Po vizito techninės apžiūros stotyje – netikėta atomazgaįsikišti teko net Lietuvos bankui

 (644)
Variklio bei pavarų dėžės skysčių nuotėkis – trečias dažniausiai fiksuojamas į Lietuvos techninės apžiūros centrus atvykstančių transporto priemonių didelis trūkumas. Ekspertų teigimu, ši problema kur kas didesnė nei nykus estetinis vaizdas ar aplinkos tarša. Jėgos agregatui pasiekus tam tikrą susidėvėjimo lygį, gali kilti įvairiausių nepatogumų transporto priemonės valdytojui.
Techninė apžiūra (asociatyvi nuotr.)
© Organizatorių archyvas

Viena blogiausių prognozių – nevaldomai kylantys dyzelinio variklio sūkiai arba kitaip vadinamas variklio savaiminis „užsigazavimas“.

Techninės apžiūros metu sugedo automobilis

2017 metų sausio mėn. pradžioje į Telšių techninio aptarnavimo centrą (Telšių TAC) privalomajai techninei apžiūrai atlikti buvo atvarytas automobilis „Renault Scenic“. Techninės apžiūros metu, tiksliau, atliekant dūmingumo testą, įvyko taip vadinamas variklio savaiminis „užsigazavimas“.

Minėtos transporto priemonės savininkas dėl šio gedimo ir, jo manymu, netinkamo variklio darbo sustabdymo kaltina Telšių TAC kontrolierių bei iš draudimo reikalauja atlyginti patirtą žalą.

„Atlikdamas automobilio išmetimo prapūtimą, kontrolierius net penkis kartus akceleravo variklį, nedarydamas nei 5 sekundžių pauzės“, – kreipimęsi į Lietuvos banką, kaip draudimo įmonių priežiūros instituciją, rašo automobilio savininkas ir nurodo, kad būtent dėl šių kontrolieriaus veiksmų variklio valdymas tapo nekontroliuojamas.

Be to, „Renault Scenic“ savininkas nurodo, kad „užsigazavus“ jo automobilio varikliui, kontrolierius, nebežinodamas kaip elgtis, sugadino ir automobilio sankabą.

„Kontrolierius visiškai pasimetė ir nebežinodamas, kaip variklį užgesinti, įjungė pavarą, nuspaudė darbinio stabdžio pedalą ir atleido sankabą, taip ją sugadindamas“, – rašoma kreipimesi.

Tvarkinga transporto priemonė taip paprastai nesugenda

Telšių TAC direktorius Arvydas Plienius kategoriškai tvirtina, kad tvarkinga ir tinkamai paruošta eksploatacijai transporto priemonė tiesiog negali sugesti tech. apžiūros metu (kalbama ne apie lemputės perdegimą ir pan. – past.).

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock

„Transporto priemonė, kuri yra tinkamai paruošta eksploatacijai ir privalomajai techninei apžiūrai, kurios techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitinka gamintojo ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, niekaip negali sugesti techninės apžiūros metu dėl apžiūros metu tinkamai taikomų, apžiūros atlikimą reglamentuojančiais norminiais dokumentais nustatytų, procedūrų, tvarkos, tikrinimo metodų, būdų ar matavimų“, – tech. apžiūros atlikimo principus dėstė A. Plienius.

Pasak Telšių TAC direktoriaus, tech. apžiūros metu atliekamo dūmingumo testo metu, variklis pasiekia maksimalius ribojamus sūkius. Tai yra maksimalius transporto priemonės gamintojo nustatytus ir leidžiamus variklio sūkius. Tokiu režimu variklis dirba apie 5 sekundes, o atleidus akceleratorių, grįžta iki nominalių, taip vadinamų tuščios eigos sūkių. Variklio darbo sūkius reguliuoja ir saugos sistemos (ribotuvai – past.). Todėl esant tokioms aplinkybėms tvarkingas variklis negali sugesti.

Šiuo klausimu su Telšių TAC direktoriumi sutinka ir UAB „Sostena“ „Renault“ serviso vadovas Teodoras Mažeika. Jis teigia, kad dėl TAC apžiūros metu atliekamo dūmingumo testo techniškai tvarkingas automobilis negali sugesti. Jeigu būtų pavojinga stipriau paspausti automobilio akceleratoriaus pedalą, tai būtų draudžiama daryti. Tačiau gamintojai to nedraudžia.

