1 dalis: ko stokoja elektromobiliai?
Susisiekimo priemonė – mano supratimu, toks apibūdinimas labiausiai tinkamas už centus kilometrą nuvažiuojantiems elektromobiliams. Tokį apibūdinimą pritaikyčiau net ir greičiausiam mūsų rinkoje elektromobiliui „BMW i3“, kuris iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,2 sekundes (7,9 s – su papildomu varikliu-generatoriumi).
Žinau, kad pasaulyje yra ir gerokai greitesnių – štai „Tesla“ elektromobiliai lyg stovinčius lenkia galingiausius „Lamborghini“ ir „Ferrari“ modelius, o šiemet latvių komandos elektromobiliu „Drive eO PP03“ važiavęs Rhysas Millenas laimėjo garsiąsias „Pikes Peak“ pakilimo į kalną lenktynes JAV.
Nuo 0 apsukų per minutę pasiekiamo maksimalus sukimo momento pranašumas prieš įprastus vidaus degimo variklius akivaizdus – kol degalus naudojančiuose cilindriniuose varikliuose apsukos pasiekia efektyvų momentą, elektromobilis lyg žaibas pradingsta horizonte. Žinoma, tik iki tam tikro greičio, kai jo vienintelė pavara tampa nebeefektyvi – neabejoju, kad tik laiko klausimas, kada į elektromobilius bus pradėtos montuoti transmisijos perdavimų skaičių keičiančios pavarų dėžės.
Tad nieko keisto, kad elektromobiliai vis aktyviau naudojami automobilių sporte – ketinama surengti net elektrinių formulių čempionatą. Bet ar džiugins tokių automobilių-vaiduoklių lenktynės?
Nes jose nebus to užburiančio forsuotų variklių garso, kurio jau dabar po truputi pasigendama „Formulės 1“ lenktynėse, mažinant variklių darbinį tūrį ir cilindrų skaičių.
Truputis įspūdžių iš asmeninės patirties. Vienu metu galvojau, kad būtų puiku įsigyti elektra varomą motociklą – tokius gamina, pavyzdžiui, „Zero Motorcycles“ kompanija. Nes net su įprastu apie 200 kilogramų sveriančiu ir 100 AG pasiekiančiu vidutinės klasės motociklu dinamika o-ho-ho – trumpose distancijose retas superautomobilis galėtų pasivaržyti.
Tik įsivaizduokite koks smagus turėtų būti motociklas, kuriame sumontuotas elektros variklis – tikras erdvėlakis iš fantastinio filmo, ne kitaip.
Taip galvojau tik iki tada, kol gyvai nepamačiau to paties „Zero“ motociklo, Paryžiaus gatvėse nardančio tarp automobilių ir pėsčiųjų. Nėra garso – ir nėra motociklo svajonės – neužveda ir neuždega. O dar ir tos juokingos riedėjimo pasipriešinimą mažinančios siauros padangos atrodo išties komiškai.
Ir dar neabejoju, kad elektromobiliai – tai būdas gamintojams sutaupyti, „įkišant“ kuo pigiau pagaminamą transporto priemonę – jai nereikia daug kainuojančių mechaninių agregatų, o „užlaužti“ kainą galima motyvuojant brangiais akumuliatoriais – iš tikrųjų gamintojui tenka kompensuoti mažomis serijomis gaminamų elektromobilių gamybos išlaidas.
Sakote, kad priežiūros kaina bus mažesnė? Nejuokinkite – gamintojai ir jų atstovai tikrai ras, kaip išgręžti iš jūsų dar daugiau pinigų – pradedant akumuliatorių priežiūra, baigiant kasmetiniu programinės įrangos atnaujinimu ar dar kokiomis suktybėmis. O ir už degalus dabar mokamas akcizas lygiai taip pat guls ant elektromobilių savininkų pečių.
2 dalis: elektromobilis iš kanapių ir eukalipto
Be jokių abejonių „BMW i3“ – vienas efektingiausių (neskaitant hibridinę pavarą turinčio „BMW i8“) ir efektyviausių mūsų rinkoje parduodamų elektromobilių. Jis lyg sportiškas „Mazda RX-8“ turi į skirtingas puses atsidarančias dureles, tarp kurių nėra statramsčio.
