Vokiška „lietuviškos“ technikos apžiūra: tiek nesusipratimų nesitikėjo

 (34)
Praėjusių metų vidurvasarį Lietuva tapo pirmąja Europos valstybe, leidusia mūsiškių vežėjų vilkikų ir puspriekabių „sveikatą“ patikrinti užsienyje. Užsikrauti tokią atsakomybę sutiko 235 techninės apžiūros centrai Vokietijoje, iki šios dienos išdavę daugiau nei 1400 pažymų apie „svetimų“ transporto priemonių techninę būklę.
Techninės apžiūros stotis (asociatyvi nuotr.)
© Organizacijos nuotr.

Teoriškai toks verslui palankus sprendimas turėtų būti palydėtas ovacijomis. Praktiškai nesusipratimų ir išlaidų tiek vežėjams, tiek Lietuvos techninių apžiūrų sistemos administratoriams šios naujovės atnešė gerokai daugiau nei buvo tikėtasi.

Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glebus, komentuodamas pastarojo pusmečio bendradarbiavimo su vokiečiais rezultatus, išskyrė tris vizitų į tenykščius TA centrus tipus.

„Kai kuriose Pietų Vokietijos federalinėse žemėse esančias TA stotis jau yra aplankę po keletą dešimčių Lietuvoje registruotų transporto priemonių. Jų savininkai iš tiesų liko beveik viskuo – išskyrus triskart didesnę apžiūros kainą – patenkinti. Tačiau kiti vizitai į Bavarijos, Badeno-Viurtembergo, Heseno, Tiuringijos, Šlėzvigo-Holšteino federalinėse žemėse, taip pat Zarlando, Meklenburgo-Pomeranijos regionuose ir Hamburgo bei Niederzachseno miestuose įsikūrusių techninės apžiūros įmones baigėsi vairuotojų nervų tampymu, gaišatimi ir paklydusiais patikros protokolais.

Dar daugiau – dalis gautų vokiškų TA patikrų dokumentų pasėjo abejonių dėl galimo sukčiavimo, nes automobiliams „geros“ pažymos negalėjo būtų išduotos dėl akivaizdžių techninių problemų“, – dėsto A. Glebus.

Vieno „Transekstos“ vadovų teigimu, tokia padėtis susiklostė dėl pernelyg didelio Vokietijos techninės apžiūros centrų, apsiėmusių aptarnauti „svetimas“ transporto priemones, skaičiaus.

Dalis periferijoje esančių įmonių apie susitarimus bendradarbiauti su Lietuva lig šiol nežino nieko konkretaus, todėl mūsiškius vairuotojus gainioja kaip pastumdėlius.

„Manome, kad dabartinį 235 partnerių sąrašą reiktų gana radikaliai sutrumpinti ir jame palikti tik tas įmones, kurios nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šio pavasario priėmė patikrai Lietuvoje registruotus vilkikus su puspriekabėmis ir dėl kurių darbo nekilo abejonių“, – rekomenduoja asociacijos direktoriaus pavaduotojas.

„Transekstos“ sukaupti statistiniai duomenys liudija, kad iš viso mūsiškai vairuotojai apsilankė maždaug 80 vokiečių įmonių, tačiau absoliuti jų dauguma koncentruojasi netoli Vokietijos sienos su Olandija, Prancūzija ir Šveicarija.

Todėl Susisiekimo ministerijai ketinama siūlyti iš dabartinio vokiečių TA centrų sąrašo palikti 56, bei sudaryti naujas sutartis su 20 „TUV Nord“ techninės patikros centrų, esančių arčiausiai tranzitinių magistralių.

A. Glebaus manymu, tokios korekcijos leistų Lietuvos TA sistemoje esančioms įmonėms užmegzti glaudesnius dalykinius ryšius su kolegomis Vokietijoje, užtikrinti spartesnį patikros protokolų persiuntimą ir – svarbiausias dalykas – išvengti galimo dokumentų klastojimo.

