Šalikelėje nusišlapinęs vairuotojas sukėlė diskusijas: o ką daryti?

 (163)
Neseniai kone visus naujienų portalus apskriejo trumputė ataskaita apie keliuose patruliuojančių policijos pareigūnų kasdienybę, kurioje užfiksuotas greta „Via Baltica“ kelyje stovinčio vilkiko besišlapinantis vairuotojas. Toks „gamtinių reikalų“ tvarkymas viešoje vietoje skaitytojus padalino į dvi stovyklas: vieni purkštavo „fui kaip negražu“, kiti retoriškai klausė – „ką daryti, jei šalikelėse nėra tualetų?“.
Šalikelėje nusišlapinęs vairuotojas sukėlė diskusijas: o ką daryti?
© Shutterstock nuotr.

Iš tiesų negalėjimas nusišlapinti kada tik nori todėl, kad esi atsidūręs tokiose vietose, kuriose paprasčiausiai nėra tualeto, žmogui gali tapti didžiuliu iššūkiu.

Medikai sako, jog vieningo standarto kaip dažnai eiti „pas nykštukus“ yra normalu, nėra. Tai itin individualu, nes žygių į tualetą skaičius tiesiogiai susijęs su tuo, kiek ir kokių skysčių geriama, kokie maisto produktai valgomi, ar vartojami vaistai ir t. t.

Visgi aukso vidurkiu laikoma, kai sveikas žmogus organizme susikaupusių skysčių pertekliumi atsikrato apie šešis – aštuonis kartus per dieną.

Dažnas šlapinimasis, nesusijęs su skysčių pertekliumi, gali išduoti jautrios šlapimo pūslės sindromą, inkstų veiklos sutrikimus, šlapimo takų uždegimą, cistitą, prostatos padidėjimą, neurologines ligas (pavyzdžiui, Parkinsono ligą), diabetą ir pan.

Ir priešingai, šlapimo sulaikymas taip pat nepasako nieko džiuginančio apie žmogaus sveikatą. Taip gali nutikti dėl blokados tam tikroje šlapimo takų vietoje, infekcijos, nervų sistemos sutrikimo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurių profesijų atstovams retas šlapinimasis gali būti ir susiformavęs įprotis. Čia į vieną gretą su mokytojais ar chirurgais galima statyti tolimų reisų vairuotojus. Tačiau pastarųjų galimybės kada panorėjus sutvarkyti savo „gamtinius reikalus“ poreikius ribojamos ne tik dažnai labai įtempto darbo grafiko ir būtinybės per dieną nuvažiuoti keletą šimtų kilometrų, bet ir infrastruktūros ypatumų – kai kuriuose keliuose poilsio aikštelių su tualetais tiesiog nėra.

Nepaisant to, Lietuvos įstatymai už šlapinimąsi viešoje vietoje numato baudą iki 86 eurų, arba administracinį areštą iki 30 parų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistai, komentuodami istoriją apie policijos pareigūnams nepavydėtinoje situacijoje įkliuvusį vairuotoją pastebėjo, kad mūsų šalyje viešųjų tualetų greta magistralinių kelių skaičių aiškiai apibrėžia teisės aktai, ir kad padėtis tikrai yra nebloga.

„Kokio statuso kelyje, kokiu atstumu viena nuo kitos turėtų būti įrengtos poilsio aikštelės su viešaisiais tualetais, reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-49 „Dėl poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.

Pagal jo nuostatas, WC su vandentiekiu, apšildymu, apšvietimu turi būti įrengtas I klasės poilsio aikštelėje, kurios įrengiamos prie šalies magistralinių kelių, atstumas tarp aikštelių 60-80 km. WC su išgriebimo duobe turi būti įrengiamas II klasės poilsio aikštelėse, kurios įrengiamos prie magistralinių ir krašto kelių kas 20-40 km.

Kelyje „VIA Baltika“ (nuo Lenkijos- Lietuvos sienos iki Lietuvos-Latvijos sienos) yra įsikūrusios 29 degalinės, kuriose visą parą veikia tualetai, 12 vietų galima pasinaudoti dušo paslaugomis.

Kituose pagrindiniuose magistraliniuose keliuose galima pasinaudoti visą parą veikiančių degalinių tualetais, o taip pat ir VĮ, prižiūrinčių valstybinės reikšmės kelius, priklausančiais viešaisiais tualetais“, – teigia atsakingi LAKD darbuotojai.

Kitaip tariant, pasiteisinimas „neradau tualeto“, šiuo atveju skamba neįtikinamai ir greičiausiai pareigūnų širdies nesuminkštins: vietų, kuriose galima be didesnių problemų stabtelėti sunkiasvorėms transporto priemonėms, o jų vairuotojams civilizuotų būdu sutvarkyti „gamtinius reikalus“ pakankamai yra greta visų pagrindinių transporto arterijų.

Kur tiksliai jos išdėstytos, sufleruoja net ir pačios primityviausios navigacijos sistemos. Ignoruoti šiuos dalykus gali tik problemų su sveikata turintys vairuotojai arba gyvuliškai elgtis įpratę žmonės.

www.cargonews.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Eismo kultūra ir patarimai

Akibrokštas Palangoje: automobilių savininkai klaidinami (63)

Palangoje vairuotojai šią vasarą turėtų būti dar atidesni, nes kai kuriose gatvėse, kur anksčiau nereikėjo mokėti už automobilio stovėjimą, nuo šiol teks taip padaryti.

Mokykliniuose autobusuose sumontuoti pirmieji blaivumą tikrinantys įrenginiai (4)

Dešimtyje mokyklinių autobusų, kurie birželio 1 dieną bus perduoti Zarasų rajono savivaldybei, sumontuoti pirmieji vairuotojų blaivų tikrinantys įrenginiai (alkoblokai).

Savaitgalį bus tikrinamas vairuotojų blaivumas: dėmesys vėl kryps į besilinksminančiuosius (2)

Gegužės 27-29 dienomis, savaitgalį, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai pasirinktose sostinės vietose ir pasirinktame sostinės apskrities rajone tikrins vairuotojų blaivumą, ar nevairuoja apsvaigę nuo narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Apmokestins sostinės vairuotojų pamėgtas nemokamas automobilių statymo vietas (34)

Vilniaus miesto centre ir Naujamiestyje bus mažiau nemokamo stovėjimo vietų - nuo birželio 1 d. keičiama automobilių statymo tvarka dalyje šių rajonų gatvių. Pokyčiai įgyvendinami tiek sulaukus prašymų iš gyventojų ir įmonių - beveik neįmanoma rasti laisvos stovėjimo vietos, tiek ir atlikus esamų stovėjimo vietų užimtumo stebėjimus.

Perspėja vairuotojus: turėtų būti itin dėmesingi važiuodami per miškingas šalies vietoves (2)

Nuo gegužės mėnesio vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi važiuodami per miškingas šalies vietoves ir ten, kur egzistuoja didesnė tikimybė kelyje susidurti su laukiniais žvėrimis ir kitais gyvūnais. Kaip rodo didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenys, pavasarį susidūrimų su gyvūnais keliuose skaičius ima didėti ir piką pasiekia gegužės mėnesį, o brangiausiai atsieinančios nelaimės įvyksta birželį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Facebook draugai