Policijai gavus naują įrangą nedrausmingų vairuotojų laukia bėdos

 (298)
Sumažėjo žuvusiųjų avarijose, tačiau statistika verčia sunerimti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas įsitikinęs – žmonių žūtis lemia nesaugus greitis ir pomėgis išgėrus sėsti prie vairo.
Apsnigtas Kaunas
Apsnigtas Kaunas
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Praėjusiais metais Kaune ir jo apylinkėse netrūko skaudžių eismo nelaimių. Avarijose žuvo ir vairuotojų, ir keleivių.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas šiais metais žada dar uoliau kontroliuoti vairuotojus. Atliekant reidus tradiciškai bus tikrinamas blaivumas, dar didesnį dėmesį žadama skirti greičio mėgėjams.

Policija įsigis naują įrangą, mobiliuosius greičio matuoklius. Šiuos prietaisus bus galima laikinai pastatyti pačiose pavojingiausiose vietose. Viliamasi, kad šios priemonės padės pakeisti greičio mėgėjų mąstymą.

− Kokia liūdnoji praėjusių metų statistika, kiek žmonių praėjusiais metais žuvo Kauno apskrities keliuose?

− Visoje šalyje avarijose žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 10 procentų. 2014 m. Lietuvoje žuvo 267 eismo dalyviai, 2015 m. – 241.

2014 m. Kauno apskrityje žuvo 50 žmonių, o praėjusias metais – 39. Kauno mieste užpernai žuvo 14 žmonių, pernai – 11.

Kauno rajone užpernai žuvo 17 žmonių, pernai – 14. Jaučiama mažėjimo tendencija, tačiau šie skaičiai vis tiek neleidžia atsipalaiduoti.

Ypač skaudu, kad praėjusiais metais Kauno apskrityje žuvo du vaikai, abu jie buvo į eismo įvykius patekusių automobilių keleiviai.

− Kokias tendencijas pastebite analizuodamas šią liūdnąją statistiką? Kada Kaune žuvo daugiausia žmonių ir kaip tai galima būtų paaiškinti?

− Pats avaringiausias mėnuo Kauno apskrityje buvo lapkritis, žuvo net 11 eismo dalyvių. Tai labai išsiskiria iš bendrosios situacijos. Liepos mėnesį nežuvo nė vienas žmogus, kitais mėnesiais eismo įvykiuose žūdavo po 1−2 žmones.

Nėra sunku paaiškinti, kodėl lapkritį įvyko tiek daug nelaimių. Manau, daugelį lėmė pasikeitusios eismo sąlygos. Šį mėnesį žuvo net 6 pėstieji, nė vienas iš jų neturėjo atšvaito.

Daugelį tragiškų eismo įvykių lemia dulkiantis lietus, šlapia kelio danga, aprasoję automobilių stiklai ir tamsoje sunkiai beįžiūrimi pėstieji.

Pastebime dar vieną aplinkybę, iš visų eismo įvykiuose žuvusių žmonių – 29 vyrai ir 10 moterų. Visi žuvę vairuotojai – vyrai. Tai galima paaiškinti tuo, kad vyrai linkę rizikuoti, o moterys kur kas atsargesnės.

Praėjusias metais žuvo 14, tik du iš jų žuvo dieną. O vairuotojai – priešingai: 5 žuvo sutemus, 8 – dieną. Kuo šviesiau, tuo greičiau žmonės mėgsta važiuoti, o didelis greitis ir lemia tragiškas pasekmes.

Tyrimais nustatyta, kad automobiliui važiuojant leistinu 50 kilometrų per valandą greičiu, tikimybė, jog partrenktas pėsčiasis žus siekia apie 30 proc. Tačiau pasiekus 60 kilometrų per valandą greitį, tikimybė, kad nestabdant parblokštas pėsčiasis žus jau siekia apie 90 proc.

Tos pačios tendencijos galioja ir susiduriant automobiliams. Kuo didesnis greitis, tuo didesnė tikimybė, kad pasekmės bus itin skaudžios.

