Pasak VĮ „Regitros“ Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Tarabildos, valstybės įmonė bendradarbiauja su mokymo įstaigomis, kurios rengia vairavimo mokymo kursus neįgaliesiems, su jomis derinami ir egzaminų organizavimo klausimai.
„Žmonės su negalia yra mūsų išskirtiniai klientai, mes stengiamės prisitaikyti prie jų galimybių,“- sako A.Tarabilda.
Jei į egzaminus užsiregistruoja žmogus, turintis judėjimo negalią, egzamino laikas ir net vieta gali būti derinama individualiai.
„Jei žmogus gali keliauti savarankiškai, jis pats atvyksta į egzaminus „Regitroje“, o tais atvejais, kai atvykti negali – mūsų egzaminuotojai vyksta į įstaigas, kur rengiami vairavimo neįgaliesiems kursai. Kartais egzaminas gali užtrukti ir keletą dienų – viena diena skiriama teorijos žinioms, kita – praktiniams įgūdžiams patikrinti“, – pasakoja A.Tarabilda.
Tokia praktika dažniau taikoma, kai įgyti vairavimo teisę siekia asmenys rajonuose. Didmiesčiuose dažniausiai į egzaminus „Regitroje“ atvyksta visa grupė mokinių iš neįgaliųjų vairavimo mokymo įstaigos.
Vairavimo egzaminas paprastai vyksta su vairavimo įstaigos automobiliu, kuriuo negalią turintis žmogus ir mokėsi vairuoti. Vairuotojus egzaminuojanti valstybės įmonė savo automobilių parke neturi transporto priemonių, pritaikytų neįgaliesiems. „Taip yra dėl to, kad specialiai įrengtas automobilis gali tikti tik keletui žmonių, o kitais atvejais jį tektų pritaikyti kiekvieno vairuotojo poreikiams. Juk kiekvieno žmogaus negalia yra individuali“, – sako A.Tarabilda.
Galimybė vairuoti tapo būtinybe
„Regitros“ specialistų teigimu, žmonių su negalia siekis judėti nepriklausomai yra kur kas didesnis nei kitų vairuotojų, o jų įgūdžiai puikiai valdyti transporto priemonę per egzaminus neretai nustebina egzaminuotojus.
Vairavimo kursus neįgaliesiems organizuojančios Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos prezidentas Edmundas Buklys pažymi, jog žmonėms, turintiems judėjimo sutrikimų, galimybė vairuoti nuosavą automobilį šiandien tampa būtinybe. „Nors tvirtinama, kad viešasis transportas yra pritaikytas neįgaliesiems, pabandykime įsivaizduoti, ar lengva žmogui vežimėlyje juo pasinaudoti, ypač piko metu“, – sako E.Buklys.
Pasak E.Buklio, vairuoti automobilį apsisprendžia įvairaus amžiaus žmonės su negalia, nors daugumos pradedančiųjų vairuotojų amžius – iki 30 metų, vis daugiau žmonių ryžtasis išmokti vairuoti ir perkopę 40 ar 50 metų ribą.
Kiekvienas atvejis – unikalus
Dažniausias žmonėms kylantis klausimas – kokios negalios ir ligos riboja teisę vairuoti. Tai sprendžia sveikatos priežiūros įstaigos medikai, atlikę sveikatos patikrinimą privalomą visiems vairuotojams.
Pasak „Regitros“ specialistų, atsižvelgiant į medikų pateiktas išvadas sveikatos pažymoje, vairuotojams su negalia neretai išduodami vairuotojo pažymėjimai, kuriuose nurodomi ir tam tikri apribojimai (pvz., greitis – iki 100 km/h, automobilio modifikacija, ar reikalingas ortopedinis įrenginys, ir kt.). Būtent sveikatos pažymoje nurodoma, ar asmenys patys gali vairuoti lengvuosius automobilius su automatine pavarų dėže, ar jie turi būti techniškai pritaikyti ir su rankiniu valdymu.
„Neretai medikai net nežino, kaip užpildyti sveikatos pažymą. Jiems tenka spręsti ne tik su medicina susijusį klausimą, bet ir techninį, susijusį su automobiliu. Ne kiekvienas medikas turi žinių, kaip ir kas konkrečiai turi būti pakeista transporto priemonėje, kad juo galėtų važiuoti konkretus asmuo su negalia”, – sako A. Tarabilda.
Lietuvoje žmonėms su negalia vairavimo kursai pradėti rengti tik daugiau nei prieš dešimtmetį.
