„Regitra“ skelbia naujovę

 (46)
Laisvo asmenų judėjimo teise besinaudojantys mūsų valstybės piliečiai ir kiti šalies gyventojai „Regitroje“ įgydami vairuotojo pažymėjimą ar jį keisdami turi daugiau galimybių nei vien gyvenamosios vietos deklaravimas įrodyti savo nuolatinio gyvenimo Lietuvoje faktą.
Vairuotojo pažymėjimas
© Shutterstock nuotr.

Kaip teigiama „Regitros“ pranešime žiniasklaidai, mažiau nei pusmetį per kalendorinius metus Lietuvoje praleidusiems asmenims lengvinantį vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių pakeitimą vidaus reikalų ministras priėmė po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad asmens nuolatinė gyvenamoji vieta gali būti įrodyta ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, ne tik gyventojų registre esančia informacija.

Mėnesį galiojanti naujovė taikoma mažesnei visų vairavimo teisę turinčių ar ją įgyti siekiančių gyventojų daliai. Ji skirta tiems, kurie mūsų valstybę savo rezidencijos šalimi pasirinko po ilgesnio užsienyje praleisto laiko.

„Ir toliau daugumai būsimų vairuotojų paprasčiausias būdas nurodyti adresą, kuriuo juos būtų galima pasiekti tais atvejais, kai to reikia dėl teisinių santykių su valstybe, tarkime, eismo įvykio, transporto priemonės vagystės ir panašiai, liks gyvenamosios vietos deklaravimas“, – pranešime cituojamas Dalius Prevelis, valstybės įmonės „Regitra“ generalinis direktorius.

Pasak „Regitros“ vadovo, gyvenamąją vietą deklaravę nuolatiniai Lietuvos gyventojai jokių pokyčių nepajus. Naujovė skirta tiems, kurie mūsų valstybę savo rezidencijos šalimi pasirinko po ilgesnio užsienyje praleisto laiko.

Sprendimas naudingas ir tai poreikį įgyti ar naudotis jau įgyta vairavimo teise turinči, šalies gyventojų daliai, kurie nuolatinę gyvenamąją vietą pusės metų laikotarpiu deklaravo pirmą kartą.

Įrodyti gyvenimo Lietuvoje faktą, prašydami išduoti vairuotojo pažymėjimą, tokie vairuotojai galės visais įmanomais dokumentais. Sprendimą dėl jų įrodomosios vertės priims klientus aptarnaujantys „Regitros“ darbuotojai.

Tipinės aplinkybės, dėl kurių Lietuvą savo nuolatine gyvenamąja vieta laiko joje mažesnę laiko dalį praleidę kraštiečiai ar iš užsienio į mūsų šalį atvykę asmenys, jau bus išvardytos „Regitros“ paruoštuose dokumentų šablonuose (prašyme, specialioje deklaracijoje, kt.), tačiau kreipiantis svarbu pateikti atitinkamą priežastį patvirtinantį dokumentą.

Pažymėtina, kad sprendime dėl nuolatinės gyvenamosios vietos įrodinėjimo priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nepakeitė savo aiškinimo, jog įprastinės gyvenamosios vietos sąlygos įvykdymas yra esminis direktyvos, užtikrinančios vairuotojo pažymėjimų tarpusavio pripažinimo principą, elementas.

„Priežastis paprasta – kai valstybės narės nėra visiškai suderinusios teisės aktų vairuotojų pažymėjimų išdavimo srityje, ryšys tarp vairuotojo ir valstybės, suteikusios jam specialiąją teisę vairuoti, padeda kovoti su vairuotojų pažymėjimų turizmu“,– aiškina „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Pasak S. Šumino, Teisingumo Teismas ne vieną kartą yra konstatavęs ir šiame sprendime, kuris leido įvairesnes gyvenamosios vietos įrodinėjimo priemones, pakartojo, kad gyvenamosios vietos sąlyga yra būtina kontroliuojant tinkamumo vairuoti reikalavimo laikymąsi ir tam tikrais atvejais vien įprastinės gyvenamosios vietos sąlygos nepaisymo gali pakakti norint pateisinti valstybės narės atsisakymą pripažinti kitos valstybės narės išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Papildoma informacija, kam aktualus pakeitimas:

