Specialistai sutaria: perkant automobilį svarbiausias patarimas yra vienas

 (260)
DELFI rašė apie tai, kaip kaunietis pardavė automobilį vilniečiui, o šis po kelių dienų pareiškė pretenzijas dėl esą patirtų išlaidų remontuojant mašiną. Siekiant išvengti tokių konfliktinių situacijų, specialistai sutartinai tikina – prieš pirkdami automobilį jį būtinai tikrinkite autoservisuose, nes visko į pirkimo-pardavimo sutartį surašyti neįmanoma.
Specialistai sutaria: perkant automobilį svarbiausias patarimas yra vienas
© R. Guigos nuotr.

Atsiveža patarėjus

Gana dažnai pasitaikantis atvejis, kai pirkdamas mašiną žmogus pasikviečia draugą, kuris gerai išmano apie automobilius. Tačiau kartais to gali nepakakti.

„Žmonės nėra specialistai. Neretai žmonės važiuodami į turgų atsiveža savo žmogų „specialistą“. Tačiau ir jis neretai neįžiūri visko. Pavyzdžiui turguje mašina stovi ant žemės, tai gali pamatyti, kad dažai skiriasi, gal negražiai padaryta, gal tarpai ne vienodi. Tačiau visko nepamato“, – sako Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis.

Lietuviai – auksarankiai meistrai, galintys antram gyvenimui prikelti bet kokios būklės automobilį. Tuo įsitikino ir pats V. Naujanis.

„Pavyzdžiui mašina prabėgusi pusę milijono kilometrų. Vėlgi – kaip ji važiavo? Mūsų pardavėjai sugeba taip užmaskuoti tuos trūkumus – pedalai, vairas, sėdynės. Viskas būna taip gražiai sutvarkyta! Vieną kartą net man teko susidurti. Atsisėdau į mašiną, kuri pravažiavus 360 tūkst. km. Tikrai nebūčiau pasakęs, kad tiek. Kitoje mašinoje jau jaučiasi didelis prabėgimas“, – sako V. Naujanis.

Kauno automobilių turgaus vadovas be išlygų smerkia atvejus, kuomet pirkėjai mulkinami saugumo temomis.

„Kur paslėptas gedimas – tada blogai. Man labai nepatinka, jei perki brangią mašiną, o ten nėra jokių oro pagalvių. Važiuoji ir nėra saugumo. Tai jau susiję su sveikata ir gyvybe. Grėsmė, jei oro pagalvės neiššauna. Tada yra blogai. Tačiau visko neįmanoma įrašyti į pirkimo-pardavimo sutartį. Gerai, kad sutartyje bent numatyti saugumo reikalavimai“, – sako V. Naujanis.

Svarbiausias patarimas

V. Naujanis sako, kad naudotam automobiliui neįmanoma suteikti garantijos.

„Negalima mechaniniam agregatam duoti garantijos. Kaip rašėte, kad pavažiavo ir sulūžo. Gal visai ne iš blogos valios sulūžo, nes tai mechanizmas. Daugiausiai nusiskundimų būna dėl variklio, dėl turbinos, automatinė pavarų dėžė, kuri brangi. Jei smulkus gedimas tai nieko, bet jei brangus, tada būna problemų.

Tačiau variklio stovį labai sunku nustatyti. Kita vertus, jei automobilis įveikia techninę apžiūrą, tai jo parametrai geri, viskas veikia. Aš turiu mašiną, kuri yra tvarkinga, tačiau tai nereiškia, kad po savaitės jai kažkas nenutiks“, – sako V. Naujanis.

„Prekė yra naudota ir į tai reikia atsižvelgti. Mes visada rekomenduojame mašinas tikrinti autoservisuose, kad neiškiltų problemų. Jei žmogus atsisako tikrinti mašiną autoservise, tai reiškia, kad jis negalvoja apie galimas pasekmes ir jį tenkina tokios sąlygos, kokias iškelia pardavėjas“, – sako Mindaugas Urbonavičius, „BRC-Auto“ Kauno atstovybės vadovas.