− Tragiškas pasekmes lemia ne tik viršytas saugus greitis, bet ir vairuotojų girtumas. Kaip kelių policijai sekasi kovoti su svaigalų mėgėjais, gal žmonės jau tapo sąmoningesni ir išgėrę alkoholio rečiau sėda prie vairo?

− Deja, skaičiai liudija, kad situacija išlieka gana sudėtinga. Sulaikoma daugiau išgėrusių vairuotojų. Aišku, tam skiriamas didelis policijos dėmesys, bet dalies vairuotojų mąstymas vis dar lieka nepakitęs.

Pernai policijos pareigūnai sulaikė 1 tūkst. 378 neblaivius vairuotojus, užpernai – 1 tūkst. 337.

Belieka konstatuoti, kad mėgėjų paragavus alkoholio sėsti prie vairo nemažėja. Todėl vienas pagrindinių mūsų tikslų − dar labiau griežtinti vairuotojų blaivumo kontrolę.

Norėčiau paminėti, kad nuo balandžio sugriežtės ir atsakomybė už vairavimą apsvaigus. Viršijus 1,5 promilės ribą jau gresia nebe administracinė, bet baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad toks vairuotojas gali būti sulaikomas ir dviem paroms uždaromas į policijos areštinę.

Biografijoje esantis faktas apie teistumą gali ne vienam žmogui stipriai pakenkti ateityje. Siekiant karjeros reikalaujama atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, todėl teistumas gali užtrenkti ne vienas duris, viską sugadinti.

Šiais metais daug dėmesio ketiname skirti ne tik blaivumo bei greičio kontrolei, pėsčiųjų daromų pažeidimų fiksavimui, bet ir visuomenės švietimui. Manau, kad ilgainiui pavyks pakeisti žmonių mąstymą, jie ims labiau saugoti ir save, ir kitus.

− Kauno savivaldybė ėmėsi eismo sistemos pertvarkos. Siekiant sumažinti automobilių spūstis pagrindinėse miesto transporto arterijose, Savanorių prospekte ir kitose gatvėse atnaujintas važiuojamosios kelio dalies ženklinimas, o sukti kairėn galima tik iš specialiai tam skirtos eismo juostos. Ar šios reformos davė rezultatų, gal spūstys jau sumažėjo?

− Apie kokius nors konkrečius rezultatus kalbėti dar anksti. Dabar mieste mažiau automobilių, reikia sulaukti pavasario, tada viskas bus matyti kur kas aiškiau.

Asmeniškai manau, kad ši reforma spūstis turėtų sumažinti. Dėl ko susidarydavo spūstys? Vienas automobilis sustoja trečiojoje eismo juostoje ir ruošiasi sukti kairėn, tuo pačiu metu dar vienas automobilis stabteli pirmojoje juostoje. Tada Savanorių prospekte − pagrindinėje miesto transporto arterijoje – eismas vyksta tik viena eismo juosta.

Reikia atsižvelgti į tai, kad Kaune nuolat daugėja automobilių, todėl tiesiog neišvengiama imtis tam tikrų žingsnių, leisiančių bent kiek sumažinti spūstis.

Gal ne visi kauniečiai liko patenkinti tuo, kad perbraižius kelio dangos žymėjimą buvo eliminuota galimybė kai kuriose vietose pasukti kairėn. Kita vertus, į vieną ar kitą kiemą galima įvažiuoti ir iš kitos pusės. O Savanorių prospektas skirtas kuo greičiau pravažiuoti miestą, o ne atvažiuoti ir apsisukti.

− Daugeliui kauniečių ir miesto svečių rimtu išbandymu tampa kelyje Vilnius–Klaipėda, prie laisvalaikio ir prekybos centro „Mega“, nusidriekiančios milžiniškos spūstys. Gal jau atrasta būdų šiai problemai spręsti?

− Vienas pasiteisinusių sprendimų − eismo apribojimas nuo Panerių gatvės sukant į kelią Vilnius – Klaipėda.

Anksčiau vairuotojai iš Panerių gatvės į judrų kelią įvažiuodavo pirmąja pavara. Dėl to įvykdavo daug eismo įvykių, dėl kurių susidarydavo didžiulės spūstys.

