Taip susiklostė, kad keli paskutiniai bandomieji važiavimai, kuriuos „Volvo Trucks” organizavo Europos transporto žurnalistams, daugeliui kolegų kėlė daug klausimų ir abejonių. Viskas prasidėjo nuo to, kad labai nevienareikšmiškai buvo priimtas naujasis „Volvo“ sunkvežimių dizainas – tiek interjeras, tiek ir eksterjeras. Ir jei su naujaisiais didžiųjų „Volvo“ „rūbais“ akys apsiprato gana greitai, tai senasis šių sunkvežimių salonas ne vienam vairuotojui vis dar kelia nostalgiškus jausmus, kurie gerokai trukdo priimti ir kitas gamintojų siūlomas naujoves. O jų naujuosiuose FH ir FH 16 pasipylė kaip iš gausybės rago! Ir ne kokie nors nedideli patobulinimai ar papildomos elektroninės „mažosios gudrybės“, be kurių nesunkiai gali ir apsieiti, o seniai sunkvežimių pasaulyje nematytos ar apskritai pirmą sykį siūlomos sistemos. Turiu galvoje priekinės ašies nepriklausomą ratų pakabą, dinaminio vairavimo sistemą ir, žinoma, „I-Shift Dual Clutch“ pavarų dėžę su dviguba sankaba, beje, pirmą kartą taikomą sunkiuosiuose sunkvežimiuose. Lengvuosiuose automobiliuose tokią sistemą, vadinamą DSG, iki šiol turėjo „Volkswagen“, o mažuosiuose (iki 7,5 t) sunkvežimiuose – „Mitsubichi Canter“.

Abejonių kėlė ne naujovių techniniai sprendimai (jie šio gamintojo dažniausiai būna be priekaištų), o jų reikalingumas apskritai, juolab kad kiekviena iš jų didina vilkiko kainą maždaug iki 5000 eurų. Šiais laikais, kai daugybės transporto įmonių likimas visoje Europoje dažnokai kybo ant plauko (statistikos duomenimis vien tik Ispanijoje per ir po 2008-2009 metų krizės bankrutavo beveik 35 tūkstančiai vežėjų), kiekvienas vilkiko ar puspriekabės brangimas sutinkamas labai skausmingai. Taigi nieko nuostabaus, kad į kiekvieną naujovę žiūrima labai atidžiai ir netgi priekabiai.

Kam reikia dar geriau?

Malaga pasitinka keliauninkus dantytomis tarsi milžiniškas pjūklas Sierra Nevada kalnų viršūnėmis. Vien į jas pažvelgęs supranti, kad kelias iki Granados ir atgalios nežada lengvo pasivažinėjimo. Ramina vienintelė mintis, kad FH 16 ir FH su galingiausiais 13 l varikliais nevers painiotis po kojomis ispanų vairuotojams, kurie negarsėja pernelyg didele meile kelių eismo taisyklėms. Pirmasis gamintojų man sudarytame sąraše – plikas ir basas FH16. Žinoma, mirtina nuodėmė šitaip sakyti apie vilkiką, turintį beveik viską, apie ką tik gali pasvajoti tolimųjų reisų vairuotojas, tačiau šiame kontekste „maniškis“ neturi nė vienos iš tų naujovių, dėl kurių mes čia atvykome. Užtat jo variklis – galingiausias iš serijinių vilkikų visame pasaulyje – 750 AG ir pirmasis iš 16 l jo kolegų ir konkurentų jau pasiekęs Euro 6 lygį. Taigi šis bandomasis važiavimas yra jo oficialus debiutas kelyje. Nuvažiuoju pirmąjį apie 40 km etapą ir, prisipažinsiu, nepasigendu nieko iš tų naujienų, kurias FH modeliui siūlo gamintojai. Vilkikas gana stabilus kelyje, nors triašiui ir neprilygsta, tad korekcijų vairu reikia labai mažai, kam tada nepriklausoma pakaba, dinaminė vairo sistema? O galingo variklio dėka dinamika puiki, tad dvigubos sankabos paslaugų taip pat netrokšti. Jei dar tie ispanai nesipainiotų kelyje, tai su 750 AG važiuotum kaip karalius.

