R. Anusauskas: nulis promilių ir baudos balai – tik epizodinės priemonės

 (39)
Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytos įstatymo pataisos, kurias priėmus visiems vairuotojams įsigaliotų nulio promilių alkoholio riba ir būtų grąžinta baudos balų sistema, neišspręstų vairavimo išgėrus problemos šalyje, o gražinta balų sistema būtų tik epizodinė priemonė, kuri neturės poveikio nedrausmingiems vairuotojams.
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI (D.Pipo nuotr.)

Nesu kategoriškai nusiteikęs prieš pokyčius, bet, manau, kad užtektų alkoholio ribą sumažinti iki 0,2 promilių. Įvesti nulio promilių įstatymą visiems nebūtų teisinga.

Jeigu šalyje būtų vedama tokia statistika, aš esu beveik garantuotas, kad vairuotojai, kurie buvo visiškai blaivūs arba įpūtė iki 0,4 promilės, sukėlė labai nedidelį procentą avarijų. Jų kaltininkais dažniausiai tampa vairuotojai, kurių kraujyje nustatoma mažiausiai 1 promilė alkoholio.

Todėl nemanau, kad nulio promilių įstatymas, kuris, jeigu Seimas pritars, įsigaliotų nuo šių metų vidurio, išspręstų vairavimo išgėrus problemą šalyje. Tai daugiau švietimo klausimas. Aš visada sakiau, sakau ir sakysiu, kad situaciją keliuose galima pakeisti tik ugdant vairuotoją nuo mažų dienų. Ilgalaikį efektą duos tik saugaus eismo švietimas, kultūringo, atsakingo, drausmingo vairuotojo ugdymas.

Man susidaro toks įspūdis, kad nulio promilių įstatymas ruošiamas alkoholikams, kurie vos paragavę alkoholio, jau nebegali sustoti.

Šiuo metu Europoje nulio promilių riba galioja Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje.

Kita Vidaus reikalų ministerijos inicijuota įstatymo pataisa dėl baudos balų sistemos, kurią taikant dažnai kelių eismo taisykles pažeidžiantiems asmenims laikinai būtų atimta teisė vairuoti, yra epizodinė priemonė, kuri gali būti labai greitai realizuojama.

Tai yra tam tikras moralinis aspektas. Per piniginę tai lyg ir nekerta, bet netekti vairuotojo pažymėjimo būtų labai didelis smūgis ne vienam vairuotojui. Esant tokiam gyvenimo tempui, kasdienybė be automobilio daugeliui yra sunkiai įsivaizduojama.

Matome, kad padėtis keliuose negerėja. Praėjusių metų rezultatai dar nėra aiškūs, tačiau per ankstesnius trejus metus Lietuvoje buvo fiksuota beveik 300 žūčių keliuose. Ar baudos balai čia padės?

Kažkiek turėtų padėti, jeigu viskas veiktų teisingai. Tačiau tvarka turi būti patvirtinta tokia, kad joje nebūtų vietos korupciniams elementams. Tik tuomet ji veiktų efektyviai.

Neabejoju, kad įvedus baudos balus, tie vairuotojai, kurie yra sąmoningi, tikrai pagalvos, kad reikia vairuoti atsakingiau, tačiau nesąmoningi vairuotojai kaip važinėjo, taip ir važinės, pažeisdami taisykles. Juk dažniausiai avarijos įvyksta dėl prastos vairuotojų kultūros, atsakomybės trūkumo.

Pataisose numatoma, kad pakartotinai kelių eismo taisykles pažeidžiantiems vairuotojams, per vienerius metus sukaupusiems 10 baudos balų, būtų atimta teisė vairuoti. Pradedantiesiems vairuotojams nustatyta 6 balų riba. Anksčiau baudos balų sistema Lietuvoje galiojo iki 2008 metų, tačiau vieša paslaptis, kad tuomet buvo ir daug spragų, leidžiančių pasireikšti korupcijai.

Vidaus reikalų ministerijos užregistruotose įstatymo pataisose taip pat yra numatyta, kad asmeniui, išklausiusiam papildomą vairuotojų mokymo kursą, pasibaigtų trijų balų, paskirtų jam už paskutinį pažeidimą ar kelis pažeidimus, galiojimas. Tačiau numatoma, kad tokia galimybe vairuotojai galėtų pasinaudoti tik vieną kartą per metus.

Šis pakeitimas, mano nuomone, yra labai geras, nes yra tokių vairuotojų, kuriems vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas. Tokios alternatyvos palikimas suklydusiems vairuotojams leistų pasitaisyti ir vairuoti atsakingiau.

Tačiau norėčiau pabrėžti, kad mokymai turėtų būti kokybiški ir atsakingi, kad žmonės tikrai pajustų jų duodamą naudą ir vairuotų drausmingiau ne bijodami gauti baudos balų, o suprasdami, kad tą daryti privalu norint apsaugoti save ir kitus.

Autorius yra Lietuvos automobilininkų sąjungos prezidentas, Alytaus autoklubo vadovas

alytusplius.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Eismo kultūra ir patarimai

Kaip smarkiai daužtas prabangus BMW garaže pavirto sveikutėliu automobiliu (358)

Ne kartą esame girdėję istorijų apie „auksarankius“ meistrus, kurie iš dviejų, trijų ar daugiau automobilių sulipdo vieną gražią, nublizgintą transporto priemonę. Tik vėliau patekusi į avariją tokia mašina išsibarsto kelyje į tiek atskirų dalių, iš kiek buvo „suklijuota“. Arba net dar smulkiau.

Ką įdomaus siūlo aukcionai

Tradiciškai yra kelios sąlygos, kurias atitikus galima tikėtis sėkmės parduodant seną automobilį aukcione. Viena – jis turi būti „Ferrari“. Arba jo turi būti pagaminti vos keli egzemplioriai. Arba tai turi būti labai senas modelis. Arba jis anksčiau priklausė kuriai nors įžymybei, kuri įžymybė yra planetos mastu – jokiu būdu ne Radžis ar Tikroji Išdykėlė.

„CityBee“ naikina atskiras stovėjimo zonas centre (24)

Automobilių dalinimosi paslaugą teikianti „CityBee“ skelbia naikinanti atskiras stovėjimo zonas Vilniaus ir Kauno centruose. Nuo šiol paslaugos vartotojai automobilį galės palikti bet kur, o miestų rinkliavų zonose stovėjimas net ir rezervacijos metu bus nemokamas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Įspėjimas vairuotojams: bus fiksuojamas net menkiausias greičio viršijimas (297)

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad nuo kitos savaitės vidurio šalies keliuose bus vykdoma sustiprinta transporto priemonių važiavimo greičio kontrolė. Artėjant naujiesiems mokslo metams, Lietuvos kelių policijos tarnyba organizuoja saugaus eismo akciją, kurios metu šalies keliuose visais būdais bus fiksuojamas net menkiausias greičio viršijimas. Greičio matavimo prietaisai fiksuos visas transporto priemones, netaikant jokios tolerancijos, ir vairuotojai (transporto priemonių savininkai) už Kelių eismo taisyklių pažeidimus turės atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka.

Neįtikėtinas lietuvių vairuotojų įžūlumas – imasi barbariškų būdų greičio matuokliams „neutralizuoti“ (122)

2015 m. Lietuvos kelių situacija buvo labai prasta – tik pusė magistralinių kelių funkcionavo tinkamai, o kita pusė buvo blogos būklės, netinkami buvo ir 70 proc. krašto kelių, dar prastesnė situacija su rajoniniais keliais, kuriuose remontai atliekami rečiau nei kas 60 metų.
Facebook draugai