Salone erdvės trūkumu skųstis negali, čia nėra centrinio tunelio, o didelio automobilio įspūdį sustiprina aukšta sėdėjimo padėtis.
Žinoma, uždengus logotipą ant vairo sunkiai pasakytum, kad tai BMW – tiesiog minimalistinio dizaino prietaisas su keliais informaciniais ekranėliais. Taip pat stilius kažkuo primena „Citroen Cactus“, tik pastarasis 2,5 karto pigesnis.
Pavyzdžiui, apdailoje gali būti naudojama ne cheminiame tirpale, o alyvmedžių lapų ekstrakte mirkyta sėdynių oda, natūrali vilna ir ekologinėse kirtavietėse išaugintų eukaliptų mediena. Žinoma, visa tai – už papildomą ir tikrai nemažą kainą.
Tuo tarpu bandytame modelyje buvo mažas navigatoriaus ekranėlis – papildomai galima užsisakyti ir didesnį. Tiek viename, tiek kitame bus rodomos ir įkrovimo vietos, kurių gali prisireikti, nuvažiavus maždaug 130 kilometrų – realybėje tiek užteks 18,8 kWh talpos ličio jonų akumuliatorių įkrovos (gamintojas nurodo, kad vienu įkrovimu daugiausiai galima nuvažiuoti 160 km).
Bandytas elektromobilis turėjo papilomą variklį-generatorių, kurį birbinant ir deginant 9 litrų degalų baką, su pilna įkrova galima nuvažiuoti 300 kilometrų. Generatoriaus vaidmenį atliekantis dviejų cilindrų motociklo variklis dirba tyliai ir išsijungia, greičiui sumažėjus iki maždaug 15 km/val. – tad važiuojant padangų triukšmas užslopina bagažinėje tyliai besidarbuojančio generatoriaus garsą.
O jei nepašykštėsite dar 1300 eurų, turėsite galimybę prijungti automobilį prie greito įkrovimo stotelės. Vos per 30 minučių įkrausite 80 procentų akumuliatoriaus talpos, dar panašiai laiko bus kraunami likę 20 proc. Kraunat iš buitinio elektros tinklo šis procesas užtruks iki 8 valandų, per kurias taip pat bus įkrauta 80 proc. akumuliatorių talpos.
Tik štai bėda, kad tų viešų įkrovimo vietų nėra daug – esančios sostinėje nemokamos įkrovimo vietos netinkamos BMW elektromobilių jungčiai, o reikiamą galite rasti nebent važiuojant Kauno link, taip pat viena gali naudotis automobilių dalijimosi programos dalyviai.
Tad neturintiems nuosavo namo teks gerai pasukti galvą, kur pamaitinti savo vokišką elektromobilį. Bet galiausiai pavykus jį prijungti prie rozetes, telefono ekrane galima bus stebėti kiek yra įkrauti akumuliatoriai.
Negaliu nepagirti automobilio manevringumo – turinčiam galinius varančiuosius ratus vikriam automobiliui apsisukti užtenka mažiau nei 10 metrų, o dėl žemo automobilio svorio (akumuliatoriai sumontuoti aliuminio dugne) neblogai „laiko“ net ir greituose bei staigiuose posūkiuose, tad automobilis mieste išties vikrus.
Bet važiavimas juo turi niuansų ir reikalauja įpratimo – naudojamasi praktiškai vienu pedalu kaip vaikystės atrakcionų parko garde besisukusiose elektrinėse mašinėlėse – atleidžiant akceleratorių elektromobilis stabdomas, taip papildomai įkraunant akumuliatorius.
