Vairuotojų vargai: įsigijo su tvarkingais dokumentais, bet registruoti negali

 (142)
Į DELFI redakciją kreipėsi keturračio motociklo savininkas Marius Fetingis. Įsigijęs šią transporto priemonę su tvarkingais dokumentais vyras tikėjosi teisėtai važinėti Lietuvos keliais, tačiau paaiškėjo, kad to padaryti jis negalės. Prieš registruojant keturratį reikia atlikti techninę ekspertizę. Paaiškėjo, kad įveikti šį barjerą ne taip paprasta.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© A.Stackevič nuotr.

Pagrindinė priežastis – galinės ašies diferencialas. Jo M. Fetingio keturratyje nėra. Atsakingos institucijos skėsčioja rankom – toks yra įstatymas, kuris sukurtas esą dėl saugumo.

Nemaloniai nustebo

Įsigijęs keturratį M. Fetingis buvo nemaloniai nustebintas.

„Prieš porą mėnesių nusipirkau keturratį „Yamaha Raptor 660“ su tvarkingais dokumentais ir su techninėmis apžiūromis, parvežtą iš Ispanijos. Situacija tokia, kad savivaldybė registravimą 2013 metais perdavė „Jutai“, o ji galingesnių nei 15 Kw neregistruoja ir patys nežino, kada tai darys.

Išvada: turi tvarkingą keturratį ir negali su juo teisėtai važiuoti, kad ir iki miškuose įrengtų trasų. Mūsų įstatymų dėka esu priverstas pažeidinėt Lietuvos Kelių eismo taisykles (KET). Tai yra, esu priverstas su juo važiuoti be numerių, nes man to neleidžia Lietuvos įstatymai, o bausti, – tai visada prašom, nors KET taisyklėse aiškiai parašyta, kad tai transporto priemonė“, – laiške piktinosi vairuotojas.

Skaitytojas pateikia ištrauką iš Saugaus eismo keliais įstatymo.

„Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis, ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1000 cm3.

Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus“, – cituojamas įstatymas.

"Yamaha Raptor 660" keturratis motociklas
"Yamaha Raptor 660" keturratis motociklas
© Gamintojo nuotr.

M. Fetingis pateikia ir statistiką.

„2012 m. keturačių buvo įregistruota apie 4000, nuo 2013 jų neregistruoja. Dabar jau 2016 metai, tai kiek dar žmonių priversti laukti įstatyminių aktų pataisymo, nes šis jų delsimas skatina visuomenę nusikalsti – važinėti be numerių. Skatina vagis vogti, nes jie neregistruojami. Valstybė nesurenka mokesčių: registravimas, draudimas“, – dėsto Marius.

Ekspertizės iššūkis

Kad keturratis būtų įregistruotas, jis turi įveikti techninę ekspertizę.

„Vykdant įstatymo nuostatas ir siekiant užtikrinti eismo saugumą, registruojami tik tie keturračiai, kurių atitiktis, remiantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintomis taisyklėmis, yra įvertinta.

Atkreiptinas dėmesys, kad prieš registraciją galingųjų keturračių valdytojai turi kreiptis į technines ekspertizes atliekančią įmonę, kuri nustatys, ar pateikta transporto priemonė gali būti priskirta galingojo keturračio kategorijai, įvertins techninius šios transporto priemonės duomenis ir išduos atitinkamą pažymą“, – DELFI teigė VĮ „Regitra“ atstovė Laimutė Užupė.

M. Fetingis teigia, kad ekspertizė – didžiausias ir kone neįveikiamas iššūkis. Keturračio savininkas labiausiai pasipiktino vienu punktu.

„Ekspertizės sąlygos tokios, kad jos neįveiks nė vienas tvarkingas keturratis – dėl blokuotos galinės ašies. Visi keturračiai yra su blokuota galine ašimi. Ekspertizės net nėjau, nes žinau, kad tai beprasmis bandymas. Kalbėjau su jais ir jie man pasakė, kad dar nė vienas keturratis nepraėjo. Net jiems patiems juokinga, bet toks įstatymas.

Tačiau iš dokumentų matyti, kad Ispanijoje ir bei kitose ES šalyse jie laisvai registruojami, gauna numerius. Tokiu būdu policijai lengviau juos kontroliuoti, jie įvedami į bendrą duomenų bazę, o tai apsunkina prekyba vogtais keturračiais. Tuo tarpu vairuotojai gali lengvai be baimės važiuoti iki trasų ir panašiai“, – teigia M. Fetingis.