Rida – vienas iš svarbiausių faktorių lemiantis automobilio būklę. Tačiau ir ji nekeičia specialistų nuomonės – automobilį reikia tikrinti.

„Reikia važiuoti į servisą ir tikrinti. Labai nemalonus būna geometrijos pažeidimas, jei buvusi didelė avarija, oro pagalvės iššovusios. Žinoma, labai svarbi rida. Kaip taisyklė – jei rida nėra labai didelė, tai ir servisuose nelabai ką randa. Jeigu mašina nedaužyta, tai ir servisuose būna geri atsiliepimai “, – sako V. Naujanis.

„Įsigaliojus naujam įstatymui, mes sutartyje nurodome dėl ridos, dėl techninės apžiūros galiojimo, visų kitų niuansų. Tačiau vėlgi – mūsų toks požiūris, kad visada mašiną tikrinti autoservise. Supraskime, tai automobilis, o ne skalbimo mašina. Ir kaina gerokai didesnė. Vertė ne maža, tai sumokėti 30-35 eurus už patikrą, kad vėliau ramiai važinėtumėt ir nesuktumėt galvos, kaip tą mašiną grąžinti ir išleisti teisinėms paslaugoms turbūt tiek, kiek mašina kainuoja, tikrai verta. Tai žmonių logiškumas ir supratingumas“, – sako M. Urbonavičius.

Prekeiviai juokauja, kad norint išvengti pirkėjų pretenzijų pasitelks kitą taktiką.

„Juokaujame: aš parduodu mašiną, žmogus ją apžiūri, kaina tinka, stovis tinka. Tada formalumas: surašau trūkumus, kurie yra ir kurie dar bus. Jei žmogui tinka, tai tegul perka. O kaip žinoti, kas jam bus? Jei žmogus savaitę turi mašiną? Techninė apžiūra įveikta, servise apžiūrėta, bet jei kas nutiks? Tada surašome avansu: pavarų dėžė suges, variklis suges, viskas išdilę. Aš apsidraudimui tokį parašau. Jei tinka žmogui, tegul perka“, – juokiasi V. Naujanis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Eismo kultūra ir patarimai

Karas Lietuvos keliuose tęsiasi

Lietuvoje per metus žūsta daugiausiai eismo dalyvių, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didžiausias mirtingumo rodiklis – tarp Lietuvos šalies automobilių vairuotojų, o dviratis šalyje yra tokia pati rizikinga transporto priemonė kaip ir motociklas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Perspėjo: Lietuvoje važiuoti dviračiu taip pat rizikinga kaip ir motociklu (2)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad dviratis Lietuvoje yra tokia pat rizikinga transporto priemonė kaip ir motociklas. Tuo metu didžiausias mirtingumo rodiklis, organizacijos duomenimis, fiksuojamas tarp automobilių vairuotojų.

Kaune „nematomus“ šviesoforus keičia modernūs (11)

Kauno vairuotojams saulėtą dieną daugiau nereikės spėlioti šviesoforo spalvos. Trečią dešimtį metų skaičiuojančius pasenusius miesto šviesoforus keičia nauji, LED šviesos šaltiniais aprūpintieji, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Užsimojo sumažinti avaringumą (2)

Avaringumą Alytuje užsimota sumažinti rekonstruojant šviesoforus bent penkiose miesto vietose. Tą siūlo Saugaus eismo komisija, atlikusi avaringumo analizę, kuri parodė, kad daugiausia eismo įvykių, kurių metu sužalojami pėstieji, įvyksta perėjose prie reguliuojamų ir nereguliuojamų sankryžų.

Už ką lietuviai užsienyje moka keturiskart daugiau nei namie (13)

Svečioje šalyje sugedus automobiliui techninės pagalbos kaina gali būti iki keturių kartų brangesnė negu vidutiniškai Lietuvoje ir siekti apie 400 eurų, rodo didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys.
Facebook draugai