Važiavimas laisva pavara: ar įmanoma sutaupyti?

 (549)
Taupumas – dorybė. Ir saugumas kartais aukojamas dėl taupumo. Laisva pavara – taupymas ar nesaugumo garantas? Riedėti ant laisvo ar įjungus pavarą? Paprasti klausimai, tačiau specialistai pateikia gana skirtingus atsakymus.
Pavarų perjungimo svirtis
Pavarų perjungimo svirtis
© Gamintojo nuotr.

DELFI apie laisvą pavarą nuomonės klausė buvusio lenktyninko Dariaus Jonušio ir VGTU automobilių katedros vedėjo doc. dr. Saugirdo Pukalsko.

Taupumas

Riedant laisva pavara automobilio variklis veikia. Tai reiškia, kad naudoja degalus. Minimaliai, bet naudoja. Riedant įjungus pavarą, bet nespaudžiant akceleratoriaus pedalo, variklį suka ratai, o degalai nenaudojami.

S. Pukalskas sako, kad tarybiniuose automobiliuose ir nespaudžiant gazo degalai buvo deginami, tačiau šį kartą diskutavome apie XXI amžiaus transporto priemones.

Taigi, kas taupiau? Atsakymas iš pirmo žvilgsnio paprastas. Tačiau paaiškėja, kad viskas nėra taip jau elementaru.

„O kiek sutaupoma riedant laisva pavara? Aš taip niekada nedarau. Yra dvi medalio pusės. Teoriškai galima sakyti, riedėdamas laisva pavara truputėlį taupai kurą. Tas truputėlį – labai sąlyginis. Laisva pavara važiuojant, variklis vis tiek dirba laisva eiga, jis juk neužgęsta.

Jei tiesiog atleidi akceleratoriaus pedalą, negazuoji, tai variklis sukasi. Lygiai taip pat, kaip laisva pavara, bet jam nereikia sukti ratų ir deginti papildomo kuro. Tai todėl ta ekonomija riedant laisva pavara, yra 0,000000.... Ta prasme, reikia labai detaliai atlikti tyrimus laboratorijoje. Čia neužtenka prisipilti baką ir žiūrėti, kiek nuvažiuoji. Reikia laboratorinių bandymų, kad sužinotumėm realų skirtumą“, – sako D. Jonušis.

„Kas taupiau? Žiūrint, koks režimas, kokios sąlygos. Labai daug veiksnių. Matote, važiuojant laisva pavara automobilis nėra stabdomas, o kai įjungta pavara – automobilis stabdomas.

Vėlgi, kur mes judame. Jei prie šviesoforo ir reikia stabdyti tada taip, jungiame pavarą ir tuo momentu automobilio variklis nevartoja nė kiek degalų. Bet jei įsibėgėjame, išjungiame pavarą, priekyje jokios kliūties nėra ir riedame, čia daugiau kalbame apie užmiestį, tai jei mes to automobilio nestabdysime, nebus stabdymo varikliu, tai aišku, kad mes toliau nuriedėsime. Gal variklis ir naudos kažkiek degalų, bet minimaliai ir mes automobilio nestabdysime“, – sako S. Pukalskas.

D. Jonušis galiausiai nesiryžta kategoriškai teigti, kas yra taupiau. Bet kokiu atveju skirtumas būtų visiškai minimalus.

„Mes tik galime teoriškai kalbėti apie taupymą, bet realiai galima tai sužinoti tik po detalių tyrimų. Gal laisva pavara bus ekonomiškiau, gal įjungus pavarą. Bet aš kalbu apie dydį. Kad vadintumėm ekonomija, turi būti kažkoks dydis piniginėje, litruose. To tikrai nebus. Tai menzūrėlių dydžių klausimas, o ne realus taupymas“, – sako D. Jonušis.

Saugumas

Kalbant apie saugumą, D. Jonušio ir S. Pukalsko nuomonės išsiskyrė.

