„Škoda“ vairuotojo ir pardavėjo ginčas tęsiasi: teko kreiptis į gamyklą

 (286)
Pačioje šių metų pradžioje N40 narstė konfliktą tarp „Škoda“ atstovybės Vilniuje, bendrovės „ARX“, ir „Škoda Superb“ įsigijusio lenktynininko Algirdo Kazlausko. Ginčo esmė: prieš mažiau kaip dvejus metus pirkto brangiausios įmanomos komplektacijos „Superb“ automobilio akumuliatoriaus kaprizai, dėl kurių energijos nebepakakdavo ryte užvesti sedano varikliui.
Nebesivedanti "Škoda Superb"
© N40 vyrų autoklubas

Tiksliai problemos priežasties taip ir nenustatę „ARX“ meistrai kaltę suvertė automobilio savininko įpročiams ir išsižadėjo garantinio aptarnavimo įsipareigojimų. Artėjant šios istorijos atomazgai, jau ryškėja, kokius nuostolius patirs abi stovyklos.

Priminsime, kad nesusipratimai tarp „Škoda“ vietininkų Vilniuje ir ne vieną šios markės automobilį įsigijusio vilniečio prasidėjo, kai praėjusių metų rudenį atšalus orams garantinio „Superb“ akumuliatorius pradėjo streikuoti: papildomai pakrauta baterija normaliai dirbdavo vos keletą dienų, o po to vėl tapdavo savininko rytiniu galvos skausmu.

Vilniuje dirbančios oficialios „Škoda“ atstovybės „ARX“ meistrai paaiškino, kad automobilio akumuliatorius yra geras, nes taip rodo visi įmanomi diagnostiniai instrumentai, o dėl fakto, kad automobilis nesiveda kaltas pats savininkas.

„Keletą kartų analizavę ir tikrinę diagnostinio kompiuterio duomenis mūsų mechanikai, garantinio aptarnavimo inžinierius ir serviso vadovas konstatavo tą patį – automobilis iš tiesų visiškai geras, tačiau dėl itin dažno autonominio šildymo sistemos naudojimo „nusodinamas“ akumuliatorius vėliau nepajėgia užvesti variklio. Apie tai perspėjama instrukcijoje, tačiau mūsų klientas kažkodėl šiuos dalykus ignoruoja“, – tada samprotavo „ARX“ marketingo ir komunikacijos vadybininkas Linas Barščevičius.

Tačiau pats A. Kazlauskas su tuo niekaip nenorėjo sutikti.

„Gavęs „ARX“ išvadas, taip ir likau nesupratęs: jei automobilis, įskaitant akumuliatorių, yra tvarkingas ir tinkamas eksploatavimui, tai visiškai neaišku, kodėl jo variklis neužsiveda? Jei vis dėlto esu pats kaltas, nes „piktnaudžiavau“ automobilio gamykloje sumontuotu autonominiu šildymu ir taip „užmušiau“ akumuliatorių, tai kodėl šios sistemos naudojimo instrukcijoje nėra užfiksuota, kiek laiko ir kokioms sąlygomis tą šildytuvą naudoti?“, – retoriškai klausia automobilio savininkas.

Iš tiesų automobilio naudojimo instrukcija perspėja, kad naudojant autonominį šildytuvą sodinamas akumuliatorius.

Nebesivedanti "Škoda Superb"
Nebesivedanti "Škoda Superb"
© N40 vyrų autoklubas

„Su tokiu perspėjimu visiškai sutinku, instrukcijoje tikrai parašyta, kad autonominis šildymas eikvoja akumuliatorių, – pripažįsta A. Kazlauskas. – Tačiau, tai tik dalis tiesos. Tiksli citata yra tokia: „Atsargiai! Kai veikia papildomas šildymas (autonominis šildymas), išsikrauna automobilio akumuliatorius. Jeigu autonominis šildymas arba autonominis vėdinimas per trumpą laiką buvo naudotas kelis kartus, siekdami vėl įkrauti automobilio akumuliatorių, nuvažiuokite automobiliu kelis kilometrus“.

Tais retais atvejais, kai pasikeitus darbotvarkei buvo kelis kartus iš eilės įjungtas autonominis šildymas, vėliau automobilis važiuodavo tikrai gerokai daugiau nei kelis kilometrus, kaip to reikalaujama instrukcijoje. Todėl „ARX“ darbuotojų priekaištas, esą nesilaikiau instrukcijoje nurodytų perspėjimų yra tiesiog neteisingas. Ten nėra jokių apribojimų“.

Praradęs viltį kada nors sutarti dėl vienodo „piktnaudžiavimo autonominiu šildymu“ sąvokos aiškinimo, A. Kazlauskas nuvažiavo į „Volkswagen“ autorizuotą servisą Vilniuje ir „gerą“ akumuliatorių pakeitė nauju. Šios operacijos rezultatas: per visus didžiuosius sausio šalčius automobilio variklis rytais „pabusdavo“ be jokių dvejonių, o autonominiu šildymu buvo galima naudotis, kiek tik geidė širdis...