„Vartotojo instrukcijoje nėra parašyta, kad „gazuoti“ draudžiama. Jeigu nėra parašyta, vadinasi turi būti viskas gerai. Jeigu būtų kas nors negerai, tai tokie veiksmai būtų draudžiami. Gamykla nedraudžia „gazuoti“. Žinoma, užspaudus akceleratoriaus pedalą ir laikant ilgai, bet kuris variklis suges, bet...

Ta procedūra, kuri yra numatyta TAC, nė vienam tvarkingam varikliui nekelia pavojaus. Nieko blogo neturėtų nutikti. Iš kitos pusės, gal savininkas tą automobilį eksploatavo labai ramiai ir labai „negazuodamas“, galbūt jis būtu dar nuvažiavęs kažkiek. Tačiau anksčiau ar vėliau ši problema būtų išlindusi. TAC kontrolierius apžiūros metu „užgazavo“ ir ta problema išlindo anksčiau. Faktas tas, kad tvarkingiems varikliams taip neatsitinka“, – kalbėjo T. Mažeika.

Variklio savaiminis „užsigazavimas“ vyriškai

A. Plieniaus teigimu, transporto priemonės variklis savaime „užsigazuoti“ gali tuomet, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių į variklio degimo kamerą patenka alyva ir variklis toliau dirba ne nuo degalų, o nuo alyvos.

„Variklio darbą reguliuoja aibė elektroninių ir mechaninių sistemų. Viena iš tokių – turbininis variklio pripūtimas (oro padavimas į variklio maitinimo sistemą – past.) su tarpiniu paduodamo oro aušinimu. Oro aušinimas vyksta oro aušintuve, kitaip „interkuleryje“. Viskas gerai, kai turbina yra tvarkinga, bet sudilus turbinos veleno įvorėms, per jas į „interkulerį“ pradeda skverbtis variklinė alyva iš variklio tepimo sistemos. Toliau alyva kaupiasi „interkuleryje“ ir, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, staigiai nuspaudus akceleratoriaus pedalą, lenkiant kitą automobilį, ar atliekant variklio dūmingumo patikrą techninės apžiūros metu, iš „interkulerio“ alyva patenka į variklio cilindrų degimo kameras.

Po vizito techninės apžiūros stotyje – netikėta atomazga
© DELFI / Tomas Vinickas

Į degimo kamerą patekus didesniam kiekiui alyvos (ji dega taip pat sėkmingai, kaip ir dyzelinas, tik skleidžia tirštų dūmų debesį – past.), degimas tampa nevaldomu. Nieko nedarant variklio sūkiai kyla tol, kol variklis dažniausiai mechaniškai subyra – lūžta švaistikliai, alkūninis velenas, stūmoklių pirštai ir stūmokliai, lūžusios detalės pramuša variklio bloką, sugadina variklio galvutę“, – apie savaiminį variklio „užsigazavimą“ kalbėjo A. Plienius.

Telšių TAC direktoriui antrina ir Vilniaus Gedimo technikos universiteto profesorius Saugirdas Pukalskas. Pasak jo, savaiminis transporto priemonės variklio „užsigazavimas“ gali įvykti dėl alyvos įsiurbimo į variklio degimo kamerą.

„Jeigu kažkur yra išdilęs pats variklis ar turbokompresorius prasidėvėjęs ir alyva patenka į degimo kamerą, tuomet prasideda vadinamas savaiminis degimas. Tokio degimo metu variklis pradeda dirbti dideliais sūkiais, nes nėra jokio reguliavimo.

Tarkim, vairuotojas reguliuoja variklio sūkius, variklio darbą spausdamas akceleratoriaus pedalą. Pagal akceleratoriaus pedalo nuspaudimą į variklio degimo kamerą įpurškiama daugiau arba mažiau degalų. O šiuo atveju nėra jokio reguliavimo, kiek siurbia, tiek siurbia tos alyvos ir įvyksta taip, kad kuo toliau, tuo labiau variklis sukasi. Kuo jis labiau sukasi, tuo labiau traukia tą alyvą. Prasideda nesustabdomi procesai“, – apie savaiminį variklio degimo procesą kalbėjo profesorius.