„Kita medalio pusė. Nuo to laiko, kai tu įjungi laisvą pavarą, tu vairuoji ne automobilį, o riedi vežimu. Toks yra skirtumas tarp vežimo ir riedančio laisva pavara automobilio. Tai yra didžiausias klausimas – varančiųjų ratų sukimąsis nuo variklio suteikia automobilio kontrolę. Todėl yra didesnis pavojus riedėti laisva pavara. Tai reiškia, kad laisva pavara tu važiuoji nekontroliuojamame automobilyje.

Dar vienas blogas dalykas, kad pavarą vis tiek kažkada reikės įjungti. Kai įjungsi pavarą, tada reiks atleisti sankabą, tada dar, žiūrėk, nepataikysi, tada varantieji ratai nuslys. Jei bus slidu, tai bus dar pavojingiau. Aš to niekada nedarau, nes tai yra nesąmonė“, – kategoriškas D. Jonušis.

Tuo tarpu S. Pukalskas linkęs diskutuoti, ar išties riedėjimas laisva pavara yra toks nesaugus.

„Tas saugumas, net nežinau. Instruktoriai moko, kad nesaugu, nes tokie yra „Regitros“ reikalavimai. Bet tas nesaugumas... Net nežinau. Šiuolaikiniame automobilyje tiek tų sistemų visokiausių. Aišku, jei slidu bet kokiu atveju saugiau važiuosi su pavara. Bet jei ne, tai net nežinau, kur čia būtų nesaugumas – stabdžiai veikia, visos sistemos veikia“, – sako S. Pukalskas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Eismo kultūra ir patarimai

Įspūdingų automobilių avarija Palangoje įžiebė diskusiją (6)

Dažnas pastebi – Palangos gatvėmis sukiojasi kur kas brangesni automobiliai nei, tarkime, gretimoje Kretingoje. Nenuostabu, juk į kurortą pailsėti, papramogauti suguža įvairaus plauko turistų. Praėjusį savaitgalį Palangoje vykusios lenktynės brangių automobilių šeimininkų priviliojo dar daugiau. Tai ir lėmė „holivudišką“ įvykį.

Dviratis prieš automobilį: 5 pavojingiausios situacijos (1)

Nors ant dviračių sėdantys gyventojai dažniausiai yra įsitikinę, kad keliauti šia transporto priemone yra visai nepavojinga, tačiau dviratininkų sužalojimų statistika rodo ką kita. Į nelaimingus atsitikimus dviratininkai Lietuvoje patenka dar dažnai, o labiausiai minantys pedalus nukenčia po susidūrimų su automobiliais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po galingos liūties – kauniečių radybos ir dalybos feisbuke (20)

Ketvirtadienio popietę smarkiai liūčiai nuplovus Kauną vakare socialiniuose tinkluose pasipylė skelbimai apie pamestus arba atrastus automobilių registracijos numerių ženklus. Vienoje populiarioje tarp kauniečių feisbuko grupėje galima aptikti bent septynias skirtingas numerių lenteles, rastas gatvėse ar šalia jų. Panašu, kad ne vienas automobilis buvo apsemtas „iki ausų“, o numerių ženklai pritvirtinti silpnokai.

Specialistų pasiūlymai dalį vairuotojų nemaloniai nustebins (13)

Ant plauko kabėjęs daugelio Klaipėdos pėsčiųjų perėjų likimas pagaliau aiškus. Antradienį galutinai nuspręsta, kurias jų naikinti, kurias - apšviesti. Numatyti ir šių darbų terminai - vieni bus atliekami dar šiemet, kiti - 2017 ar 2018 metais. Klaipėdiečiai gali būti nustebinti (kai kurie - galbūt nemaloniai) ir pokyčiais kai kuriose miesto gatvėse, pavyzdžiui, naujais šviesoforais iki šiol jų neregėjusiose vietose.

Suskaičiavo, kiek lietuviai išleidžia automobilio remontui ir priežiūrai (43)

Didžioji dalis – 74 proc. – Lietuvos vairuotojų automobilio techninei priežiūrai ir remontui kasmet išleidžia iki 500 eurų. Šalies vairuotojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei 40 proc. vairuotojų rūpinasi savo automobiliu iškart šalindami net smulkius jo gedimus, o beveik pusė apklaustųjų automobilį prižiūri į jo baką pildami tik kokybiškus degalus.
Facebook draugai