Tačiau dvidešimt penkerius metus gyvuojančio didžiausio Lietuvoje servisų tinklo „Kemi“ vadovas Žygimantas Tubutis įsitikinęs, kad tų, kurie pernelyg atsainiai žvelgia į naudoto automobilio pirkimą, laukia nemažos neplanuotos išlaidos. Kur slypi didžiausi pavojai ir kaip jų išvengti?
„Naudotų automobilių kaina yra Lietuvos fenomenas. Panašu, kad Europoje esame pigiausių mašinų šalis. Ar kas bandė atsakyti į šį klausimą, kodėl taip yra, kad automobilių negaminanti šalis tokia unikali?“, - svarsto pašnekovas.
Stebuklų nebūna: kainų skirtumas susidaro dėl paprastos priežasties – automobilis turi paslėptų defektų, jame kažko trūksta (atliktas vadinamasis „optimizuotas remontas“) arba atėjo laikas rimtam ir brangiam remontui.
Su dyzeliniais – daugiau bėdų
Ž. Tubučio manymu, ypač atidiems reikia būti įsigyjant dyzelinius automobilius. Mat dauguma ketinančių pirkti dyzelinį automobilį savo sprendimą sieja su ekonomiškumu – kai kurių gamintojų deklaruojamos degalų sąnaudos neviršija 5 litrų 100 kilometrų kelio.
Būtent tai dažniausiai vairuotojus sugundo tokiam pirkiniui, tačiau mažai kas įvertina realią šių automobilių ridą ir galimas remontų išlaidas.
„Naivu tikėtis, kad 10 metų amžiaus dyzelinis automobilis bus nuvažiavęs vos 150-180 tūkstančių kilometrų – odometras tikrai bus atsuktas. Tačiau, kadangi valstybė niekaip nesaugo automobilių pirkėjų nuo apgavysčių, nuo problemų reikia gintis pačiam perkančiajam“, - ironizuoja pašnekovas.
Taigi, perkant 5 ar 10 metų amžiaus dyzelinį automobilį, kurio reali rida turėtų būti nuo 150 iki 300 tūkstančių kilometrų, anksčiau ar vėliau teks susidurti su kuro sistemų gedimais.
Tikėtina, kad reikės remontuoti aukšto slėgio kuro siurblį, keisti kuro purkštukus ar kitas dalis. Tokių gedimų šalinimas kainuoja šimtus ar net tūkstančius litų.
Keliauja per rankas
Kai kuriuose automobilių modeliuose montuojami kuro siurbliai su elektroniniu valdymu, kurie yra neremontuojami, o naujo kaina siekia apie 1500 eurų (beveik 5,2 tūkst. Lt).
„Pamačius parduodamą iš pažiūros gerą, tvarkingą automobilį, reikėtų paklausti: kodėl šeimininkas skuba jo atsikratyti?“, - pataria Ž. Tubutis.
Tokie automobiliai paprastai keliauja iš rankų į rankas, nes kiekvienas naujas savininkas, sužinojęs šio iš pažiūros gero automobilio kuro siurblio remonto kainą, stengiasi juo kuo greičiau atsikratyti.
„Mes jau įpratę matyti, kaip tas pats automobilis grįžta vėl ir vėl tai pačiai diagnostikai, tik vis su nauju šeimininku“, - šypteli „Kemi“ vadovas.
Svarbu net koks tepalas
Ypač reikia atkreipti dėmesį parenkant variklines alyvas „Volkswagen“ grupės („Volkswagen“, „Audi“, „Seat“, „Škoda“) automobilių dyzeliniams varikliams. Jeigu jie su elektronine įpurškimo sistema, tokia kaip siurblys – purkštukas („Pumpe Düse“), būtina atsižvelgti, kad parinkta alyva turėtų tas specifikacijas, kurias rekomenduoja būtent automobilio gamintojas.
Šiuose varikliuose sukuriamas didesnis slėgis, negu kitose įpurškimo sistemose, todėl tradicinis sprendimas – pasirinkti įprastą alyvą – netinka. Tepalas turi turėti „Volkswagen“ specifikaciją 505.01.
„Šie tepalai kainuoja ne tiek jau brangiau už įprastus, tačiau jų tinkamai neparinkus, pasekmės gali būti labai rimtos – pirmalaikis paskirstymo velenėlio sudilimas“, - kalba pašnekovas.
Ką reikia keisti?
Įsigijusiems naudotą automobilį be aptarnavimo istorijos ir ketinantiems juo ilgiau važinėti, pirmiausiai rekomenduojama pakeisti dujų paskirstymo mechanizmo diržą, skriemulius, o jeigu automobilio konstrukcija reikalauja – ir vandens siurblį. Ši problema neaktuali varikliams, kurių konstrukcija kitokia. Mat niekada negali būti tikras, kokia yra reali nupirkto automobilio rida ir kada paskutinį kartą darytas techninis aptarnavimas.
Kaip pavyzdį galima paminėti Lietuvoje labai populiarų automobilį „Audi A6“, gamintą 2000-2005 metais. Jo variklio paskirstymo diržą reikia keisti kas 120 tūkstančių kilometrų.
