Vokiška „lietuviškos“ technikos apžiūra: tiek nesusipratimų nesitikėjo

 (34)
Praėjusių metų vidurvasarį Lietuva tapo pirmąja Europos valstybe, leidusia mūsiškių vežėjų vilkikų ir puspriekabių „sveikatą“ patikrinti užsienyje. Užsikrauti tokią atsakomybę sutiko 235 techninės apžiūros centrai Vokietijoje, iki šios dienos išdavę daugiau nei 1400 pažymų apie „svetimų“ transporto priemonių techninę būklę.
Techninės apžiūros stotis (asociatyvi nuotr.)
© Organizacijos nuotr.

Teoriškai toks verslui palankus sprendimas turėtų būti palydėtas ovacijomis. Praktiškai nesusipratimų ir išlaidų tiek vežėjams, tiek Lietuvos techninių apžiūrų sistemos administratoriams šios naujovės atnešė gerokai daugiau nei buvo tikėtasi.

Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glebus, komentuodamas pastarojo pusmečio bendradarbiavimo su vokiečiais rezultatus, išskyrė tris vizitų į tenykščius TA centrus tipus.

„Kai kuriose Pietų Vokietijos federalinėse žemėse esančias TA stotis jau yra aplankę po keletą dešimčių Lietuvoje registruotų transporto priemonių. Jų savininkai iš tiesų liko beveik viskuo – išskyrus triskart didesnę apžiūros kainą – patenkinti. Tačiau kiti vizitai į Bavarijos, Badeno-Viurtembergo, Heseno, Tiuringijos, Šlėzvigo-Holšteino federalinėse žemėse, taip pat Zarlando, Meklenburgo-Pomeranijos regionuose ir Hamburgo bei Niederzachseno miestuose įsikūrusių techninės apžiūros įmones baigėsi vairuotojų nervų tampymu, gaišatimi ir paklydusiais patikros protokolais.

Dar daugiau – dalis gautų vokiškų TA patikrų dokumentų pasėjo abejonių dėl galimo sukčiavimo, nes automobiliams „geros“ pažymos negalėjo būtų išduotos dėl akivaizdžių techninių problemų“, – dėsto A. Glebus.

Vieno „Transekstos“ vadovų teigimu, tokia padėtis susiklostė dėl pernelyg didelio Vokietijos techninės apžiūros centrų, apsiėmusių aptarnauti „svetimas“ transporto priemones, skaičiaus.

Dalis periferijoje esančių įmonių apie susitarimus bendradarbiauti su Lietuva lig šiol nežino nieko konkretaus, todėl mūsiškius vairuotojus gainioja kaip pastumdėlius.

„Manome, kad dabartinį 235 partnerių sąrašą reiktų gana radikaliai sutrumpinti ir jame palikti tik tas įmones, kurios nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šio pavasario priėmė patikrai Lietuvoje registruotus vilkikus su puspriekabėmis ir dėl kurių darbo nekilo abejonių“, – rekomenduoja asociacijos direktoriaus pavaduotojas.

„Transekstos“ sukaupti statistiniai duomenys liudija, kad iš viso mūsiškai vairuotojai apsilankė maždaug 80 vokiečių įmonių, tačiau absoliuti jų dauguma koncentruojasi netoli Vokietijos sienos su Olandija, Prancūzija ir Šveicarija.

Todėl Susisiekimo ministerijai ketinama siūlyti iš dabartinio vokiečių TA centrų sąrašo palikti 56, bei sudaryti naujas sutartis su 20 „TUV Nord“ techninės patikros centrų, esančių arčiausiai tranzitinių magistralių.

A. Glebaus manymu, tokios korekcijos leistų Lietuvos TA sistemoje esančioms įmonėms užmegzti glaudesnius dalykinius ryšius su kolegomis Vokietijoje, užtikrinti spartesnį patikros protokolų persiuntimą ir – svarbiausias dalykas – išvengti galimo dokumentų klastojimo.