Ateityje šis kelio ruožas ir esmės pasikeis, prie „Megos“ vyks didžiausios Lietuvoje kelio renovacijos statybos, investuojamos didžiausios pinigų sumos.

Manau, kad rekonstravus šį transporto mazgą ir praplatinus kelią pavyks išspręsti spūsčių problemą. Nereikia pamiršti, kad pro Kauną besidriekiantis kelias Vilnius–Klaipėda yra pati svarbiausia Lietuvos transporto arterija. Antroji – automagistralė „Via Baltica“, kuria pravažiuoja daugiausia automobilių.

Pro Kauną eina ir susikerta didžiausi ir labiausiai apkrauti šalies keliai, todėl čia susidaro didžiulės spūstys.

− Pakalbėkime apie vairavimo kultūrą Kaune. Galbūt vairuotojai po truputį tobulėja, pabuvoję užsienio šalyse ima kelyje elgtis kultūringiau?

− Palyginus su tuo, kas buvo prieš dešimtmetį ar dar seniau, – pokyčių iš tiesų yra. Jeigu anksčiau Kauno gatvėmis važinėjo nemažai automobilių su nelegaliai tamsintais stiklais, tokių dabar liko tik vienas, kitas.

Labai sumažėjo atvejų, kai važiuojama 50 kilometrų per valandą ir dar didesniu greičiu, nei leidžiama. Manau, kad tai lėmė ir policijos darbas, atliekant nuolatinę vairuotojų kontrolę, ir patys vairuotojai tapo sąmoningesni.

Norėčiau pabrėžti, kad, per smarkiai važiuojant pagrindiniu keliu ir susidūrus su iš šalutinio kelio ar kiemo išsukančiu automobiliu, kaltu bus pripažintas pagrindiniu keliu skriejęs vairuotojas. Eismo dalyviai kitų elgesį prognozuoja vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklėmis, todėl sunku suvokti, kad kas nors jį gali viršyti du ar tris kartus.

Todėl didelis greičio viršijimas gali sukelti nemažai skaudžių padarinių. Įvykus nelaimei pasekmės gali būti tragiškos, vairuotojas bus pripažintas kaltu, draudimo kompanija, įvertinus visas aplinkybes, gali atsisakyti išmokėti kompensaciją.

− Kuriuo metų laiku Kauno Kelių policijos pareigūnai turi daugiausia darbo?

− Labiausiai įtemptu mėnesiu tampa rugsėjis, kai į miestą vienu metu suvažiuoja iš tiesų daug studentų.

Rugsėjį padaugėja techninių eismo įvykių, per kuriuos nenukenčia žmonių. Tą lemia padidėjusios spūstys. Kuo daugiau spūsčių, tuo daugiau smulkių eismo įvykių.

Laimei, rugsėjo mėnesį tragiškų avarijų neužfiksuojama. Nuo spalio iki vasario mėnesių prasideda nelaimių serija, kuriose vakare ir naktį nukenčia pėstieji. Vėliau prasideda greičio viršijimai, o vasarą, kai būna geros oro sąlygos, – įvykiai prie vandens telkinių.

Žmonės automobiliais važiuoja maudytis ar žvejoti, vartoja alkoholį ir sėda prie vairo. Tiek praėjusiais metais, tiek šiais Kelių policijos pareigūnai tikrins nuo vandens telkinių vykstančių vairuotojų blaivumo kontrolę.

Praėjusiais metais Kauno pakraštyje buvo įvykusi itin skaudi nelaimė: maudytis iš Raudondvario į Kulautuvą vykę trys girti vyrai žuvo pirmajame posūkyje, automobiliui nulėkus nuo kelio ir atsitrenkus į medį.

Užpernai avarijoje žuvo iš Kazlų Rūdos į Kauną žvejoti automobiliu vykę penki vyrai. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad visi penki buvo vartoję alkoholio, o prie automobilio vairo sėdėjo pats girčiausias.

− Suremontavus miestui ilgai gėdą dariusias gatves, atkuto greičio mėgėjai. Pavyzdžiui, Jonavos gatvė virto vos ne lenktynių trasa, retas vairuotojas važiuoja leistinu greičiu. Ką ketinate daryti, kaip šiems vairuotojams uždėsite apynasrį?

