Suskaičiavo „darbščiausius“ greičio matuoklius

 (40)
Ar žinote, kuris automatinis greičio matuoklis, įrengtas Klaipėdos regiono keliuose, yra nustatęs daugiausiai greičio viršijimo atvejų? O kurį mėnesį vairuotojai linkę labiausiai pažeisti greičio limitus?
Suskaičiavo „darbščiausius“ greičio matuoklius
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Jei visi Kelių eismo taisyklių pažeidėjai sąžiningai mokėtų jiems paskirtas baudas, pakelėse rymančius stacionarius greičio matuoklius būtų galima vadinti paprasčiausia, tačiau efektyviausia priemone kasdien sočiai papildyti valstybės biudžetą.

Tokių „darbininkų“ valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ prižiūrimoje teritorijoje – 15. O dar vienas matuoklis, irgi automatinis, kasdien migruoja – jis sumontuotas nuolat budėjimo vietą keičiančiame Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos automobilyje „Volkswagen Caddy“.

Labai mobilus ir pavojingas

Valstybiniu numeriu EFR841 paženklintas, nors specialiais policijos ženklais nepažymėtas „kedys“ gerai žinomas daugeliui Vakarų Lietuvos vairuotojų. Vis dėlto būtent jo mobilumas ir galimybė greitai keisti veiklos vietą lemia jam „darbščiausio“ viso krašto matuoklio titulą.

Minėtame automobilyje įrengtas radaras pernai užfiksavo net 6865 leistino greičio viršijimo atvejus. Tiesa, skirtingai nuo tikrųjų stacionariųjų matuoklių, jokio dėsningumo šiuose rezultatuose įžvelgti neįmanoma.

Pavyzdžiui, sausį, kuomet visi kiti 15 radarų sąžiningai stovėjo savo postuose ir fiksavo mažiausiai greičio viršijimo atvejų per metus (tą mėnesį viršyti greitį vairuotojai ryžosi tik 337 kartus), folksvageno matuoklis rezultatyviai „iššovė“ net 804 kartus – daugiau nei jis tą padarė greitam važiavimui palankesniais kovo (390 atvejai), birželio (151) ar kitais mėnesiais.

Tiesa, pavyzdžiui, gegužę šio radaro blykstė „nudžiugino“ 1239 vairuotojus, o liepą – net 2139. Galima daryti prielaidą, kad tokius didelius pažeidimų skaičius lėmė policininkų sėkmingai pasirinkta patruliavimo vieta.

Iškreiptas rugsėjis

O tarp tikrųjų stacionariųjų už gerą darbą Tėvynės labui ypatingos pagarbos, pavyzdžiui, dažnesnio purvo nuvalymo, nusipelnė keli automatiniai mūsų krašto radarai.

Vienas jų – kelio Klaipėda-Liepoja 3-iajame kilometre stovintis matuoklis, liaudyje geriau žinomas kaimyninio „Ermitažo“ vardu.

Pernai jis užfiksavo net 3615 greičio viršijimo atvejų. Derlingiausias buvo rugsėjis (net 2047 atvejai), bet nepamirškime, kad tą mėnesį visoje šalyje buvo sumažinta vadinamoji matuoklių tolerancijos riba. Atmetus rugsėjį, daugiausiai pažeidimų nuotraukų pavidalu jis įamžino liepą (359) ir rugpjūtį (264).

Kaip kyla ir leidžiasi kreivė

Jei neskaičiuotume rugsėjo pažeidimų, absoliučiu 2015 metų lyderiu tarp stacionarių matuoklių reikėtų paskelbti kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 174-ajame kilometre įrengtą radarą. Jis per tuos vienuolika mėnesių nustatė 1941 greičio viršijimo atvejį. Darbingiausi jam irgi buvo liepos (352) bei rugpjūčio (339) mėnesiai.

Šie du mėnesiai didžiausiais pažeidimų skaičiais pasižymėjo ir kitų matuoklių veikloje. Bendra rezultatų kreivė labai aiški – mažiausiai greičio viršijimo atvejų fiksuojama sausį (kuomet dėl pavojingų oro sąlygų vairuotojai tampa drausmingesni, pvz., pernai sausį – 337), vėliau pradeda daugėti, o piką pasiekia būtent vasarą (pvz., birželį – 1338 atvejai, liepą – 2230, rugpjūtį – 1849).

Artėjant žiemai pažeidimų vėl mažėja (spalį – 744, lapkritį – 644, gruodį – 486). Po to vėl viskas kartojasi. Beje, pernai sausį dažniausiai blyksėjo „Ermitažo“ matuoklis – 77 kartus, o štai gruodį – vos 37 (palyginti su 132 kartais minėtame kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 174-ajame kilometre).

