Vairuotojai po eismo įvykių vis dažniau renkasi remontą draudikų lėšomis

 (8)
Eismo įvykiai Lietuvos keliuose yra kasdienybė ir, nors jie visuomet yra nemalonūs ar pavojingi, tačiau finansinius nuostolius vairuotojams šiandien jau daugeliu atvejų atlygina draudimo bendrovės. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, būtent draudimo išmoka guodžia į avarijas ne dėl savo kaltės papuolusius, o taip pat Kasko draudimu apsidraudusius eismo įvykių kaltininkus.
© DELFI / Tomas Vinickas

Vis tik Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas pastebi, kad vis dažniau vairuotojai renkasi ne piniginę išmoką, o draudikų lėšomis susitvarkyti automobilį patikimame servise.

„Maždaug 37 proc. atvejų privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu apsidraudę vairuotojai pernai po eismo įvykių rinkosi gauti ne piniginę išmoką, o transporto priemonės remonto autoservise apmokėjimą. Apie pusė tokių vairuotojų automobilius tvarkėsi mūsų rekomenduojamuose servisuose“, – sako A. Pilčicas.

Anot draudikų eksperto, vairuotojai rinkdamiesi žalos atlyginimo būdą šiandien vis dažniau įvertina ir laiko sąnaudas, kurių prireiktų savarankiškai susirasti patikimą servisą transporto priemonės remontui ar detalių pirkimui. Pasak A. Pilčico, daugeliu atvejų susiremontuoti automobilį patikimame servise, kurį rekomenduoja draudikas, yra tiesiog greičiau, patikimiau ir gerokai paprasčiau.

Pinigines draudimo išmokas pasirenkantys gyventojai, A. Pilčico teigimu, neretai tikisi automobilį susiremontuoti pigiau savo pačių jėgomis arba patiki tokius darbus atlikti abejotinos reputacijos servisams. Dažnai tokiais atvejais nekokybiškas remontas galiausiai atsieina dar daugiau, kadangi neprofesionaliai sutvarkytas automobilis vėl genda, išryškėja atliktų darbų brokas, o pigios ir nekokybiškos detalės paveda.

Karčios patirties dėl nekokybiško remonto turėję vairuotojai, draudimo eksperto teigimu, dažniausiai antrą kartą ant to paties grėblio nebelipa ir geriau pasikliauna draudikų rekomendacijomis.

„Vairuotojai servisuose, kuriuos jiems rekomenduojame, po eismo įvykių šiandien vis dažniau tvarko ne tik naujus, bet ir senesnius automobilius. Štai praėjusiais metais mūsų rekomenduojamų servisų paslaugų dažniausiai prireikė dešimties ir vienuolikos metų senumo automobiliams. Dažniausiai tokiu būdu remontuotos „Toyota“, „Volkswagen“ ir „Opel“ markių transporto priemonės“, – pažymi A. Pilčicas.

Didžiausia „ERGO Insurance“ padengta transporto priemonės remonto kaštų servise suma pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis pernai siekė 14 tūkst. eurų. Tiek kainavo sunkvežimio „Volvo FH“ tvarkymas. Iš viso tokių remonto išlaidų 2016 metais padengta už daugiau kaip 2,4 mln. eurų.

Dar dažniau, A. Pilčico teigimu, ne pinigines išmokas, o patikimų ir rekomenduojamų servisų paslaugas po eismo įvykių renkasi sudariusieji Kasko draudimo sutartis. Maždaug trimis iš penkių atvejų Kasko apdraustų automobilių savininkai įvykus draudžiamajam įvykiui pernai juos remontavo rekomenduotuose servisuose išlaidas padengiant draudimo bendrovei.

Dažniausiai tokiu būdu buvo padengiami Kasko apdraustų „Volkswagen“, „Toyota“ ir „Audi“ markių automobilių avarijose ir kitų incidentų metu patirti nuostoliai. Didžiausia Kasko apdrausto automobilio padengtų remonto išlaidų suma pernai siekė 24 tūkst. eurų. Tiek atsiėjo į avariją patekusio sunkvežimio „DAF“ remontas.

Iš viso per praėjusius metus pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis vairuotojams išmokėdama pinigines išmokas ar padengdama remonto kaštus „ERGO Insurance“ atlygino beveik 17 tūkst. žalų. Apdraudusiems transporto priemonę Kasko draudimu atlyginta beveik 16 tūkst. žalų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Seimo nariai sukėlė diskusiją: ar drausti pėstiesiems naudotis telefonais perėjose (164)

Penki parlamentarai siūlo uždrausti mobiliaisiais šnekantiems ar net juos iš kišenės išsiėmusiems žmonėms žengti į pėsčiųjų perėją, jei telefonas neprijungtas prie laisvų rankų įrangos. Tačiau specialistai tokią iniciatyvą vertina gana skirtingai – policija sveikina, nes pradėta kalbėti apie problemą, tačiau yra teigiančių, kad su eiliniais draudimais problemos neišspręsi.

Seimas svarsto siūlymą drausti pėstiesiems perėjose naudotis mobiliaisiais telefonais (59)

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą uždrausti pėsčiųjų perėjose naudotis mobiliaisiais telefonais be laisvų rankų įrangos.

Nematomi, bet girdimi automobilio gedimai: kaip atpažinti ir kada susirūpinti (42)

Šiuolaikiniai automobiliai yra apginkluoti jutikliais, kurie, atsiradus gedimui, apie tai perspėja vairuotoją. Tad automobilio savininkui užtenka žinoti, kuri prietaisų skydelio lemputė reiškia problemas, susijusias su degalais, kuri – su padangų ar variklio būkle, ir prireikus, kreiptis į servisą. Tačiau yra gedimų, apie kuriuos įspėjamieji ženklai „tyli“. Tuomet reikia atkreipti dėmesį į mašinos skleidžiamus garsus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dujų įranga dyzeliniuose varikliuose: pasaka be laimingos pabaigos (10)

CARGO.LT padalinys Ukrainoje sulaukė vietinių vežėjų klausimų dėl galimybės naudotis sunkvežimiais, kuriuose, be dyzelinių degalų tiekimo sistemos, įrengta suskystintų dujų tiekimo sistema. Tokia įranga sulaukia populiarumo Ukrainoje ir Lenkijoje, tačiau yra visiškai nenaudojama Lietuvoje. Kodėl?

Unikalaus „vabalo“ savininkas svajoja apie kūrybines automobilių dirbtuves (2)

Kur bevažiuotų panevėžietis Gintaras Tamulevičius su savo „vabalu“, kone visur jis palydimas akimis. Priežastis paprasta: jei įprastas klasikinis „Volkswagen Kaefer“ traukia aplinkinių žvilgsnius, Gintaro modifikuotas modelis toks, kad vyras ne kartą tiesiog gatvėje yra išgirdęs pasiūlymą automobilį parduoti.
Facebook draugai