R. Anusauskas: nulis promilių ir baudos balai – tik epizodinės priemonės

 (39)
Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytos įstatymo pataisos, kurias priėmus visiems vairuotojams įsigaliotų nulio promilių alkoholio riba ir būtų grąžinta baudos balų sistema, neišspręstų vairavimo išgėrus problemos šalyje, o gražinta balų sistema būtų tik epizodinė priemonė, kuri neturės poveikio nedrausmingiems vairuotojams.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Nesu kategoriškai nusiteikęs prieš pokyčius, bet, manau, kad užtektų alkoholio ribą sumažinti iki 0,2 promilių. Įvesti nulio promilių įstatymą visiems nebūtų teisinga.

Jeigu šalyje būtų vedama tokia statistika, aš esu beveik garantuotas, kad vairuotojai, kurie buvo visiškai blaivūs arba įpūtė iki 0,4 promilės, sukėlė labai nedidelį procentą avarijų. Jų kaltininkais dažniausiai tampa vairuotojai, kurių kraujyje nustatoma mažiausiai 1 promilė alkoholio.

Todėl nemanau, kad nulio promilių įstatymas, kuris, jeigu Seimas pritars, įsigaliotų nuo šių metų vidurio, išspręstų vairavimo išgėrus problemą šalyje. Tai daugiau švietimo klausimas. Aš visada sakiau, sakau ir sakysiu, kad situaciją keliuose galima pakeisti tik ugdant vairuotoją nuo mažų dienų. Ilgalaikį efektą duos tik saugaus eismo švietimas, kultūringo, atsakingo, drausmingo vairuotojo ugdymas.

Man susidaro toks įspūdis, kad nulio promilių įstatymas ruošiamas alkoholikams, kurie vos paragavę alkoholio, jau nebegali sustoti.

Šiuo metu Europoje nulio promilių riba galioja Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje.

Kita Vidaus reikalų ministerijos inicijuota įstatymo pataisa dėl baudos balų sistemos, kurią taikant dažnai kelių eismo taisykles pažeidžiantiems asmenims laikinai būtų atimta teisė vairuoti, yra epizodinė priemonė, kuri gali būti labai greitai realizuojama.

Tai yra tam tikras moralinis aspektas. Per piniginę tai lyg ir nekerta, bet netekti vairuotojo pažymėjimo būtų labai didelis smūgis ne vienam vairuotojui. Esant tokiam gyvenimo tempui, kasdienybė be automobilio daugeliui yra sunkiai įsivaizduojama.

Matome, kad padėtis keliuose negerėja. Praėjusių metų rezultatai dar nėra aiškūs, tačiau per ankstesnius trejus metus Lietuvoje buvo fiksuota beveik 300 žūčių keliuose. Ar baudos balai čia padės?

Kažkiek turėtų padėti, jeigu viskas veiktų teisingai. Tačiau tvarka turi būti patvirtinta tokia, kad joje nebūtų vietos korupciniams elementams. Tik tuomet ji veiktų efektyviai.

Neabejoju, kad įvedus baudos balus, tie vairuotojai, kurie yra sąmoningi, tikrai pagalvos, kad reikia vairuoti atsakingiau, tačiau nesąmoningi vairuotojai kaip važinėjo, taip ir važinės, pažeisdami taisykles. Juk dažniausiai avarijos įvyksta dėl prastos vairuotojų kultūros, atsakomybės trūkumo.

Pataisose numatoma, kad pakartotinai kelių eismo taisykles pažeidžiantiems vairuotojams, per vienerius metus sukaupusiems 10 baudos balų, būtų atimta teisė vairuoti. Pradedantiesiems vairuotojams nustatyta 6 balų riba. Anksčiau baudos balų sistema Lietuvoje galiojo iki 2008 metų, tačiau vieša paslaptis, kad tuomet buvo ir daug spragų, leidžiančių pasireikšti korupcijai.

Vidaus reikalų ministerijos užregistruotose įstatymo pataisose taip pat yra numatyta, kad asmeniui, išklausiusiam papildomą vairuotojų mokymo kursą, pasibaigtų trijų balų, paskirtų jam už paskutinį pažeidimą ar kelis pažeidimus, galiojimas. Tačiau numatoma, kad tokia galimybe vairuotojai galėtų pasinaudoti tik vieną kartą per metus.

Šis pakeitimas, mano nuomone, yra labai geras, nes yra tokių vairuotojų, kuriems vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas. Tokios alternatyvos palikimas suklydusiems vairuotojams leistų pasitaisyti ir vairuoti atsakingiau.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad mokymai turėtų būti kokybiški ir atsakingi, kad žmonės tikrai pajustų jų duodamą naudą ir vairuotų drausmingiau ne bijodami gauti baudos balų, o suprasdami, kad tą daryti privalu norint apsaugoti save ir kitus.

Autorius yra Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas, Alytaus autoklubo vadovas

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Lietuviai renkasi brangesnį, bet nenaują automobilį (55)

Pernai šalies gyventojai SEB banko išperkamąja nuoma įsigijo automobilių už beveik 27 mln. eurų, arba trečdaliu daugiau negu 2015 metais. SEB banko duomenimis, privatūs asmenys išperkamąja nuoma perka vis brangesnius apynaujus automobilius: pernai už naudotą automobilį vidutiniškai mokėjo 16 tūkst. eurų, už naują — 24 tūkst. eurų.

Lietuvos gamta teršiama tūkstančiais padangų (28)

Lietuvoje kasmet susidaro apie 30 tūkst. tonų senų padangų, iš kurių tūkstančiai tonų nėra tinkamai sutvarkomos ir atsiduria pakelėse ar miškuose, teršia gamtą. Rinkoje susidarė tokia situacija, kad padangų gamintojams ir importuotojams labiau apsimoka mokėti baudas, nei pagal įstatymus finansuoti susidarančių atliekų sutvarkymą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Patys netikėčiausi būdai automobiliui nuo vagių apsaugoti (59)

Nupjaustyti katalizatoriai, išimti akumuliatoriai ar penktą kartą nusukti veidrodėliai – vagių vandalizmą tenka pajusti ne vienam automobilio savininkui. LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“ siūlo pažiūrėti reportažą apie vagių pykčio protrūkius, kai „operacija“ nepavyksta.

Panaudota alyva šildosi (20)

Remontuojant automobilius ir atliekant jų techninę priežiūrą susidaro nemaži kiekiai pavojingųjų atliekų, kurios gali pakenkti žmonių sveikatai ir gamtai. Dėl to automobilių servisai privalo laikytis tam tikrų taisyklių, kurios numato, kaip su tokiomis atliekomis elgtis.

Tyrimas atskleidė išryškėjusią vairavimo nelaimėlių tendenciją (53)

Eismo įvykių skaičius automobilių stovėjimo aikštelėse per pastarųjų dešimties metų laikotarpį padidėjo 30 proc. Tokios avarijos sudaro 40 proc. visų kelių eismo įvykių. Šie duomenys pateikiami bendrai „Allianz Center for Technology“ ir „Continental“ atliktame tyrime. Tiesa, detalesnių duomenų šiame tyrime vis tik nepateikiama.
Facebook draugai