„Formaliai visoje Europoje privalomosios techninės apžiūros atliekamos vadovaujantis tos pačios EK direktyvos reikalavimais, tačiau praktiškai kai kurie Vokietijos AT centrai taiko supaprastintas taisykles: net gerai įvertintiems „lietuviškiems“ sunkvežimiams ant valstybinio numerio nėra tvirtinamas specialus lipdukas, kokiais papuošiamos visos vokiškos mašinos.

T. y. priimdami mūsiškių vežėjų transportą, vokiečiai neprisiima jokios atsakomybės, dėl automobilių. Mes siekiame, kad šioje vietoje nekiltų jokių abejonių“, – pabrėžė „Transekstos“ direktoriaus pavaduotojas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Vokietijos TA atkeliaujančių patikros protokolų srautas smarkiai išpūtė administracinio darbo krūvį Lietuvos TA įmonėms. Tenka tikrinti duomenis, prašyti įvairių patikslinimų, o neretai taisyti klaidas, kurios gresia virsti nemalonumais vežėjams.

Beje, kitos Europos šalys, kuriose aktyviai dirba Lietuvos transporto kompanijos, pasiūlymus bendradarbiauti tikrinant mūsiškių vežėjų techniką atmetė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Draudikai fiksuoja fiktyvių eismo įvykių bumą (7)

Sukiužusius ir beverčius ar atvirkščiai, brangius, tačiau sugedusius ar išsimokėtinai pirktus automobilius surežisuotuose eismo spektakliuose „įdarbinantys“ ir taip draudikams „parduoti“ mėginantys apgavikai drąsiai galėtų pretenduoti į Auksinės avietės apdovanojimus. Draudimo bendrovė BTA pranešime spaudai teigia šių metų pradžioje užfiksavusi netikėtą fiktyvių eismo įvykių piką ir perspėja, jog toks kelių eismo spektaklio režisavimas gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę.

Lietuvoje viešintis pasaulinio garso lenktynininkas atvirai pasakė, kokių vairuotojų reikia pasisaugoti (24)

„Apibūdinti, kas yra geras vairuotojas yra didelis iššūkis“, - nusijuokia Tomas Kristensenas. Autosporto mėgėjai puikiai žino, kas yra šis žmogus dar vadinamas „Misteriu Le Manu“. 49 danas net 9 kartus laimėjo legendines Le Mano lenktynes. To padaryti nėra pavykę nė vienam kitam pilotui.

Didžiausi mitai apie automobilio alyvą: ką reikia žinoti? (23)

Kodėl mokslininkai negali išrasti amžinojo variklio? Atsakymas paprastas: beveik 30 – 50 proc. energijos suvartojama dėl detalių trinties. Pastarajam fizikos dėsniui sumažinti mokslininkai daugiau nei šimtmetį kuria ir tobulina variklio alyvą. Lietuvoje prekiaujamos alyvos „Kuttenkeuler“ atstovas ir autoserviso vadovas Edmundas Šimoniūtis pranešime spaudai teigia, kad šiandien technologijos stipriai žengia į priekį, o pasenusios žinios virsta mitais, kurie sklando ne tik tarp vairuotojų, bet ir automobilių meistrų.

Nesumokėję baudų rizikuoja likti bei vairuotojo pažymėjimo (44)

Seimas linkęs įteisinti, kad asmenims, nesumokėjusiems visų jiems paskirtų baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebūtų išduodamas ir keičiamas vairuotojo pažymėjimas.

Ko svarbu nepamiršti perkant ir naudojant padangas? (14)

Balandžiui einant į pabaigą didžioji dalis mūsų šalies vairuotojų jau yra pasikeitę padangas, tačiau kadangi dalis to padaryti dar nespėjo, o ir apie naujų padangų pirkimą reiktų pagalvoti kas tris ar keturis metus, siūloma išklausyti kelis paprastus patarimus, kuriuos pranešime spaudai pateikia Loreta Pupiuvienė, „BOSCH“ automobilių serviso Vilniuje direktorė. Ji patarė, kokių klaidų vengti keičiant padangas ar įsigyjant naują padangų komplektą.
Facebook draugai