Antrasis sąraše – visiška priešingybė. Tipiškas vidutiniokas – FH su „vos“ 460 AG, užtat su dviguba sankaba. Išvažiuojame į autostradą, variklis praktiškai nemažindamas apsukų žvaliai pasiekia maksimalų greitį ir netrukus apie naujovę, dėl kurios čia skridome apie 4000 km – dvigubą sankabą – o, varge, pamirštu. Puikiuose Ispanijos keliuose netgi kalnuose „Volvo“ retai kada nusileido iki 11 pavaros, o iki 10 – gal tik vieną kitą kartą, tad dviguba sankaba čia paprasčiausiai neturi kur pasireikšti. Su šokinėjimu aukštyn-žemyn per vieną pavarą kuo puikiausiai susidoroja ir standartinė „I-Shift“ dėžė, tad pastebėti naujosios, kaip rašoma vienoje reklamoje, „turinčios daug bendro su sportiniu automobiliu“ vargu ar pavyks. Ši abejonė pasitvirtino ir kitame etape, kurį gavau įveikti su šiek tiek galingesniu – 500 AG – vilkiku. Tai dar labiau sustiprino įsitikinimą, kad paskutinės „Volvo“ inovacijos geruose keliuose jei ir įveikia jau įprastas šio gamintojo konstrukcijas, tai vis dėlto labai nepastebimai. Vairuotojas per darbo dieną nuvažiuoja keletą šimtų kilometrų, tad jei dėl dvigubos sankabos ir bus sutaupytos kelios minutės, tai vargu ar kas nors jas pastebės. Todėl neslėpsiu, įveikęs pusę numatyto maršruto, jaučiau vis didesnį nusivylimą. Didelis būrys inžinierių sugaišo tūkstančius darbo valandų, neabejoju, išleisti milžiniški pinigai, o rezultatas..? Bandomojo važiavimo išvakarėse gamintojai negailėjo gražių žodžių šiai inovacijai, tačiau abejonių jie neišsklaidė. Taip, galima sutikti, kad „I-Shift Dual Clutch“ pavaras perjungia be galios perdavimo nuostolių. Kad kelio atkarpoje, kurioje galima pasirinkti keliais laipsniais aukštesnę pavarą, naujoji pavarų dėžė taip ir padarys, bet juk tai moka ir įprasta „I-Shift“! Ir degalų sąnaudos vilkikuose su dviguba sankaba ir be jos – tokios pačios! Pagaliau varikliai su „I-Shift Dual Clutch“ 100 kg sunkesni...

Ilgas „lango“ laukimas

Tačiau kelionei įpusėjus mes atsidūrėme Granados miesto prieigose. Eismo srautas pastebimai išaugo, viena paskui kitą pasipylė žiedinės sankryžos, į kurias įvažiuoti su bemaž dviejų dešimčių metro ilgio „uodega“ esant intensyviam eismui – ne taip jau paprasta. O didžiausias netikėtumas mūsų laukė įvažiuojant į „Volvo“ atstovybės kiemą Granadoje: T formos sankryža pačioje kalvos viršūnėje su kairiuoju posūkiu į pagrindinę gatvę. Sustojęs įkalnėje turi sulaukti „lango“ ir jam „atsivėrus“ negaišdamas startuoti, nes lengvieji automobiliai zuja beveik be pertraukos. Štai tada ir paaiškėjo, kas yra kas. Vilkikai su dviguba sankaba rovė iš vietos tarsi drago lenktynėse ir beveik netrukdė transporto eismui. O štai su įprastomis dėžėmis startavo ramiai ir, sakytum, iškilmingai, tarsi kupranugariai Sacharos smėlynuos. Visa laimė, Vakarų šalių vairuotojai kur kas pakantesni už amžinai skubančius mūsų tautiečius, tad praleidžia ir dar draugiškai pamojuoja ranka.

Kelionė atgalios buvo numatyta kitu keliu su kur kas smagesniais nuolydžiais į upių slėnius ir, atrodė, niekad nesibaigsiančiu ropojimu begaliniai ilgais pakilimais į Sierra Nevada kalnų vos ne viršūnes. Leisdamasis žemyn negalėjau atsidžiaugti turįs po ranka vieną iš geriausių sunkvežimių pasaulyje variklinį stabdį „Engin Brake “, o kai kuriuose modeliuose – ir retarderį. Kylant į kalną jiems lygiaverčiu partneriu tapo „I-Shift Dual Clutch“. Vilkikai, turėję dvigubą sankabą keitė pavaras su vos pastebimu truktelėjimu, tachometro rodyklei nė akimirkai nepaliekant žaliosios zonos, tad variklio galia buvo išnaudojama maksimaliai. Dėl jos kylant į kalną avarinius žibintus teko jungti tik vilkikams su standartinėmis pavarų dėžėmis. (Ispanijoje galioja taisyklė, reikalaujanti įjungti šiuos žibintus, kai autotraukinio greitis įkalnėje krenta žemiau 60 km/val.).