Ką daryti susidūrus su šiuo gedimu?

Pasak A. Plieniaus, sustabdyti tokį procesą įmanoma tik dviem būdais: atsidarius variklio dangtį ir „uždusinant“ variklį, uždengiant oro paėmimo angą, arba išminant sankabą, įjungiant pavarą ir tuo pat metu spaudžiant stabdį.

Telšių TAC direktoriaus nuomone, pirmasis variantas neabejotinai yra pavojingesnis ir psichologiškai sudėtingesnis: „nevaldomai „užsigazavęs“ variklis skleidžia didelį garsą ir labai smarkiai dūmina, todėl ryžtis pakelti variklio dangtį ir kokia nors surasta parankine medžiaga (popieriaus gniužulu ar medžiagos skiaute) užkišti variklio oro filtro oro paėmimo atvamzdį, iš tiesų gali būti keblu.

Be to, tai pakankamai ilgai trunka, o „detonavusio“ mechanizmo detalės bet kurią akimirką gali sužeisti tiek bandantį variklį sutramdyti, tiek aplink esančius žmones. T. y. antrasis būdas, kai „užsigazavęs“ variklis stabdomas išminant sankabos pedalą, įjungiant pavarą, atleidžiant sankabą ir tuo pat metu laikant nuspaustą stabdžio pedalą, yra labiau priimtinas ir leidžia išvengti didesnės žalos automobiliui, jo varikliui ir aplinkiniams.“

Saugirdas Pukalskas
Saugirdas Pukalskas
© Keturi Ratai

A. Plieniui vėlgi pritaria ir VGTU profesorius. S. Pukalsko nuomone, kitokio „mažiausiai skausmingo“ būdo sustabdyti variklio darbą, jeigu jis pradėjo veikti nuo variklio alyvos, nėra.

„Kitokio „mažiausiai skausmingo“ būdo nėra. Nuspaudžiamas stabdis, jungiama pavara ir po truputį atleidinėjama sankaba. Prasideda sankabos buksavimas, bet ratams neleidžia suktis stabdžiai, variklis gauna apkrovą ir užgesta. Šiuo atveju, kiek suprantu, sudegė dar ir sankaba“, – „užsigazavusio variklio stabdymo procesą komentavo S. Pukalskas.

Pasak profesoriaus niekas negali sukontroliuoti šio proceso: „jeigu kontrolierius to nebūtų padaręs, tai variklis būtų išlakstęs į šalis, tiesiog švaistikliai su stūmokliais būtų prakirtę cilindrų bloką ir viskas būtų išlakstę.“

Kas kaltas dėl gedimo ir variklio darbo sustabdymo pasekmių?

Kaip jau buvo minėta anksčiau, „Renault Scenic“ savininkas dėl šio gedimo ir, jo manymu, netinkamo variklio darbo sustabdymo kaltina Telšių TAC kontrolierių.

Tačiau Telšių TAC direktorius A. Plienius šioje vietoje kategoriškas – kontrolieriaus kaltės nėra.

„Kontrolieriaus kaltės nėra ir negali būti, jeigu patikros metu tiksliai laikomasi nustatytų techninių reikalavimų, visų procedūrų, būdų bei metodų. Kita vertus, numatyti, kad „interkuleryje“ yra susikaupusi nutekėjusi variklio alyva, nėra net teorinių galimybių, nes tokio pobūdžio gedimus galima lyginti nebent su žmogaus organizmo vidiniu kraujavimu, kurį identifikuoti plika akimi dažnai neįmanoma“, – vaizdžiai kalbėjo A. Plienius.

Be to, minimam automobiliui tai buvo pakartotinė apžiūra. 2016 m. gruodžio mėn., pirmosios techninės apžiūros metu, automobilio variklio dūmingumo matavimas nebuvo atliekamas dėl variklinės alyvos automobilio variklyje trūkumo.

Techninė apžiūra
Techninė apžiūra
© Organizatorių archyvas

„2016 m. gruodžio mėn., automobilio tech. apžiūrą atliekantis kontrolierius variklio būklę įvertino kaip netinkamą dūmingumo matavimui atlikti, apie tai informavo apžiūrai automobilį pateikusį automobilio valdytoją ir tai įrašė automobilio valdytojui išduotoje techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Todėl darytina prielaida, kad prieš pateikdamas automobilį pakartotinei techninei apžiūrai (kurios metu ir sugedo automobilio variklis), automobilio valdytojas nepasirūpino išsiaiškinti alyvos trūkumo variklyje priežasčių, variklį papildė alyva ir tuo apsiribojo“, – apie galimą variklio gedimo priežastį samprotavo Telšių TAC vadovas.