Važiuojant galima pasirinkti „Eko“ ir „Eko+“ režimus – taip galima sutaupyti papildomai kilometrų. Kaip ir kiekvieno elektromobilio, pagreitis įspūdingas, o važiuojant 130 km/val. greičiu salone vis dar pakankamai tylu. Didžiausią triukšmą kelia nebent kieto gumos mišinio mažą pasipriešinimą riedėjimui turinčios didelio diametro, bet siauros padangos, taip pat jos skaičiuoja kiekvieną pervažiuotą akmenėlį.
Žinoma, reikia nepamiršti, kad prie gerų važiavimo savybių – dinamikos, valdymo, taip pat mažesnio elektros sunaudojimo itin svariai prisideda ne tik žemas svorio centras ir padangos, bet ir standus bei lengvas anglies pluošto kėbulas (30 proc. lengvesnis nei būtų pagamintas iš aliuminio), taip pat mažesnę neamortizuojamą masę turinti aliuminio važiuoklė – elektromobilis savo klasei sveria palyginti nedaug – nuo 1195 iki 1315 kilogramų.
Tad, kaip ir galima tikėtis, progresyvaus elektromobilio kaina nėra džiuginanti. Mažiausia elektromobilio su generatoriumi kaina – net 39 951 euras, o bandytas modelis su ne pačia gausiausia įranga kainuoja apie 45 000 eurų. Pigiau atsieis elektromobilis be generatoriaus – nuo 36 125 eurų. Palyginimui galiu pasakyti tik tiek, kad 1 serijos BMW kainuoja nuo 25 125 eurų, 2-os – nuo 27 490 eurų, 3 serijos BMW – nuo 31 600 eurų...
Kiti Lietuvos rinkoje esantys elektromobiliai nors ir kainuoja mažiau, bet lyginti jų kainas su vidaus degimo variklius turinčiais analogais prasmės nėra, lygiai taip pat kaip ir pirkti juos Lietuvoje kažkokio rimtesnio skatinimo nėra.
3 dalis: mechaninis prieš skaitmeninį
Įprastą automobilį su cilindrais, stūmokliais, žiedais, vožtuvais, pavarų dėžę su krumpliaračiais ir smagračiais galiu prilyginti klasikiniams mechaniniams laikrodžiams. Jų yra ir pigių, ir kainuojančių milijonus, tikrų aukščiausio laikrodininkų meistriškumo šedevrų. O elektromobilis – tai elektroninis laikrodis, kuris (negali ir ginčytis), puikiai atlieka savo pagrindinę funkciją – rodo laiką, t.y. nuvažiuoja iš taško A į tašką B.
Ir galite man nepasakoti, kad elektromobiliai – tai ateitis – ir pats tą žinau. Vienokios ar kitokios technologijos – su vandenilio kuro celėmis ar naujos kartos gerokai daugiau energijos talpinančiais akumuliatoriais – jie po truputi išstums automobilius su vidaus degimo varikliais.
Be to, negalima pamiršti ir ekologijos – nepaneigsi, kad elektromobiliai kur kas labiau tausoja aplinką nei nuolatos iškastinį kurą deginantys įprasti automobiliai.
Bet esu labai laimingas, kad į mano ateities planus neįeina tas momentas, kada nebus kito pasirinkimo, kaip tik sėsti į elektromobilį, o ant galinio vaizdo ekrano kabinti nostalgiškai senus laikus menančią „eglutę“ su benzino kvapu. Nesulauksit!
Įvertinimas: neišvengiama ateitis
„BMW i3“ vizitinė kortelė
Variklis elektrinis
Akumuliatorių talpa 18,8 kWh
Galia 125 kW/170 AG
Maksimalus sukimo momentas 250 Nm/0 aps./min.
Pavarų dėžė - nėra
Varantieji ratai galiniai
Ilgis 3999 mm
Plotis 1775 mm
Aukštis 1578 mm
Važiuoklės bazė 2570 mm
Svoris 1315 kg
Įsibėgėjimas iki 100 km/val. 7,9 sek.
Maksimalus greitis 150 km/val.
Energijos suvartojimas (kWh/100 km) 12,9
CO2 emisija 0 g/km
Bagažinės tūris 260/1100 litrų
Kaina 39 951 eurai (bazinė kaina nuo 36 125 eurų)
