Šalikelėje nusišlapinęs vairuotojas sukėlė diskusijas: o ką daryti?

 (165)
Neseniai kone visus naujienų portalus apskriejo trumputė ataskaita apie keliuose patruliuojančių policijos pareigūnų kasdienybę, kurioje užfiksuotas greta „Via Baltica“ kelyje stovinčio vilkiko besišlapinantis vairuotojas. Toks „gamtinių reikalų“ tvarkymas viešoje vietoje skaitytojus padalino į dvi stovyklas: vieni purkštavo „fui kaip negražu“, kiti retoriškai klausė – „ką daryti, jei šalikelėse nėra tualetų?“.
Šalikelėje nusišlapinęs vairuotojas sukėlė diskusijas: o ką daryti?
© Shutterstock nuotr.

Iš tiesų negalėjimas nusišlapinti kada tik nori todėl, kad esi atsidūręs tokiose vietose, kuriose paprasčiausiai nėra tualeto, žmogui gali tapti didžiuliu iššūkiu.

Medikai sako, jog vieningo standarto kaip dažnai eiti „pas nykštukus“ yra normalu, nėra. Tai itin individualu, nes žygių į tualetą skaičius tiesiogiai susijęs su tuo, kiek ir kokių skysčių geriama, kokie maisto produktai valgomi, ar vartojami vaistai ir t. t.

Visgi aukso vidurkiu laikoma, kai sveikas žmogus organizme susikaupusių skysčių pertekliumi atsikrato apie šešis – aštuonis kartus per dieną.

Dažnas šlapinimasis, nesusijęs su skysčių pertekliumi, gali išduoti jautrios šlapimo pūslės sindromą, inkstų veiklos sutrikimus, šlapimo takų uždegimą, cistitą, prostatos padidėjimą, neurologines ligas (pavyzdžiui, Parkinsono ligą), diabetą ir pan.

Ir priešingai, šlapimo sulaikymas taip pat nepasako nieko džiuginančio apie žmogaus sveikatą. Taip gali nutikti dėl blokados tam tikroje šlapimo takų vietoje, infekcijos, nervų sistemos sutrikimo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurių profesijų atstovams retas šlapinimasis gali būti ir susiformavęs įprotis. Čia į vieną gretą su mokytojais ar chirurgais galima statyti tolimų reisų vairuotojus. Tačiau pastarųjų galimybės kada panorėjus sutvarkyti savo „gamtinius reikalus“ poreikius ribojamos ne tik dažnai labai įtempto darbo grafiko ir būtinybės per dieną nuvažiuoti keletą šimtų kilometrų, bet ir infrastruktūros ypatumų – kai kuriuose keliuose poilsio aikštelių su tualetais tiesiog nėra.

Nepaisant to, Lietuvos įstatymai už šlapinimąsi viešoje vietoje numato baudą iki 86 eurų, arba administracinį areštą iki 30 parų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistai, komentuodami istoriją apie policijos pareigūnams nepavydėtinoje situacijoje įkliuvusį vairuotoją pastebėjo, kad mūsų šalyje viešųjų tualetų greta magistralinių kelių skaičių aiškiai apibrėžia teisės aktai, ir kad padėtis tikrai yra nebloga.

„Kokio statuso kelyje, kokiu atstumu viena nuo kitos turėtų būti įrengtos poilsio aikštelės su viešaisiais tualetais, reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-49 „Dėl poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.

Pagal jo nuostatas, WC su vandentiekiu, apšildymu, apšvietimu turi būti įrengtas I klasės poilsio aikštelėje, kurios įrengiamos prie šalies magistralinių kelių, atstumas tarp aikštelių 60-80 km. WC su išgriebimo duobe turi būti įrengiamas II klasės poilsio aikštelėse, kurios įrengiamos prie magistralinių ir krašto kelių kas 20-40 km.

Kelyje „VIA Baltika“ (nuo Lenkijos- Lietuvos sienos iki Lietuvos-Latvijos sienos) yra įsikūrusios 29 degalinės, kuriose visą parą veikia tualetai, 12 vietų galima pasinaudoti dušo paslaugomis.

Kituose pagrindiniuose magistraliniuose keliuose galima pasinaudoti visą parą veikiančių degalinių tualetais, o taip pat ir VĮ, prižiūrinčių valstybinės reikšmės kelius, priklausančiais viešaisiais tualetais“, – teigia atsakingi LAKD darbuotojai.

Kitaip tariant, pasiteisinimas „neradau tualeto“, šiuo atveju skamba neįtikinamai ir greičiausiai pareigūnų širdies nesuminkštins: vietų, kuriose galima be didesnių problemų stabtelėti sunkiasvorėms transporto priemonėms, o jų vairuotojams civilizuotų būdu sutvarkyti „gamtinius reikalus“ pakankamai yra greta visų pagrindinių transporto arterijų.

Kur tiksliai jos išdėstytos, sufleruoja net ir pačios primityviausios navigacijos sistemos. Ignoruoti šiuos dalykus gali tik problemų su sveikata turintys vairuotojai arba gyvuliškai elgtis įpratę žmonės.

www.cargonews.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Seimas pritaria leidimui keliuose važinėti dešiniavairiams, bet kelia sąlygas (149)

Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, numatančioms leisti įregistruoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir turi vairą dešinėje pusėje, tačiau šios transporto priemonės privalėtų turėti tam tikras eismo saugą užtikrinančias priemones.

Ką reikia žinoti, prieš pučiant į alkotesterį (12)

Asmeniniam naudojimui skirtus alkotesterius reikia įsigyti toje šalyje, kurioje jie bus naudojami, nes skirtingose šalyse jie gali rodyti tikrinimo rezultatą, išreikštą ne promilėmis, kaip tai įprasta Lietuvoje, o kitokiais matavimo vienetais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aiškinosi, dėl kokių priežasčių iš eismo įvykių dažniausiai sprunka vairuotojai

Per metus Lietuvoje įvyksta dešimtys tūkstančių eismo įvykių. Europos draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje apklausa parodė, kad 38 proc. vairuotojų yra sukėlę eismo įvykį, likusiems šios nemalonios patirties pavyko išvengti.

A. Veryga: apie nulį promilių vairuotojams tikrai bus diskutuojama (65)

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad apie nulio promilių vairuotojams įteisinimą tikrai bus diskutuojama.

Imasi priemonių: neatsargiai vairuosi – ilgam sėsi į kalėjimą (54)

Jungtinėje Karalystėje vairuotojams, kurie bus kalti dėl žmonių mirties ar sunkaus sužalojimo, gresia sunkesnės bausmės, taip pat ir kalėjimas iki gyvos galvos – šalies Teisingumo ministerija nori padidinti maksimalias bausmes.
Facebook draugai