Modernūs šiuolaikiniai automobiliai turi iki 60 kompiuterių, koordinuojančių daugybės agregatų ir sistemų darbą, pradedant salono klimato kontrole ar valytuvų įjungimu pradėjus lyti ir baigiant eismo juostos išlaikymu ar automatiniu avariniu stabdymu, kai mašina be vairuotojo įsikišimo leidžia išvengti kaktomušos su priekyje netikėtai atsiradusia kliūtimi. Savavaldžiai automobiliai jau dabar sugeba be žmogaus įsikišimo judėti sudėtingiausiomis sąlygomis ir tiksliai „dirbti“ intensyvaus eismo sraute. Masinio naudojimo transporto priemonių konstruktoriai net nebando slėpti, kad sprendžiant didžiąsias saugumo keliuose problemas žmogų laiko silpniausia grandimi. Kitaip tariant, technikos evoliucija pranašauja rytojų, kuriame vairuotojui iš esmės nėra numatyta vietos.
Visuotinė automobilių kompiuterizacija lemia dar vieną dalyką – išmaniųjų mašinų techninis aptarnavimas tampa sunkiai įkandamu šešėlinio autoverslo meistrams. Norint atlikti elementarias procedūras tradiciniai šaltkalvio įrankiai yra, švelniai tariant, mažai efektyvūs.
„Pastarosios aplinkybės didele dalimi prisideda prie mitų – „daug elektroninių sistemų turintys automobiliai yra gyva bėda“ arba „tokį įsigijęs žmogus taps priklausomu nuo „brangaus firminio“ serviso“ – kūrimo. Tačiau jei pabandytute suskaičiuoti, kiek rūpesčių kelia automobilio kompiuteriai, tektų pripažinti, kad jie gerokai patikimesni už stovinčius ant kiekvieno mūsų darbo stalo. Antra – oficialių atstovybių servisų valandinis įkainis iš tiesų yra šiek tiek didesnis nei skelbiasi įvairūs garažai, bet lyginant kainas būtina atkreipti dėmesį į vieną detalę: čia kiekvienas darbas privalo būti atliktas per tokį laiką, kokį numato gamintojas. Jei detalės pakeitimui skirta 40 minučių, tai net tais atvejais, kai sugaištama šiek tiek ilgiau, klientui tenka mokėti būtent už 40 minučių, o ne tris „pigias“ valandas, kurias kažkas sugaišo ieškodamas sprendimo“, – akcentavo „Peugeot“ atstovybės „Autovici“ serviso vadovas Sigitas Jurkevičius.
Ilgametę darbo su prancūziška technika patirtį turintis S. Jurkevičius taip pat pastebėjo, kad žmonės labai dažnai klaidinami pranešimais apie masinius automobilių atšaukimus. Absoliučia dauguma atvejų tokios akcijos yra ne „prastos“ gamybos, o itin atsakingo požiūrio į automobilių saugumą liudininkės.
„Pats terminas „recall“ išverstas į lietuvių kalbą kaip „atšaukimas“ galbūt kiek rėžia ausį, tačiau iš esmės tai yra ne kas kita, kaip modernizacijos kampanija. Paprastai ji pradedama patiems konstruktoriams sugalvojus patobulinti kokio nors mechanizmo veikimo algoritmą ar užfiksavus nusiskundimų dėl kokio nors sistemos veikimo. Tada gamintojas nurodo įgaliotiems atstovams patikrinti rizikos grupėje esančius automobilius pagal patvirtintą sąrašą. Kiekvienas klientas dėl jo automobiliui taikomos kampanijos yra informuojamas asmeniškai registruotu laišku, todėl yra labai svarbu įsigijus naudotą automobilį iš karto kreiptis į įgaliotą servisą ir pakeisti gamintojo duomenų bazėje savininko duomenis. Tada gamintojui inicijavus „recall“ kampaniją, naujasis savininkas automatiškai gautų apie tai informuojantį registruotą laišką. Primename, kad tokios nemokamos „recall“ kampanijos gali būti organizuojamos ir automobiliams, kuriems jau pasibaigusi garantija. Realių problemų, tokių atšaukimų-modernizacijos kampanijų metu dažnai nebūna visai arba būna vos keletas procentų, nuo visų patikrintų automobilių skaičiaus. Labai dažnai viskas apsiriboja informacinio kompiuterio programinės įrangos atnaujinimu. Mus kasdien supantys išmanieji prietaisais tai daro nuolat automatiškai. Skirtumas tik tas, kad jiems pakanka interneto ryšio, o automobilių savininkai kviečiami užsukti į dirbtuves. Atšaukiamų automobilių niekas neatiminėja iš savininkų ir netrukdo jais naudotis, nes patikros rengiamos iš anksto suderintu, žmonėms patogiu laiku ir jiems nieko nekainuoja“, – pastebėjo S. Jurkevičius.
