Vokiška „lietuviškos“ technikos apžiūra: tiek nesusipratimų nesitikėjo

 (34)
Praėjusių metų vidurvasarį Lietuva tapo pirmąja Europos valstybe, leidusia mūsiškių vežėjų vilkikų ir puspriekabių „sveikatą“ patikrinti užsienyje. Užsikrauti tokią atsakomybę sutiko 235 techninės apžiūros centrai Vokietijoje, iki šios dienos išdavę daugiau nei 1400 pažymų apie „svetimų“ transporto priemonių techninę būklę.
Techninės apžiūros stotis (asociatyvi nuotr.)
Techninės apžiūros stotis (asociatyvi nuotr.)
© Organizacijos nuotr.

Teoriškai toks verslui palankus sprendimas turėtų būti palydėtas ovacijomis. Praktiškai nesusipratimų ir išlaidų tiek vežėjams, tiek Lietuvos techninių apžiūrų sistemos administratoriams šios naujovės atnešė gerokai daugiau nei buvo tikėtasi.

Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glebus, komentuodamas pastarojo pusmečio bendradarbiavimo su vokiečiais rezultatus, išskyrė tris vizitų į tenykščius TA centrus tipus.

„Kai kuriose Pietų Vokietijos federalinėse žemėse esančias TA stotis jau yra aplankę po keletą dešimčių Lietuvoje registruotų transporto priemonių. Jų savininkai iš tiesų liko beveik viskuo – išskyrus triskart didesnę apžiūros kainą – patenkinti. Tačiau kiti vizitai į Bavarijos, Badeno-Viurtembergo, Heseno, Tiuringijos, Šlėzvigo-Holšteino federalinėse žemėse, taip pat Zarlando, Meklenburgo-Pomeranijos regionuose ir Hamburgo bei Niederzachseno miestuose įsikūrusių techninės apžiūros įmones baigėsi vairuotojų nervų tampymu, gaišatimi ir paklydusiais patikros protokolais.

Dar daugiau – dalis gautų vokiškų TA patikrų dokumentų pasėjo abejonių dėl galimo sukčiavimo, nes automobiliams „geros“ pažymos negalėjo būtų išduotos dėl akivaizdžių techninių problemų“, – dėsto A. Glebus.

Vieno „Transekstos“ vadovų teigimu, tokia padėtis susiklostė dėl pernelyg didelio Vokietijos techninės apžiūros centrų, apsiėmusių aptarnauti „svetimas“ transporto priemones, skaičiaus.

Dalis periferijoje esančių įmonių apie susitarimus bendradarbiauti su Lietuva lig šiol nežino nieko konkretaus, todėl mūsiškius vairuotojus gainioja kaip pastumdėlius.

„Manome, kad dabartinį 235 partnerių sąrašą reiktų gana radikaliai sutrumpinti ir jame palikti tik tas įmones, kurios nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šio pavasario priėmė patikrai Lietuvoje registruotus vilkikus su puspriekabėmis ir dėl kurių darbo nekilo abejonių“, – rekomenduoja asociacijos direktoriaus pavaduotojas.

„Transekstos“ sukaupti statistiniai duomenys liudija, kad iš viso mūsiškai vairuotojai apsilankė maždaug 80 vokiečių įmonių, tačiau absoliuti jų dauguma koncentruojasi netoli Vokietijos sienos su Olandija, Prancūzija ir Šveicarija.

Todėl Susisiekimo ministerijai ketinama siūlyti iš dabartinio vokiečių TA centrų sąrašo palikti 56, bei sudaryti naujas sutartis su 20 „TUV Nord“ techninės patikros centrų, esančių arčiausiai tranzitinių magistralių.

A. Glebaus manymu, tokios korekcijos leistų Lietuvos TA sistemoje esančioms įmonėms užmegzti glaudesnius dalykinius ryšius su kolegomis Vokietijoje, užtikrinti spartesnį patikros protokolų persiuntimą ir – svarbiausias dalykas – išvengti galimo dokumentų klastojimo.

„Formaliai visoje Europoje privalomosios techninės apžiūros atliekamos vadovaujantis tos pačios EK direktyvos reikalavimais, tačiau praktiškai kai kurie Vokietijos AT centrai taiko supaprastintas taisykles: net gerai įvertintiems „lietuviškiems“ sunkvežimiams ant valstybinio numerio nėra tvirtinamas specialus lipdukas, kokiais papuošiamos visos vokiškos mašinos.

T. y. priimdami mūsiškių vežėjų transportą, vokiečiai neprisiima jokios atsakomybės, dėl automobilių. Mes siekiame, kad šioje vietoje nekiltų jokių abejonių“, – pabrėžė „Transekstos“ direktoriaus pavaduotojas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Vokietijos TA atkeliaujančių patikros protokolų srautas smarkiai išpūtė administracinio darbo krūvį Lietuvos TA įmonėms. Tenka tikrinti duomenis, prašyti įvairių patikslinimų, o neretai taisyti klaidas, kurios gresia virsti nemalonumais vežėjams.

Beje, kitos Europos šalys, kuriose aktyviai dirba Lietuvos transporto kompanijos, pasiūlymus bendradarbiauti tikrinant mūsiškių vežėjų techniką atmetė.

www.cargonews.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Prie stovėjimo aikštelių turėtų atsirasti nauji ženklai (2)

Susisiekimo ministerija palaiko Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) iniciatyvą dėl ypač saugių stovėjimo aikštelių, skirtų krovininėms transporto priemonėms, įrengimo tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Itin saugios aikštelės – tai papildoma apsauga ir visiškas transporto priemonių ir krovinių saugumas.

Kokių gyvūnų kelyje reikia saugotis labiausiai (26)

Rugsėjo pabaiga – intensyviausias laukinių gyvūnų migracijos metas. Būtent dabar kyla didžiausia rizika su miško žvėrimis susidurti keliuose. Kuo šie metai ypatingi ir kokių gyvūnų keliuose reikia saugotis labiausiai?

4 patarimai, kaip išsirinkti miesto automobilį (19)

Kiekvienas vairuotojas nors kartą yra atsidusęs – geriau būčiau pirkęs kitą automobilį. Ypač rudenį, kai gatvėse padaugėja transporto priemonių ir reikia nuolat atidžiai manevruoti, arba tada, kai tenka pasistatyti automobilį kišenės dydžio senamiesčio kieme ar užstrigti spūstyje. Kokį automobilį įsigyti norint viso to išvengti?

Daugiausia avarijų rugsėjį – dviejuose Lietuvos miestuose (7)

Pasibaigus vasarai didžiųjų miestų vairuotojams kaip ir kasmet tenka pratintis prie didesnio eismo intensyvumo, o taip pat gyventojus varginančių spūsčių, kurios svarbiausiose didmiesčių transporto arterijose paprastai nusidriekia piko valandomis. Draudikų duomenimis, automobilių prisipildžiusios gatvės ne tik lemia nepatogumus ir prailgstančias keliones, tačiau ir didesnį eismo įvykių skaičių.

Stengėsi pranešti apie girtą vairuotoją, bet policijos pagalbos nesulaukė? (18)

Pranešti policijai apie neblaivius vairuotojus aktyviai raginami visi eismo dalyviai, tačiau faktai rodo, kad kartais nesulaukiama deramos reakcijos. Pažiūrėkite istoriją apie tai, kaip vieno pilietiško vairuotojo iniciatyva padėti pareigūnams sulaikyti įtartiną vairuotoją nuėjo veltui. Kodėl? Aiškinasi LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.
Facebook draugai