Lietuviams studentams ir moksleiviams, kurie mokosi užsienyje;

Užsienio šalių studentams ir moksleiviams, kurie mūsų šalyje studijuoja ar lanko mokyklą ne trumpiau nei 6 mėnesius;

Asmenims, kurie buvo išvykę atlikti arba dabar atlieka apibrėžtos trukmės profesinę užduotį užsienyje;

Piliečiams, kurie darbą gavo ir dirba užsienyje, bet nuolat sugrįždavo arba sugrįžta į Lietuvą dėl asmeninių ryšių;

Tiek užsienio, tiek Lietuvos gyventojams, kurie gyveno užsienyje arba buvo išvykę gyventi į užsienį, bet dėl asmeninių ir (ar) darbo ryšių atvyko arba grįžo nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Eismo kultūra ir patarimai

Įspūdingų automobilių avarija Palangoje įžiebė diskusiją (122)

Dažnas pastebi – Palangos gatvėmis sukiojasi kur kas brangesni automobiliai nei, tarkime, gretimoje Kretingoje. Nenuostabu, juk į kurortą pailsėti, papramogauti suguža įvairaus plauko turistų. Praėjusį savaitgalį Palangoje vykusios lenktynės brangių automobilių šeimininkų priviliojo dar daugiau. Tai ir lėmė „holivudišką“ įvykį.

Dviratis prieš automobilį: 5 pavojingiausios situacijos (1)

Nors ant dviračių sėdantys gyventojai dažniausiai yra įsitikinę, kad keliauti šia transporto priemone yra visai nepavojinga, tačiau dviratininkų sužalojimų statistika rodo ką kita. Į nelaimingus atsitikimus dviratininkai Lietuvoje patenka dar dažnai, o labiausiai minantys pedalus nukenčia po susidūrimų su automobiliais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Po galingos liūties – kauniečių radybos ir dalybos feisbuke (24)

Ketvirtadienio popietę smarkiai liūčiai nuplovus Kauną vakare socialiniuose tinkluose pasipylė skelbimai apie pamestus arba atrastus automobilių registracijos numerių ženklus. Vienoje populiarioje tarp kauniečių feisbuko grupėje galima aptikti bent septynias skirtingas numerių lenteles, rastas gatvėse ar šalia jų. Panašu, kad ne vienas automobilis buvo apsemtas „iki ausų“, o numerių ženklai pritvirtinti silpnokai.

Specialistų pasiūlymai dalį vairuotojų nemaloniai nustebins (13)

Ant plauko kabėjęs daugelio Klaipėdos pėsčiųjų perėjų likimas pagaliau aiškus. Antradienį galutinai nuspręsta, kurias jų naikinti, kurias - apšviesti. Numatyti ir šių darbų terminai - vieni bus atliekami dar šiemet, kiti - 2017 ar 2018 metais. Klaipėdiečiai gali būti nustebinti (kai kurie - galbūt nemaloniai) ir pokyčiais kai kuriose miesto gatvėse, pavyzdžiui, naujais šviesoforais iki šiol jų neregėjusiose vietose.

Suskaičiavo, kiek lietuviai išleidžia automobilio remontui ir priežiūrai (43)

Didžioji dalis – 74 proc. – Lietuvos vairuotojų automobilio techninei priežiūrai ir remontui kasmet išleidžia iki 500 eurų. Šalies vairuotojų nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad daugiau nei 40 proc. vairuotojų rūpinasi savo automobiliu iškart šalindami net smulkius jo gedimus, o beveik pusė apklaustųjų automobilį prižiūri į jo baką pildami tik kokybiškus degalus.
Facebook draugai