Registracija sustojo

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje kasmet buvo registruojama daugiau nei 900 savos gamybos priekabų, kurių leistinas svoris su kroviniu neviršija 750 kg. Nuo lapkričio registracija sustojo.

„Nuo lapkričio neatlikome nė vienos ekspertizės“, – sakė Kauno techninės apžiūros centro (TAC) direktorius Gintaras Ciegis.

Visoje Lietuvoje veikiantys TAC yra tos įstaigos, kurios įvertina, ar neserijinės gamybos transporto priemonės atitinka joms keliamus techninius reikalavimus. Iki lapkričio mėnesio savadarbę transporto priemonę pasigaminę žmonės su TAC išvada iškart važiuodavo į „Regitrą“, bet dabar su ja turi užsukti į Valstybinę kelių transporto inspekciją (VKTI). Inspekcija ne tik patikrina ekspertizės išvadas, bet ir pasidomi, ar priekaba nėra panaši į jau anksčiau registruotas priekabas. Tai atliekama vadovaujantis duomenų bazėje sukauptais identifikavimo kriterijais.

„Jei matysime, kad jau yra pagamintos tokios pačios 2–3 priekabos, tai traktuosime kaip serijinę gamybą“, – aiškino VKTI Technikos skyriaus vedėjas Justas Rašomavičius.

Daugiau nei porą priekabų norinčiam pagaminti asmeniui teks įsiregistruoti gamintoju. Priešingu atveju priekabos įregistruoti nepavyks.

Bando gudrauti

Gali atrodyti, kad naujoji tvarka nieko nekeičia, tačiau jau anksčiau buvo pastebėta, kad įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose darbuojasi auksarankiai, kasmet gaminantys dešimtis priekabų, tačiau visas jas registruojantys kaip savadarbes.

„Latvijoje įregistruoti savadarbės priekabos neįmanoma, Estijoje – neapsimoka, nes vienkartinis sertifikavimas labai brangus, o Lietuvoje net pusę iki šiol įregistruojamų priekabų būdavo savadarbės, todėl čia automobilinių priekabų kainos yra pačios mažiausios“, – pasakojo dešimtmetį Lietuvoje priekabomis prekiaujančios įmonės vadovas Tiitas Luikjarvas.

Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje priekabomis prekiaujantis estų verslininkas teigė, kad įmanoma pasidaryti gerą savadarbę priekabą, tačiau dažnai jos būna nesaugios, nes Lietuvoje joms skiriami reikalavimai yra pernelyg menki.

„Per ekspertizę tikrinami tik žibintai, elektros instaliacija ir prikabinimo mechanizmas. Dažniausiai Lietuvoje priekaboms gaminti naudojami senų automobilių tiltai, kurių niekas netikrina, netikrinama ir kėbulo konstrukcija, suvirinimo kokybė“, – dėstė T.Luikjarvas.

Padaugėjo išlaidų

„Nagingam, techniką išmanančiam žmogui priekabą pasigaminti nėra sudėtinga. Ir priregistruoti tokią priekabą nėra labai sunku. Eilinėje automobilių prekių parduotuvėje galima įsigyti sertifikuotus žibintus, padangas ir prikabinimo mechanizmą, net stabdžių nereikia“, – pasakojo J.Rašomavičius. Jo nuomone, Lietuvoje keliami reikalavimai savos gamybos priekaboms yra pakankami.

„Po ekspertizės priekabas leidžiame eksploatuoti ne visada, tačiau dažniausiai trūkumai būna nedideli – tai žibintų išdėstymas blogas, tai padangos netinkamai uždėtos. Trūkumus surašome, o savininkai grįžta juos ištaisę“, – pasakojo Kauno TAC direktorius G.Ciegis.

Nuo lapkričio įregistruoti unikalią, ne serijiniu būdu pagamintą savadarbę priekabą nėra labai sudėtingiau, tik truputį brangiau, nes transporto priemonės identifikacinį numerį suteikiančiai VKTI tenka mokėti 100 litų.

Iš viso ekspertizė, registracija ir kiti mokesčiai atsieina ne vieną šimtinę. „Kauno dienai“ pavyko surasti įmonę, kuri tvarkingai pagamintą savadarbę priekabą siūlosi įregistruoti už 700 litų.