Yra ir „tinginių“

Dar tarp „piktesnių“ greičio matuoklių Klaipėdos regione paminėtini stovintieji kelio Gargždai-Kretinga 1-ajame kilometre (1155 pažeidimai, neskaičiuojant netolerantiškojo rugsėjo) ir kelio Šiauliai-Palanga 137-ajame kilometre (1041).

Daugmaž vienodai darbobturi trys kiti matuokliai – kelio Klaipėda-Kretinga 15-ajame kilometre (769 pažeidimai), kelio Šilalė-Šilutė 45-ajame kilometre (753) ir kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 222-ajame kilometre (749).

Mažiausią indėlį į biudžetą įneša matuoklis, stovintis kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 196-ajame kilometre (136 užfiksuoti greičio viršijimo faktai) ir radaras kelio Skuodas-Plungė 26-ajame kilometre (vos 101 per metus, taip pat neskaičiuojant minėto rugsėjo). Pavyzdžiui, gruodį pastarasis matuoklis blykstelėjo vos 3 kartus, sausį – 4, lapkritį ir vasarį – po 5.

Rugsėjo akcija

Iš viso pernai 15 stacionarių ir vienas mobilusis greičio matuoklis Klaipėdos regione užfiksavo 28950 greičio viršijimo atvejų.

Įprastą statistiką iškreipė Lietuvos kelių policijos tarnybos iniciatyva rugsėjo 1 dieną visam mėnesiui sumažinta tolerancijos riba – fiksuoti ir atvejai, kuomet greitis viršytas vos keliais kilometrais per valandą, nors įprasta radarų riba, įskaitant paklaidą – 24 km/h. Rugsėjį minėtais matuokliais nustatyta net 11211 pažeidimų.

Labiausiai tą mėnesį „pasidarbavo“ matuoklis kelio Klaipėda-Liepoja 3-iajame kilometre (2047 užfiksuoti pažeidimai), matuoklis kelio Gargždai-Klaipėda 1-ajame kilometre (1940) ir radaras kelio Šiauliai-Palanga 137-ajame kilometre (1509).

Minėta tolerancijos riba rugsėjį liko nepakeista tik dviejuose matuokliuose – sumontuotame policijos „Volkswagen Caddy“ ir stovinčiame kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 196-ajame kilometre.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Saviapgaulės fenomenas. Techninės apžiūros atvejis (29)

Ar įsivaizduojate situaciją, kai gydytojo kabineto duris pravėręs pacientas, kalbą pradeda nuo prašymo: „čia jums, daktarėli, 20 euriukų, bet labai prašau – nedarykit kardiogramos, nematuokit spaudimo ir, ginkdie, jokių kraujo tyrimų“. Toks elgesys neišvengiamai pasėtų abejonių ar žmogus neturi bėdų su galva, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tačiau kai kalba pakrypsta apie automobilių „sveikatą“ analogiška laikysena daugeliui neatrodo esąs tas dalykas, dėl kurio reiktų kvaršinti galvą...

Vairuotojų košmaras – siauros gatvės (62)

Sovietmečiu projektuotos kai kurios Panevėžio miesto gatvės vairuotojams tapusios tikru iššūkiu. Dėl jų siaurumo ir šalikelėje neretai bet kaip sustatytų automobilių sunku prasilenkti, tad tenka pavojingai manevruoti ir prieš eismą.

Lemtingos oro sąlygos šienauja gyvybes: kokių klaidų šiukštu nedaryti (86)

Sekmadienį, kelyje A 10, Panevėžio-Pasvalio rajone, susidūrė 4 automobiliai. Avarijos vietoje žuvo du žmonės, dar keturiems prireikė medikų pagalbos. Tragišką avariją galėjo lemti sudėtingos oro sąlygos. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas Raimundas Indrulėnas portalui DELFI aiškina, kaip vairuoti sniegu padengtais keliais ir kokių veiksmų imtasi saugumui juose užtikrinti.

Seimas pritaria leidimui keliuose važinėti dešiniavairiams, bet kelia sąlygas (159)

Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, numatančioms leisti įregistruoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, tačiau šios transporto priemonės privalėtų turėti tam tikras eismo saugą užtikrinančias priemones.

Pareigūnus stebina žmonių požiūris (21)

Važiuojant tarpmiestiniu ar tarptautiniu autobusu, esant galimybei, būtina užsisegti saugos diržą, bet tokių, kurie taip elgiasi, tėra vienetai. Nors daugelis žino, kad už nesilaikymą taisyklių gresia gana nemaža atsakomybė.
Facebook draugai