Saugumo vardan

Diferencialas yra pavara, tolygiai paskirstanti sukamąją jėgą abiem transporto priemonės ašies ratams, net jei jie sukasi nevienodu greičiu.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Technikos skyriaus vyriausiasis specialistas Virginijus Čiškauskas pripažino, kad išties toks reikalavimas, kaip ir eilė kitų, yra numatytas.

„Galinių varomų ratų reduktoriuje privalo būti diferencialas. Tai toks reikalavimas yra įtvirtintas ir jeigu tokio reikalavimo neatitinka, tai galbūt jis nėra laikomas galinguoju keturračiu“, – DELFI teigė V. Čiškauskas.

Teigiama, kad toks punktas atsirado dėl saugumo.

„Galinės ašies diferencialas leidžia galiniams ratams suktis nevienodu kampiniu greičiu. Ta prasme, jie sukasi ne sinchroniškai vienas su kitu. Taip yra sudaryta galimybė posūkyje suktis ne vienodu greičiu.

Taip turi būti būtent dėl saugumo, kad būtų įmanoma padaryti manevrą į kairę ar į dešinę. Kiekvienas ratas sukasi savo kampiniu greičiu, jei to reikalauja trajektorija. Jei nėra diferencialo tai manevruoti su tokia transporto priemone pakankamai sudėtinga viešojo naudojimo keliais.

Galbūt tie keturračiai, apie kuriuos kalbame, yra skirti ne viešiems keliams, o uždaroms teritorijoms, karjerams, miškams ir kitur, kur jie leidžiami naudoti. Galbūt tai (ašies blokavimas – DELFI) ir yra padaryta dėl didesnio pravažumo, bet dalyvauti viešame eisme diferencialas yra vienas iš akcentų, kuris tai leidžia daryti saugiai“, – konstatavo V. Čiškauskas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Pradinukai nelips į netvarkingus autobusus (1)

Kaip elgtis gatvėje ir į kokią transporto priemonę nederėtų lipti, net jeigu ji – mokyklinis autobusas? Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, atsakymais į šiuos ir daugelį kitų saugaus elgesio klausimų savo žinių kraiteles praturtino Anykščių rajono Kurklių Stepono Kairio pagrindinės mokyklos bei Kavarsko pagrindinės mokyklos daugiafunkcinio centro pradinukai.

Penktadaliui vairuotojų KET reikalavimai – nė motais

Lietuvos gatvės pilnos mobiliaisiais telefonais kalbančių ir internete naršančių vairuotojų: 39 proc. vairuotojų kalba telefonu vairuodami automobilį. Tiesa, mažesnė jų dalis (17 proc. vairuojančiųjų) naudojasi laisvų rankų įranga, o štai daugiau nei penktadalis (22 proc.) vairuotojų kalba telefonu įprastai, nesinaudodami jokia papildoma įranga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apskaičiavo, kiek pasiteisino nauja eismo tvarka žiedinėse sankryžose (50)

Sostinės savivaldybė pranešime žiniasklaidai skelbia, kad aiškesnis Antakalnio ir Žirmūnų žiedinių sankryžų ženklinimas pasiteisino – po eismo organizavimo pakeitimų Antakalnio žiedo laidumas pagerėjo dešimtadaliu, Žirmūnų žiede rytinio piko metu nebėra spūsčių, parodė atlikta Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikta analizė. Tyrimo duomenimis, šiuose žieduose pakeitus eismo organizavimo tvarką pagerėjo ir saugumas – sumažėjo eismo įvykių.

Blogi vairuotojai visada prišaukia nelaimes (16)

Blogi vairuotojai nori nenori prišaukia nelaimes. Tai galima nesunkiai konstatuoti pasižiūrėjus šį vaizdo klipą, kuriame surinkti siužetai iš viso pasaulio. Kažkas nepatingėjo į vieną vietą sudėtį gausybės vaizdo registratoriais užfiksuotų situacijų, kuriose vyrauja tiesiog nevykę sprendimai prie vairo, kad kiti vairuotojai galėtų pasimokyti.

Keturi argumentai, kodėl žiemą automobilį pašildyti verta (188)

Už lango – tikrų tikriausia žiema. Ta proga ekspertai paneigia ilgai gyvavusį įsitikimą, kad, spaudžiant šaltukui, reikia prieš kelionę pašildyti automobilio variklį, esą tai sveika. Žinovai tvirtina, kad toks elgesys naudos neduoda, skelbia businessinsider.com.
Facebook draugai