„Tačiau pirkėjas niekada negali būti tikras, kad pagal odometrą 150 tūkstančių kilometrų nuvažiavęs automobilis iš tiesų yra įveikęs 240 tūkstančių kilometrų“, - aiškina ekspertas.
Tad laiku nepakeitus diržo, jis gal trūkti ir savininko laukia rimtas variklio remontas, kainuosiantis ne vieną tūkstantį litų.
Tuo tarpu šiam automobiliui paskirstymo diržo kartu su įtempimo guoliais kaina, priklausomai nuo gamintojo, siekia 650 – 780 litų, keitimui, pagal gamintojo rekomendacijas, skiriama 4,5 valandos.
Tiek diržus, tiek įtempimo skriemulius reikia montuoti patikimų gamintojų ir neapsigauti ieškant pačio pigiausio varianto, nes užstrigus bet kuriam aukštų sūkiu skriemuliui pasekmes tos pačios – variklio remontas.
„Patarimas vairuotojams: taupykit, bet apgalvotai, įsiklausykit į specialistų rekomendacijas“, - kalba Ž. Tubutis.
Tas pats galioja ir automobiliams su automatinėmis pavarų dėžėmis: jeigu ir neaiški jo rida, tepalą ir filtrą šiame agregate būtina pakeisti tol, kol nenutiko rimtesnių bėdų.
Naudoti plūsta į rinką
Naudotų automobilių pardavimai Lietuvoje šiemet auga kaip ant mielių – jie pasiekė ir net viršijo rekordinių 2008 metų lygį. Vien tik trečiąjį šių metų ketvirtį parduotų automobilių skaičius buvo didesnis nei per tą patį 2008 metų laikotarpį. Liepos – rugsėjo mėnesiais šalyje sudaryta 104 tūkst. pardavimo sandorių, o tai yra 6,4 procento daugiau nei prieš šešerius metus.
Daugiausiai pirkta ir parduota jau anksčiau Lietuvoje registruotų automobilių - 60,6 tūkst. Naujai į šalį įvežtų transporto priemonių skaičius pasiekė 40,2 tūkst. ir iki rekordinio 2008-ųjų metų rodiklio pritrūko vos 0,5 proc. Lyginant su pernai, šių automobilių įvežta 2,4 tūkst. (6,4 proc.) daugiau.
Tuo tarpu naujų automobilių pirkimas smunka jau kelerius metus iš eilės.
Ar pardavėjas pasirašys sutartį?
Abejojantiems dėl automobilio kainos, būklės ir ridos daug metu automobilių versle besisukantis Ž. Tubutis pataria pasitikrinti, kiek toks modelis kainuoja Vokietijoje, pavyzdžiui, populiariausiame skelbimų portale mobile.de.
„Vokietijoje automobilių gamintojų atstovai, parduodantys naudotus automobilius, paprastai nemeluoja, galų gale iš kelių ar keliolikos tokių modelių susidarysite tikrą vaizdą“, - sako jis.
Kitas patarimas: nuvaryti mašiną patikrinti į patikimą servisą ir po apžiūros jos pardavėjui pasiūlyti raštiškai patvirtinti, kad odometro parodymai nebuvo koreguoti ir nurodyta rida yra tiksli.
„Dažniausiai nuskambės atsakymai: „nenori nepirk“, „iš kur aš galiu žinoti“, „aš tik tarpininkas ir negaliu pasirašyti už savininką“, „viskas gerai, bet pasirašyti negaliu“. Tai jau kvepia apgaule“, - sako „Kemi“ vadovas.
Praktiški patarimai
Be to, jis pateikia dar keletą patarimų, kaip išvengti apgavysčių ir neplanuotų išlaidų:
1. Pedantiški vokiečiai paprastai išsaugoja automobilio serviso knygelę ir jo priežiūros bei remonto istoriją. Tokia knygelė padidina automobilio vertę. Jeigu jos nėra – abejonių daugiau.
2. Švarus, tarsi naujas variklis ir pavarų dėžė rodo, kad jis buvo plautas, yra pavojus, kad per tarpiklius kažkur prasisunkia tepalas. Technines apžiūros metu tai – rimtas defektas.
3. Naujai blizgantys priekiniai arba galiniai žibintai – buvusio remonto „išdavikai“. Pakeisti žibintai – greičiausiai automobilis po remonto. Pakelkite bagažinėje apmušalus ir sulyginkite spalvą su kėbulo spalva. Gali paaiškėti daug įdomių dalykų. Gal tai buvęs taksi automobilis.
4. Apie neaiškią automobilio praeitį byloja ir iškomplektuoti atsarginių įrankių komplektai.
5. Žinoma, visuomet kyla noras įsigyti didesnį, labiau prestižinį automobilį. Tačiau renkantis tokį svarbu nepamiršti, kad kuo didesni ratai, tuo brangiau kainuoja padangos. Štai, 2007 metų „Opel Vectra“ rieda ant 15 colių ratų, kurie kainuoja vidutiniškai 160 litų. Perkant automobilį su 18 colių ratlankiais, už vieną padangą teks pakloti iki 500 litų.