Reikia išmanyti techniką

G.Ciegis pasakojo, kad priekabą pasigaminti nesunku, bet tik tuo atveju, jei ją gaminantis asmuo pats gerai išmano technikos mokslus arba konsultuojasi su specialistais. TAC reikalauja ne tik sertifikuotų detalių, bet ir matematinių skaičiavimų, atskleidžiančių priekabos technines galimybes.

Taip pat pastebima, kad, prieš gaminant priekabą, ne visada įvertinami poreikiai. Verslininkas T.Luikjarvas pasakojo, kad, pavyzdžiui, estai dažniausia renkasi dviašes automobilių priekabas, o lietuviai – pigesnes vienaašes, be stabdžių, kurių masė su kroviniu negali viršyti 750 kg svorį.

„Mes užsiimame ir priekabų nuoma, todėl matome, kad lietuviai veža akivaizdžiai sunkesnius krovinius, nei galima vežti tokiomis priekabomis. Taip ir bus, kol keliuose nebus pradedama sverti priekabų“, – pasakojo T.Luikjarvas.

Automobilių negamina

Lietuvoje įmanoma registruoti ne tik savo gamybos priekabas, bet ir kitas transporto priemones, tačiau tai įvyksta retai. Per pastaruosius ketverius metus registruotas vos vienas automobilis ir motociklas.

„Trūksta entuziastų ir procesas nėra paprastas. Bandymai yra brangūs, todėl žmogui finansiškai neapsimoka pačiam gamintis“, – aiškino J.Rašomavičius.

Prieš gaminant sudėtingesnes transporto priemones turi būti parengtas ir suderintas techninis projektas. Galutinis rezultatas nuo jo negali būti nukrypęs.

Kaina

363 litai – tiek kainuoja savadarbės automobilių priekabos ekspertizė.

100 litų – tiek kainuoja paslaugos VKTI.

28 litai – tiek kainuoja valstybinis numeris.

18 litų kainuoja registracija.

? – priekabos gamybos kaina (nuo kelių šimtų iki tūkstančių).

Reikalavimai savadarbėms transporto priemonėms

Gaminant savadarbes transporto priemones (automobilius) ir vėliau siekiant jas registruoti, turi būti laikomasi šių pagrindinių reikalavimų:

Transporto priemonės išvaizda turi skirtis nuo kitų gamintojų pagamintų transporto priemonių tiek, kad tai nepažeistų kitų gamintojų autorinių teisių.

Savadarbės transporto priemonės kėbulo ar rėmo konstrukcija neturi būti kitos transporto priemonės kopija, reprodukcija. Taip pat negalima panaudoti kitos transporto priemonės kėbulo ar rėmo.

Pagamintai savadarbei transporto priemonei turi būti atlikti jos vairavimo ir stabdžių sistemų bandymai akredituotose techninėse tarnybose. Priklausomai nuo transporto priemonės klasės, šios sistemos turi atitikti jos pagaminimo metu galiojančius techninius reikalavimus.

Savadarbėje transporto priemonėje įrengiamos ar naudojamos serijinės gamybos sudėtinės dalys privalo turėti sudėtinių dalių tipo patvirtinimo sertifikatus arba sertifikavimo ženklinimą. Naujai pagamintos sudėtinės dalys turi būti išbandytos.

Šaltinis: VKTI

Klesti neteisėta dokumentų prekyba

Apsukrūs lietuviai surado būdų, kaip neteisėtai apeiti savadarbės priekabos ekspertizės ir registravimo mechanizmą.

Savadarbės priekabos specialiu žymėjimu pradėtos ženklinti tik maždaug prieš 13 metų, todėl jų registracijos dokumentuose specialių identifikavimo žymių nebūdavo nurodoma. Tokius dokumentus turintys asmenys pagamina savadarbę priekabą ir nurodo, kad dokumentai yra būtent jos. Dokumentų kaina svyruoja, bet žemiau nei keli šimtai litų nekrenta. Jei reikia pasiteisinti, kodėl priekaba nauja, o dokumentai seni, atšaunama, kad neseniai priekaba buvo restauruota, todėl ir atrodo lyg nauja. Nebereikia nei ekspertizės, nei registracijos. Už tokius dokumentų klastojimus yra baudžiama, tačiau tokį nusikaltimą ir užfiksuoti ir įrodyti yra sunku.