„Formaliai visoje Europoje privalomosios techninės apžiūros atliekamos vadovaujantis tos pačios EK direktyvos reikalavimais, tačiau praktiškai kai kurie Vokietijos AT centrai taiko supaprastintas taisykles: net gerai įvertintiems „lietuviškiems“ sunkvežimiams ant valstybinio numerio nėra tvirtinamas specialus lipdukas, kokiais papuošiamos visos vokiškos mašinos.

T. y. priimdami mūsiškių vežėjų transportą, vokiečiai neprisiima jokios atsakomybės, dėl automobilių. Mes siekiame, kad šioje vietoje nekiltų jokių abejonių“, – pabrėžė „Transekstos“ direktoriaus pavaduotojas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Vokietijos TA atkeliaujančių patikros protokolų srautas smarkiai išpūtė administracinio darbo krūvį Lietuvos TA įmonėms. Tenka tikrinti duomenis, prašyti įvairių patikslinimų, o neretai taisyti klaidas, kurios gresia virsti nemalonumais vežėjams.

Beje, kitos Europos šalys, kuriose aktyviai dirba Lietuvos transporto kompanijos, pasiūlymus bendradarbiauti tikrinant mūsiškių vežėjų techniką atmetė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Policija ir VĮ „Regitra“ nusitaikė į užsienietiškais registracijos numeriais ženklintus automobilius

Kaip rašoma Policijos departamento svetainėje internete, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir valstybės įmonės „Regitra“ atstovai pastebi paskutiniu metu viešajame eisme didėjantį užsienio valstybių (dažniausiai – Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir kt.) registracijos numerio ženklais pažymėtų transporto priemonių skaičių. Be to, pastebima, kad dalis ne lietuviškų registracijos numerių vizualiai skiriasi nuo įprastai užsienio valstybėse išduodamų numerio ženklų.

Kauno valdininkai pasižadėjo per metus panaikinti juodąsias dėmes

Investicijas į eismo saugumą nuo 1 mln. iki daugiau nei 4 mln. eurų didinantis Kaunas pristatė ambicingą planą per 2017 metus neutralizuoti visus pavojingiausius taškus miesto gatvėse, kuriuose pastaraisiais metais įvyksta eismo nelaimės. Kaip skelbiama savivaldybės pranešime žiniasklaidai, viešai paskelbtame „juodųjų dėmių“ žemėlapyje nuo šiol visi gali matyti, kaip ir kada bus patobulinta kiekviena avaringa vieta.

Lietuvių vairuojami automobiliai – surinkti iš gabalų ir su savadarbėmis detalėmis (35)

Automobilio remontas ar naujų detalių keitimas gali atsieiti tikrai nemažai, todėl dalis Lietuvos vairuotojų įsigudrina pataupyti ir savo transporto priemones patiki neaiškios reputacijos meistrams arba imasi patys tvarkyti sugedusius bei į eismo įvykius patekusius automobilius neturėdami tam tinkamų sąlygų ir įgūdžių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pagal pažangą saugaus eismo srityje Lietuva – antra Europos Sąjungoje (8)

Pagal pažangą mažinant žuvusiųjų keliuose skaičių 2016-aisiais Lietuva tapo antra iš 28 Europos Sąjungos (ES) valstybių, nusileisdama tik Čekijai. Preliminariais duomenimis, tai vienintelės ES šalys, kurioms netekčių keliuose skaičių per metus pavyko sumažinti daugiau kaip penktadaliu: Lietuvai – 22,3 proc., Čekijai – 26,2 proc., skelbia Susisiekimo ministerija.

Draudikų duomenys: Vilnius ir jo rajonas kelia nerimą (5)

Per praėjusius metus Lietuvos vairuotojai sukėlė daugiau avarijų nei ankstesniais metais, į jas dažniau patekdavo ne tik Lietuvoje, bet ir keliaudami užsienyje, rodo didžiausios Lietuvoje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, daugiausia nerimo keliantis avaringumo pokytis užfiksuotas šalies sostinėje Vilniuje – tikimybė pakliūti į avariją čia išaugo net 11 proc., o Vilniaus rajone gyvenantys asmenys pernai net 22 proc. dažniau pakliuvo į eismo įvykius nei prieš metus.
Facebook draugai