„Laipiodamas“ po tuos kalnus negalėjau neprisiminti pavasarinio bandomojo važiavimo Švedijoje: ten atsitiko tokia pati istorija, tik testavimo objektas buvo kitas – dinaminė vairo sistema. Autostradoje jos poveikio beveik niekas iš dalyvavusiųjų nepastebėjo, užtat granito karjere... O, tai buvo, kaip sakoma, „kaifas“. Važiuoji 30-40 t sunkvežimiu tarsi lengvuoju automobiliu ir nei duobės, nei giliausios provėžos nepajėgia išmušti iš rankų vairo. O svarbiausia, važiuoji ten, kur tau reikia: toji sistema taip atkakliai laikosi tavo nurodytos krypties, kad netrukus pamiršti, jog čia bekelė, apie tai primena nebent duobės, kuriose tave negailestingai mėto nuo vieno šono į kitą. Ir pagaliau dar viena šios sistemos ypatybė – idealus važiavimas atbulom idealiai tiesia linija. Ne kartą terminaluose teko matyti vairuotojus, nesėkmingai bandančius privažiuoti prie rampos: priekaba ar puspriekabė eina kur tik nori, tik ne ten, kur reikia. Pirmą kartą pamatęs garsųjį Žano K. Vandamo špagatą tarp dviejų sunkvežimių žavėjausi ne šio aktoriaus meistriškumu, o vairuotojais, sugebėjusiais taip tiksliai valdyti atbulom riedančius vilkikus. Kai patys išbandėme šią sistemą, tapo aišku: jei ne ji, šį triuką vargu ar būtų įmanoma atlikti.

Komfortas kritiškose aplinkybėse

Ir tada toptelėjo mintis, kad „Volvo“ inžinieriai šiame sunkvežimių raidos etape pasirinko savitą ir labai aktualią kryptį: sukurti tokias transporto priemones, kurios pagelbės vairuotojui pačiose sunkiausiose ir pačiose kebliausiose situacijose. Bent dvi dešimtis metų jie šito nelabai galėjo daryti, nes politikai spaudė kuo greičiau įgyvendinti ekologinių Euro 0 – Euro 6 normų reikalavimus. Dabar, kai šis darbas jau atliktas, galima pagaliau atsigręžti į vairuotoją ir sunkvežimį sukurti tokį, koks jam tiktų ir patiktų. Ekologiškus ir ekonomiškus sunkvežimius dabar išmoko daryti beveik visi gamintojai, tačiau didžioji jų dalis tik tuo ir pasižymi. Skiriasi jų komforto lygis, komfortą suprantant kaip gulto plotis, čiužinio kietumas ar minkštumas, buitinių prietaisų gausumas ir jų išdėstymas. Žinoma, visa tai labai svarbu, nes ilgoje kelionėje smarkiausiai erzinti gali dalykai, kurie atrodo didžiausia smulkmena. „Volvo“ tam taip pat skyrė nemažai dėmesio, naujoji FH serijos kabina – bene puikiausias to patvirtinimas. Joje tokio, sakyčiau paviršinio komforto, taip pat apstu. Užtat kur kas labiau džiugina tai, ką būtų galima vadinti giluminiu komfortu: nauji agregatai bei sistemos lengvinantys vairuotojo darbą pačiose kritiškiausiose aplinkybėse.

O kaina... Žinoma, plius 5000 arba dar daugiau, priklausomai nuo to, ką pasirinksi – dideli pinigai, ypač kai atnaujinant parką perkami ne keli, o kelios dešimtys vilkikų. Toli gražu ne kiekvienas vežėjas ryšis tokioms papildomoms išlaidoms. Tačiau juk ne visada jos būtinos tokios didelės – viskas priklauso nuo darbo pobūdžio. Sunkiuose keliuose ar bekelėje dirbantiems sunkvežimiams, sakyčiau, būtina dinaminė vairo sistema. O štai vilkikams, „laipiojantiems“ po Alpes, Pirėnus ar Norvegijos kalnus, labai praverstų dviguba sankaba. Vienas liaudies priežodis taip sako: gims diena, gims dienai darbas. O „Volvo“ siūlo tam darbui tinkamas priemones, vežėjui tereikia žinoti, kad jos yra ir ko jam iš tikrųjų reikia. Ir, be abejo, dar viena smulkmena, kuo toliau, tuo labiau tampanti visai ne smulkmena – tą darbą turėti.