− Padėtis šioje gatvėje tikrai sudėtinga, nuolatos viršijamas greitis, kyla pavojus tiek kitiems vairuotojams, tiek dviratininkams ir nereguliuojamomis pėsčiųjų perėjomis einantiems žmonėms.

Kreipėmės į savivaldybę, Kauno merą Visvaldą Matijošaitį su siūlymu greitį šioje gatvėje sumažinti techninėmis priemonėmis, prie pėsčiųjų perėjų įrengiant specialius kalnelius.

Taip pat stiprinsime ir policijos patruliavimą. Turime du specialiais ženklais nepažymėtus policijos automobilius, kuriuose sumontuota greičio matavimo įranga. Vieną šių automobilių, besirūpindama savo gyventojų saugumu, policijai nupirko Kauno rajono savivaldybė.

Šiais metais planuojame įsigyti nešiojamuosius, bet kurioje vietoje greitai sumontuojamus greičio matuoklius. Šį įranga mums leis kontroliuoti greitį tose vietose, kur pastatyti policijos automobilį sudėtinga ar nesaugu.

Mūsų patruliai kiekvieną rytą ir vakarais nuolat budi skirtingose miesto vietose prie pėsčiųjų perėjų. Kiekvieną kartą pasirenkama vis kita perėja, kiekviename miesto rajone dirba po vieną pareigūnų ekipažą.

− Vidaus reikalų ministerija jau užregistravo pataisas dėl baudos balų sistemos atnaujinimo. Kaip manote, ar ši reforma padės išvengti nelaimių?

− Manau, kad blogiau tikrai nebus. Gal tik padaugės darbo policijos pareigūnams. Kita vertus, policijos sulaikyti pažeidėjai sumokėdavo baudas ir toliau važinėdavo miesto gatvėmis.

O sistema, kai už pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą grės vairuotojo pažymėjimo atėmimas, manau, kai kuriems žmonėms taps gana rimta drausminamąja priemone.

„Savaitraštis Kaunui“
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Eismo kultūra ir patarimai

Bauda nuo blogo įpročio neatpratino: ir vėl už vairo sučiuptas neblaivus (16)

Praėjusią savaitę Kauno apskrities policijos pareigūnai rengė reidus ir tikrino, ar vairuotojai neviršija leistino greičio. Tokių pažeidėjų netrūko. Tačiau pareigūnus labiau nustebino vairuotojas, kuris antrą kartą už vairo sučiuptas būdamas neblaivus.

Ko reikia, kad sėkmingai parduotumėte automobilį aukcione (11)

Tradiciškai yra kelios sąlygos, kurias atitikus galima tikėtis sėkmės parduodant seną automobilį aukcione. Viena – jis turi būti „Ferrari“. Arba jo turi būti pagaminti vos keli egzemplioriai. Arba tai turi būti labai senas modelis. Arba jis anksčiau priklausė kuriai nors įžymybei, kuri įžymybė yra planetos mastu – jokiu būdu ne Radžis ar Tikroji Išdykėlė.

Eismo įvykiuose sužibėjo neblaivūs vairuotojai: pasiektas girtumo rekordas (1)

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad per savaitę, rugpjūčio 12-18 dienomis (penktadienį-ketvirtadienį), mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 86 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.

Žiauri avarija gyvenimą apvertė aukštyn kojom: mums pasakė – kvieskit kunigą, jis negyvens (59)

Viena lemtinga klaida kelyje gali per akimirką nubraukti viso gyvenimo pasiekimus ir į šipulius sudaužyti visas svajones. Būtent toks išbandymas teko jaunam vaikinui, siekusiam sportininko karjeros.

Automobilio nuoma mergvakariui baigėsi skundais dėl prarastų pinigų (62)

Penkioms draugėms organizuojant vienai klaipėdietei mergvakarį, šventę užtemdė netikėtos išlaidos. Grąžinus automobilį į automobilių nuomos saloną, po savaitės merginas „pasivijo“ netikėtai atsiradęs įbrėžimas, už kurio remontą iš klienčių palikto depozito įmonė nuskaičiavo beveik 100 eurų.
Facebook draugai