Vairuotojai po eismo įvykių vis dažniau renkasi remontą draudikų lėšomis

 (8)
Eismo įvykiai Lietuvos keliuose yra kasdienybė ir, nors jie visuomet yra nemalonūs ar pavojingi, tačiau finansinius nuostolius vairuotojams šiandien jau daugeliu atvejų atlygina draudimo bendrovės. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, būtent draudimo išmoka guodžia į avarijas ne dėl savo kaltės papuolusius, o taip pat Kasko draudimu apsidraudusius eismo įvykių kaltininkus.
© DELFI / Tomas Vinickas

Vis tik Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pastebi, kad vis dažniau vairuotojai renkasi ne piniginę išmoką, o draudikų lėšomis susitvarkyti automobilį patikimame servise.

„Maždaug 37 proc. atvejų privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę vairuotojai pernai po eismo įvykių rinkosi gauti ne piniginę išmoką, o transporto priemonės remonto autoservise apmokėjimą. Apie pusė tokių vairuotojų automobilius tvarkėsi mūsų rekomenduojamuose servisuose“, – sako A. Pilčicas.

Anot draudikų eksperto, vairuotojai rinkdamiesi žalos atlyginimo būdą šiandien vis dažniau įvertina ir laiko sąnaudas, kurių prireiktų savarankiškai susirasti patikimą servisą transporto priemonės remontui ar detalių pirkimui. Pasak A. Pilčico, daugeliu atvejų susiremontuoti automobilį patikimame servise, kurį rekomenduoja draudikas, yra tiesiog greičiau, patikimiau ir gerokai paprasčiau.

Pinigines draudimo išmokas pasirenkantys gyventojai, A. Pilčico teigimu, neretai tikisi automobilį susiremontuoti pigiau savo pačių jėgomis arba patiki tokius darbus atlikti abejotinos reputacijos servisams. Dažnai tokiais atvejais nekokybiškas remontas galiausiai atsieina dar daugiau, kadangi neprofesionaliai sutvarkytas automobilis vėl genda, išryškėja atliktų darbų brokas, o pigios ir nekokybiškos detalės paveda.

Karčios patirties dėl nekokybiško remonto turėję vairuotojai, draudimo eksperto teigimu, dažniausiai antrą kartą ant to paties grėblio nebelipa ir geriau pasikliauna draudikų rekomendacijomis.

„Vairuotojai servisuose, kuriuos jiems rekomenduojame, po eismo įvykių šiandien vis dažniau tvarko ne tik naujus, bet ir senesnius automobilius. Štai praėjusiais metais mūsų rekomenduojamų servisų paslaugų dažniausiai prireikė dešimties ir vienuolikos metų senumo automobiliams. Dažniausiai tokiu būdu remontuotos „Toyota“, „Volkswagen“ ir „Opel“ markių transporto priemonės“, – pažymi A. Pilčicas.

Didžiausia „ERGO Insurance“ padengta transporto priemonės remonto kaštų servise suma pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis pernai siekė 14 tūkst. eurų. Tiek kainavo sunkvežimio „Volvo FH“ tvarkymas. Iš viso tokių remonto išlaidų 2016 metais padengta už daugiau kaip 2,4 mln. eurų.

Dar dažniau, A. Pilčico teigimu, ne pinigines išmokas, o patikimų ir rekomenduojamų servisų paslaugas po eismo įvykių renkasi sudariusieji Kasko draudimo sutartis. Maždaug trimis iš penkių atvejų Kasko apdraustų automobilių savininkai įvykus draudžiamajam įvykiui pernai juos remontavo rekomenduotuose servisuose išlaidas padengiant draudimo bendrovei.

Dažniausiai tokiu būdu buvo padengiami Kasko apdraustų „Volkswagen“, „Toyota“ ir „Audi“ markių automobilių avarijose ir kitų incidentų metu patirti nuostoliai. Didžiausia Kasko apdrausto automobilio padengtų remonto išlaidų suma pernai siekė 24 tūkst. eurų. Tiek atsiėjo į avariją patekusio sunkvežimio „DAF“ remontas.

Iš viso per praėjusius metus pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis vairuotojams išmokėdama pinigines išmokas ar padengdama remonto kaštus „ERGO Insurance“ atlygino beveik 17 tūkst. žalų. Apdraudusiems transporto priemonę Kasko draudimu atlyginta beveik 16 tūkst. žalų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Kiemus vaduos nuo ne vietoje paliktų automobilių (1)

Birželio mėnesį Panevėžio miesto savivaldybės viešosios tvarkos specialistai organizuos specialius reidus – dažniau tikrins, kaip paliekami automobiliai daugiabučių kiemuose.

Paskaičiavo, kiek Lietuvoje nelegaliai ardančiųjų automobilius (7)

Lietuvoje yra maždaug 300 asmenų ir bendrovių, nelegaliai tvarkančių eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Ko reikia, kad šešėlyje dirbantys automobilių ardytojai legalizuotų savo veiklą?

Vairuotojai gėrė ir geria. Ir gers? (90)

Seimas, pritaręs siūlymui nuo šių metų sausio 1-osios kriminalizuoti vairavimą apgirtus daugiau kaip 1,5 promilės, vylėsi atpratinti nuo sėdimo prie vairo alkoholiu pasivaišinusius asmenis. Viltys, atrodė, pasiteisino - bent pirmuosius du šių metų mėnesius. O dabar, panašu, pildosi sena kriminologų įrodyta tiesa, bylojanti, kad laikui bėgant atsakomybės sugriežtinimas praranda savo efektyvumą, ir nusikalstamos veiklos (o tokia nuo šių metų yra vairavimas išgėrus) kreivė grįžta į senas vėžes.

Specialistai: yra vairuotojų, šventai įsitikinusių nesąmonėmis (214)

Jei vairuotojams viena ar kita situacija eisme ar kelio ženklas yra neaiškūs, grįžę namo jie turėtų atsiversti Kelių eismo taisykles (KET) ir sužinoti, o ne važinėti „iš intuicijos“, LRT.lt sako saugaus eismo specialistai. Nenorintys to daryti pažeidėjai keliauja kartoti privalomų kursų. Dažniausi jų klientai – greičio mėgėjai ir besijaučiantys „lygesniais už kitus“.

Rekonstruota gatvė vėl remontuojama (15)

Pernai ilgai kentę nepatogumus ir laukę, kol pagaliau bus baigta J. Tilvyčio gatvės rekonstrukcija, panevėžiečiai apstulbo. Vos prieš pusmetį suremontuotoje gatvėje vėl stovi apie remontą perspėjantys ženklai, burzgia kelininkų technika. Tokių darbų gatvėje, į kurią ką tik investuota daugiau nei milijonas eurų, žmonės nesitikėjo išvysti bent keliolika metų.
Facebook draugai