Lietuvos bankas rekomenduoja atlyginti žalą automobilio savininkui

Kadangi, draudimo bendrovė nusprendė, kad minėtos transporto priemonės gedimas įvyko ne dėl TAC kontrolieriaus kaltės, už automobilio remontą išmokos neskyrė. Tačiau „Renault Scenic“ savininkas kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybos finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamentą.

Išnagrinėjus kreipimąsi buvo priimtas sprendimas, atlyginti žalą transporto priemonės savininkui. Sprendimą patvirtino departamento direktorius Mindaugas Šalčius.

„Pripažinti 2017 m. sausio 5 d. įvykį draudžiamuoju ir išmokėti pareiškėjui draudimo išmoką, atlyginančią transporto priemonei „Renault Scenic“ padarytą žalą“, – rašoma sprendime.

Lietuvos banko sprendimas dėl ginčo esmės yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Vartotojui ir finansų rinkos dalyviui išlieka teisė dėl ginčo sprendimo kreiptis į teismą arba kitą ginčų nagrinėjimo instituciją įstatymų nustatyta tvarka.

Tačiau, kaip DELFI informavo draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas, įmonė, remdamasi Lietuvos banko rekomendacijomis, nukentėjusiajam sumokėjo ir už variklio, ir už sankabos gedimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Eismo kultūra ir patarimai

Plieninis žirgas kelyje: sužinokite, kaip elgiasi jų vairuotojai (2)

Įsibėgėja aktyviausias laikas visiems eismo dalyviams: keliuose ne tik retai į gatves išriedantys vairuotojai, startuojantys „žalieji lapai“, bet ir dviračių transporto priemonių mėgėjai – dviratininkai ir motociklininkai. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, pastarieji į kelius išvažiuoja tik šiltuoju metų laiku ir vasarą jie yra vieni aktyviausių eismo dalyvių.

Ką galima ir ko negalima daryti, važiuojant dideliu greičiu (10)

Važiuojant dideliu greičiu, labai svarbu dėmesingumas, disciplina ir įgūdžiai – tada būsite saugūs, rašo carscoops.com. Paisant kelių pagrindinių taisyklių, padaugės šansų nepatekti į bėdą, net jei išvystote pašėlusį greitį.

Liūtys apnuogino vairuotojų žinių spragas: kada negalioja Kasko draudimas? (33)

Lietuvą siaubusios liūtys užliejo ne vieną automobilį. Nereikės sukti galvos, jei jūsų Kasko draudimu apdraustas automobilis bus užlietas stovintis požeminiame garaže, tačiau ar galios draudimas, jei pats įvažiuosite į didžiulį užlietą ruožą ir sugadinsite automobilį? Tokį klausimą DELFI straipsnių komentaruose kėlė skaitytojai. Atsakymas į šį klausimą tik iš pirmo žvilgsnio paprastas – draudimas negalios, jei į balą važiuosite tyčia.

Į keistą istoriją papuolęs vairuotojas perspėja kitus: primena aferą (77)

Kaip jaustumėtės, jeigu pasistatę automobilį miesto centre ir apmokėję jo stovėjimą mobiliąja programėle ramiai išeitumėte pietauti, bet grįžę rastumėte po valytuvu baudos kvitą už neapmokėtą parkingą? Skamba lyg nesusipratimas? Tačiau būtent tokia istorija nutiko DELFI skaitytojui Egidijui.

Vasaros atostogų patarimas: prieš kelionę patikrinkite padangas

Įpusėjus vasarai vis dažniau leidžiamės į keliones automobiliu. Bet kad sklandžiai pasiektume atostogų vietą, pirmiausiai reikia pasirūpinti tinkamomis automobilio padangomis. Pasak padangų gamintojo „Continental“ specialistų, pagrindinis ir pats svarbiausias dalykas, kuriuo turi pasirūpinti vairuotojas, yra tinkamas padangų slėgis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Facebook draugai