Ne vienas yra girdėjęs apie penkiolikos metų automobilius, nuvažiavusius po šimtą ar pusantro šimto tūkstančių kilometrų. Kitaip tariant, po 10 000 kasmet arba maždaug po 800 per mėnesį arba apie 27 kilometrus per dieną. Ar tai įmanoma Berlyne? Paryžiuje? Briuselyje? Ko gero, nelabai.
Automobilio odometro – nuvažiuotus kilometrus rodančio prietaiso – duomenų klastojimas, atrodo, ne toks jau ir retas reiškinys.
Skambiname pagal skelbimą viename populiariausių portalų dėl 2000 metų gamybos E klasės „Mercedes-Benz“ automobilio. Skelbime rašoma, kad jis nuvažiavęs 240 tūkstančių kilometrų.
Telefonu atsiliepęs vyras patikslina, kad automobilis nuvažiavęs 280 tūkstančių ir kalbą nukreipia šiek tiek kita linkme. „Na, aš nežinau, iš Švedijos ta mašina,” – tvirtina balsas telefono ragelyje.
Skelbime esančio automobilio nuotraukoje matyti valstybinis numeris. Jį suvedėme į užsienio automobilių duomenų bazę ir patikrinome. Čia rašoma, kad šis automobilis turėtų būti nuvažiavęs ne 280, o ne mažiau kaip 609 tūkstančius kilometrų.
Paminėjus, kad automobilio ridą patikrinome pagal valstybinius numerius pašnekovas pamini, kad yra du automobiliai ir esą jis turi pasiteirauti kito žmogaus dėl jų ridos.
„Aš jo tiksliai paklausiu, kiek jinai nuvažiavus, nes dar viena mašina yra“, – žada balsas telefonu.
Šiuos duomenis apie automobilius radome viešame ir bet kuriam interneto vartotojui pasiekiamame Švedijos automobilių registre.
Tokias duomenų bazes turi ir kitos Europos Sąjungos šalys. Šįkart geresnei pažinčiai su automobiliu užteko jo švediško valstybinio numerio.
