/136 AG/4500-6000 aps./min.
Maksimalus sukimo momentas: 220 (230 su „Overboost“ funkcija) Nm/1250-4000 aps./min.
Pavarų dėžė: 6 laipsnių automatinė
Varantieji ratai: priekiniai
Ilgis: 3821 mm
Plotis: 1727 mm
Aukštis: 1414 mm
Važiuoklės bazė: 2495 mm
Prošvaisa: 124 mm
Svoris: 1085 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val.: 7,8 sek.
Maksimalus greitis: 210 km/val.
Vidutinės degalų sąnaudos: 4,7 l/100 km
CO2 emisija: 109 g/km
Bagažinės tūris: 211 l
Kaina: 106 tūkst. Lt (pradinė kaina – nuo 60 900 Lt)
