„Žema temperatūra yra tikras automobilio techninės būklės išbandymas. Orams staiga atšalus, atsiskleidžia automobilio ydos – silpnas akumuliatorius, seni kuro ir tepalo filtrai, netinkamas dyzelinis kuras, neatsparus žemoms temperatūroms variklio aušinimo skystis. Sustreikavus bet kuriam iš šių elementų vairuotojai susiduria su problemomis ir dažniausiai yra priversti tempti automobilius į automobilių servisus. Tokių problemų ypač padaugėja po savaitgalio, kai esant žemai temperatūrai automobiliai užsistovi kiemuose“, – sako „PZU Lietuva“ Žalų departamento Valdymo skyriaus vadovas Tomaš Stankevič.
Pasak T. Stankevič, draudžiamieji įvykiai tempiant automobilius dažniausiai nutinka dėl kelių priežasčių. Pirma ir dažniausiai pasitaikanti – nutrūksta lynas, kuris apgadina tempiamojo arba tempiančiojo automobilio kėbulo dalis. Antra priežastis, dėl kurios nuostoliai paprastai būna daug didesni – neteisingas ir nesinchroniškas tempimas. Sankryžose įvyksta eismo įvykiai, kai tempiantis automobilis sustoja, o tempiamasis nespėja sustabdyti ir atsitrenkia į jį. Maža to, tokiais atvejais dėl įvykio būna kaltas tempiančiojo automobilio vairuotojas.
Trečia klaida – neteisingas lyno prikabinimas, kai dėl nežinojimo vairuotojai lyną tvirtina prie automobilio pakabos elemento, pavyzdžiui, prie vairo traukės. Pakabos elementai nėra apskaičiuoti tokioms apkrovoms, todėl tempimo metu jie sulinksta arba tiesiog yra išplėšiami.
Pasak Automobilių pagalbos kelyje tarnybos „Euro Asista“ Komercijos vadovo Nerijaus Jarmalos, iškvietimų šalčių metu dėl neužvedamų automobilių daugiausiai fiksuojama didžiuosiuose šalies miestuose, nes juose intensyvesni eismo srautai, ir magistraliniuose keliuose.
„PZU Lietuva“ ekspertai rekomenduoja vairuotojams labai gerai įvertinti kelio ir automobilio būklę, prieš nusprendžiant jį tempti patiems. Dauguma atvejų geriausia kreiptis į profesionalią pagalbą – tuomet vairuotojai bus ramūs, nes jų automobilis bus saugiai nugabentas į remonto vietą.
„Automobilius ypač pavojinga patiems tempti vakarais ar anksti ryte, kai dar yra tamsu, o gatvėse – intensyvesnis eismas. Labai svarbu prisiminti, kad automobiliai būna užšalę ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, o neveikiant varikliui, salone nuo keleivių ant stiklų kondensuojasi drėgmė, staigiai užšąla langai ir matomumas yra kritinis. Be to, rizika padidėja ir dėl to, kad tempiamas automobilis kelyje yra be šviesų, todėl jį daug sunkiau pastebėti kitiems eismo dalyviams“, – sako T. Stankevič.
Pasak jo, tempimas taip pat ypač komplikuotas, kai keliai yra slidūs – ant slidžios kelio dangos yra daug sudėtingiau užvesti tempiamą automobilį, nes jo ratai slysta ir prasisuka. Be to, padidėja ir variklio gedimo tikimybė, nes gali nutrūkti arba „peršokti“ pagrindinis variklio diržas. Tokiu atveju remontas atsieina ypač brangiai
„PZU Lietuva“ ekspertai pataria vairuotojams prieš tempiant automobilius:
- Išsiaiškinti, kas yra tempiantysis vairuotojas – būna atvejų, kad esant avarinei situacijai jie tiesiog pabėga iš įvykio vietos.
- Žinoti, kur tvirtinti tempimo lyną, kad nebūtų sugadintos abiejų automobilių kėbulo detalės.
- Tempiančiojo ir tempiamojo vairuotojo veiksmai turi būti sinchroniški, kitaip esant slidžiai dangai automobiliai gali atsitrenkti vienas į kitą arba tiesiog nutraukti tempimo lyną dėl to, kad vienas automobilis pradeda tempti, o kitas dar nebūna atleidęs stabdžių.
- Tempimo lyno ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, jis turi būti pažymėtas ryškiaspalvėmis vėliavėlėmis arba turi būto ryškios spalvos ir ne siauresnis kaip 50 mm. Standi vilktis neturėtų būti ilgesnė nei 4 metrai.
- Lanksčia viltimi automobilių negalima tempti greitkeliuose.
