Šalikelėje nusišlapinęs vairuotojas sukėlė diskusijas: o ką daryti?

 (165)
Neseniai kone visus naujienų portalus apskriejo trumputė ataskaita apie keliuose patruliuojančių policijos pareigūnų kasdienybę, kurioje užfiksuotas greta „Via Baltica“ kelyje stovinčio vilkiko besišlapinantis vairuotojas. Toks „gamtinių reikalų“ tvarkymas viešoje vietoje skaitytojus padalino į dvi stovyklas: vieni purkštavo „fui kaip negražu“, kiti retoriškai klausė – „ką daryti, jei šalikelėse nėra tualetų?“.
© Shutterstock nuotr.

Iš tiesų negalėjimas nusišlapinti kada tik nori todėl, kad esi atsidūręs tokiose vietose, kuriose paprasčiausiai nėra tualeto, žmogui gali tapti didžiuliu iššūkiu.

Medikai sako, jog vieningo standarto kaip dažnai eiti „pas nykštukus“ yra normalu, nėra. Tai itin individualu, nes žygių į tualetą skaičius tiesiogiai susijęs su tuo, kiek ir kokių skysčių geriama, kokie maisto produktai valgomi, ar vartojami vaistai ir t. t.

Visgi aukso vidurkiu laikoma, kai sveikas žmogus organizme susikaupusių skysčių pertekliumi atsikrato apie šešis – aštuonis kartus per dieną.

Dažnas šlapinimasis, nesusijęs su skysčių pertekliumi, gali išduoti jautrios šlapimo pūslės sindromą, inkstų veiklos sutrikimus, šlapimo takų uždegimą, cistitą, prostatos padidėjimą, neurologines ligas (pavyzdžiui, Parkinsono ligą), diabetą ir pan.

Ir priešingai, šlapimo sulaikymas taip pat nepasako nieko džiuginančio apie žmogaus sveikatą. Taip gali nutikti dėl blokados tam tikroje šlapimo takų vietoje, infekcijos, nervų sistemos sutrikimo.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kai kurių profesijų atstovams retas šlapinimasis gali būti ir susiformavęs įprotis. Čia į vieną gretą su mokytojais ar chirurgais galima statyti tolimų reisų vairuotojus. Tačiau pastarųjų galimybės kada panorėjus sutvarkyti savo „gamtinius reikalus“ poreikius ribojamos ne tik dažnai labai įtempto darbo grafiko ir būtinybės per dieną nuvažiuoti keletą šimtų kilometrų, bet ir infrastruktūros ypatumų – kai kuriuose keliuose poilsio aikštelių su tualetais tiesiog nėra.

Nepaisant to, Lietuvos įstatymai už šlapinimąsi viešoje vietoje numato baudą iki 86 eurų, arba administracinį areštą iki 30 parų.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistai, komentuodami istoriją apie policijos pareigūnams nepavydėtinoje situacijoje įkliuvusį vairuotoją pastebėjo, kad mūsų šalyje viešųjų tualetų greta magistralinių kelių skaičių aiškiai apibrėžia teisės aktai, ir kad padėtis tikrai yra nebloga.

„Kokio statuso kelyje, kokiu atstumu viena nuo kitos turėtų būti įrengtos poilsio aikštelės su viešaisiais tualetais, reglamentuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V-49 „Dėl poilsio ir stovėjimo aikštelių plėtros programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“.

Pagal jo nuostatas, WC su vandentiekiu, apšildymu, apšvietimu turi būti įrengtas I klasės poilsio aikštelėje, kurios įrengiamos prie šalies magistralinių kelių, atstumas tarp aikštelių 60-80 km. WC su išgriebimo duobe turi būti įrengiamas II klasės poilsio aikštelėse, kurios įrengiamos prie magistralinių ir krašto kelių kas 20-40 km.

Kelyje „VIA Baltika“ (nuo Lenkijos- Lietuvos sienos iki Lietuvos-Latvijos sienos) yra įsikūrusios 29 degalinės, kuriose visą parą veikia tualetai, 12 vietų galima pasinaudoti dušo paslaugomis.

Kituose pagrindiniuose magistraliniuose keliuose galima pasinaudoti visą parą veikiančių degalinių tualetais, o taip pat ir VĮ, prižiūrinčių valstybinės reikšmės kelius, priklausančiais viešaisiais tualetais“, – teigia atsakingi LAKD darbuotojai.

Kitaip tariant, pasiteisinimas „neradau tualeto“, šiuo atveju skamba neįtikinamai ir greičiausiai pareigūnų širdies nesuminkštins: vietų, kuriose galima be didesnių problemų stabtelėti sunkiasvorėms transporto priemonėms, o jų vairuotojams civilizuotų būdu sutvarkyti „gamtinius reikalus“ pakankamai yra greta visų pagrindinių transporto arterijų.

Kur tiksliai jos išdėstytos, sufleruoja net ir pačios primityviausios navigacijos sistemos. Ignoruoti šiuos dalykus gali tik problemų su sveikata turintys vairuotojai arba gyvuliškai elgtis įpratę žmonės.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Mėnesį stebėjo eismą Vilniuje: judėjimas gali būti efektyvesnis

Eismo judėjimas Vilniuje gali būti organizuojamas efektyviau, o gyventojai – mažiau laiko praleisti spūstyse. Tai įmanoma naudojant gyventojų srauto judėjimo duomenų analizę – ją Vilniaus miesto savivaldybei ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pristatė Lietuvos mobiliojo ryšio lyderė „Tele2“.

Navigacijos įranga ne visuomet žino geriau (4)

Daugelis vairuotojų šiandien jau nesibaimina važiuoti net ir visai nežinomais keliais – apsiginklavę šiuolaikinėmis navigacijos technologijomis sėdantieji prie vairo naršo tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių teritorijas. Vis tik draudikai ir vairavimo ekspertai perspėja, kad, artėjant atostogų karštinei labai praversti galintis sprendimas, navigacijos įranga netinkamai ją naudojant gali tapti ir eismo įvykių priežastimi bei sukelti didelių nuostolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Eismo saugumui – milijonai: kokios naujovės laukia vairuotojų? (139)

Iki kovo 24-osios šalies keliuose žuvo 38 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį buvo vienu daugiau. Situacija Lietuvos keliuose gerėja, per dešimtmetį žuvusiųjų skaičius sumažėjo 75 procentais. Europinės statistikos kontekste mes jau ne lentelės gale, o viduryje.

Greičio matuoklių duomenys atskleidė netikėtą žinią (68)

Turbūt ne vienas vairuotojas tyliai nusikeikia, prieš save išvydęs ryškų greičio matuoklio blyksnį. Tačiau pernai radarai turėjo gerokai mažiau darbo, nei 2015 metais. Statistika rodo, kad pernai užfiksuota beveik 100 tūkst. greičio viršijimo atvejų mažiau, nei užpernai.

Vaistai nuo automobilių vagių: geriausios sistemos turi kertinį trijų raidžių derinį (62)

Dar ne taip senai, automobilio raktas buvo tiesiog... raktas. Jis buvo skirtas atrakinti durų spynelėms ir užvesti automobilį. Šiais laikais automobilio raktas – kone rimčiausia gamyklinė apsauga. Tačiau net ir to kartais nepakanka. Lietuviai pamažu grįžta pas apsaugos sistemų montuotojus. O šie turi ką pasiūlyti. Iš esmės visos rimtesnės apsaugos sistemos turi vieną kertinį trijų raidžių derinį. Taip, tai yra GPS arba globalus vietos nustatymas.
Facebook draugai