„Tačiau tuo ši epopėja nesibaigė. Senąjį akumuliatorių, kartu su nepriklausomų ekspertų išduota pažyma, jog baterija yra „mirusi“, pristačiau į „ARX“. Tačiau šios bendrovės garantinio aptarnavimo vadybininkas pareiškė, kad „ARX“ servisas nėra antrinių žaliavų surinkimo punktas ir „gero“, tačiau neveikiančio akumuliatoriaus nepriims.

Dokumentas apie akumuliatoriaus stovį čia taip pat niekam neįdomus. T. y. klausimas, kur ateityje teks tvarkyti garantinį automobilį, ir kas kompensuos 313 eurų už naują akumuliatorių, liko neišspręstas“, – pasakoja A. Kazlauskas.

Tuo metu „ARX“ atstovai teigia viską pasakę ir padarę, tad daugiau nebemato pagrindo tęsti diskusijos.

Beje, su savo „Superb“ apsilankęs kitoje „Škoda“ atstovybėje, A. Kazlauskas šia istorija gerokai nustebino ten dirbančius meistrus: jie niekaip nesugebėjo paaiškinti, kodėl kolegos Vilniuje taip užsispyrusiai nekeitė ankščiau laiko susidėvėjusios detalės. Jie tikino, kad būtų pakeitę akumuliatorių pagal garantiją, ir kad dabar vienintelė galimybė gauti kompensaciją – su atitinkamu prašymu kreiptis į „Škoda Auto“.

Nusivylęs automobilio savininkas atkreipė dėmesį į dar vieną „smulkmeną“. Pradėjus domėtis, kiek degalų sunaudoja autonominis šildymas, „ARX“ darbuotojai teigė, esą sistemos „apetitas“ yra maždaug 0,4 litro dyzelino per valandą. Kitame autorizuotame „Škoda“ servise šią informaciją gerokai patikslino: įmanoma, kad sąnaudos gali siekti ir iki 1 l per valandą.

„Bet kuriuo atveju, ar autonominis šildymas naudoja litrą, ar tik 0,4 l valandai, vis tiek „ARX“ teiginys apie sunaudotus 600 litrų yra kiek keistokas. Jei tai būtų tiesa, 0,4 l/val. degalų šiluma paverčianti mano automobilio autonominio šildymo sistema būtų turėjusi veikti apie 1500 valandų. Kadangi automobiliu naudotis pradėjau 2014 m. sausį, o akumuliatorius „pasibaigė“ 2015 m. lapkritį, išeina, kad baterija tarnavo ne daugiau kaip 9 – 10 mėnesių, kuomet teoriškai buvo įmanoma naudoti autonominį šildymą.

Vadinasi, pagal „ARX“ darbuotojų teiginius, autonominis šildymas turėjo būti įjungtas po 4-5 valandas kasdien, įskaitant savaitgalius, kuomet automobilis praktiškai nebuvo naudojamas. Tai tiesiog nelogiška“, – dėsto A. Kazlauskas.

Dabar belieka sulaukti ginčo kulminacijos, kai savo atsakymą pateiks „Škoda“ gamykla, kuriai „Superb“ savininkas jau išsiuntė pretenziją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Nuo balandžio vairuotojų laukia svarbūs pokyčiai: nedrausmingiems grės baudos (85)

Nuo balandžio 1-osios vairuotojų laukia pasikeitimai, jau bus galima naudoti vasarines padangas, be to, padidės leidžiamas greitis automagistralėse ir greitkeliuose. Vis dėlto specialistai primena, kad neatsakingų vairuotojų lauks baudos.

Kaune netrukus pakvips karštu asfaltu: paaiškėjo, kurias gatves tvarkys (15)

Plūstelėjus šilumai naują sezoną pradeda į Kauno gatves sugrįžtantys kelininkai, skelbiama savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Praėjusiais metais gatvių, tiltų ir įvažų remontui išleista apie 22 mln. eurų. Šįmet apsukų žadama nemažinti ir miesto infrastruktūros atnaujinimui skirti panašią pinigų sumą.

Automobilių atliekos – atgal į kelius (7)

Lietuvos draudimo bendrovės rado būdą, kaip realizuoti eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP). Draudikai ekonomiškai netikslingą remontuoti transporto priemonę siūlo pardavėjams, nors pagal teisės aktus automobilių atliekos turi būti perduotos atliekų tvarkytojui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kokių padangų ir kodėl vairuotojai turėtų nesirinkti: vienas vadina beviltiškomis (100)

Artėjant laikui keistis padangas, vairuotojai turi patikrinti, ar jos dar tinkamos naudoti. Ir, jei padangos jau „prie ribos“ (t. y. protektoriaus gylis 2 mm), geriau pirkti naujas, LRT RADIJUI sako Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis. Be to, pabrėžia jis, žavėtis aukštu greičio indeksu neverta, nes tokios padangos Lietuvos sąlygomis dažnai beviltiškos. O restauruotos padangos pasižymi prastais stabdymo rodikliais, dažnai jų negalima net subalansuoti.

Mėnesį stebėjo eismą Vilniuje: judėjimas gali būti efektyvesnis (2)

Eismo judėjimas Vilniuje gali būti organizuojamas efektyviau, o gyventojai – mažiau laiko praleisti spūstyse. Tai įmanoma naudojant gyventojų srauto judėjimo duomenų analizę – ją Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pristatė Lietuvos mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“.
Facebook draugai