RESPER skirta įgyvendinti Europos parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB, apibrėžiančią apsikeitimą vairuotojų pažymėjimų duomenimis Europos Sąjungoje.
Prisijungus prie šios sistemos, duomenimis su kitomis prisijungusiomis valstybėmis bus galima keistis efektyviau, taip pat bus užtikrinama, kad asmeniui nebūtų išduota daugiau kaip vienas vairuotojo pažymėjimas.
Prie RESPER prisijungusios Graikija, Airija, Liuksemburgas, Latvija, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Rumunija ir Švedija. Dauguma ES valstybių prie šio sistemos dar neprisijungusios.
„Regitros“ teigimu, Lietuvoje išduotų vairuotojo pažymėjimų duomenis suinteresuotos institucijos gali laisvai pasitikrinti prisijungusios prie VĮ „Regitra“ interneto svetainės regitra.lt elektroninės paslaugos „Vairuotojo pažymėjimų paieška“. Ši paslauga esą sulaukia daug užklausų iš užsienio.
Kai ES valstybėje narėje ar EEE valstybėje išduotų vairuotojo pažymėjimų autentiškumas kelia abejonių (įtariama, kad pažymėjimai gali būti suklastoti), VĮ „Regitra“ savo ruožtu ES valstybės narės ar EEE valstybės kompetentingai institucijai siunčia užklausą pateikti informaciją, patvirtinančią vairuotojo pažymėjimo autentiškumą.
Sistema EUCARIS, kuria naudojamasi dabar, suteikia galimybę keistis vairuotojo pažymėjimų duomenimis su 10 valstybių narių, tačiau naujosios sistemos (RESPER) taikymo galimybės bus gerokai platesnės, ir ja privalės naudotis visos ES valstybės narės.
Gavo EK prašymą
DELFI primena, kad Europos Komisija (EK) ketvirtadienį paprašė Lietuvos teisingai įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) direktyvą dėl vairuotojo pažymėjimų (Direktyva 2006/126/EB ) ir prisijungti prie ES vairuotojo pažymėjimų tinklo. EK nurodo, kad naudotis šiuo tinklu būtina siekiant užtikrinti, kad asmeniui nebūtų išduodamas daugiau kaip vienas vairuotojo pažymėjimas, o tai svarbu didinant saugumą keliuose.
Šis prašymas taip pat buvo adresuotas ir kitoms 17-ai valstybių: Airijai, Austrijai, Belgijai, Bulgarijai, Čekijai, Danijai, Estijai, Ispanijai, Italijai, Kiprui, Lenkijai, Portugalijai, Prancūzijai, Slovakijai, Slovėnijai, Suomijai ir Vokietijai.
Po šio raginimo valstybė narė įpareigojama per du mėnesius pateikti EK informaciją apie priemones, kurių ji ėmėsi ES teisės aktams įgyvendinti. Jeigu valstybė narė toliau nesilaiko ES teisės aktų reikalavimų, EK gali nuspręsti šį klausimą perduoti nagrinėti Europos Teisingumo Teismui.
