Pirmosios pagalbos veiksmai visada turi būti logiški ir daromi ramiai, nesikarščiuojant – tai svarbiausia sąlyga, leidžianti incidento ar avarijos atveju kiekvienam iš mūsų padaryti daug dalykų, kad padėtumėte net jei ir neturime gelbėtojui reikiamo pasirengimo.

Pastebėjus incidentą ir sustojus prie įvykio vietos, specialistai pataria atsargiai prieiti prie automobilio, kuris pateko į avariją. Jeigu automobilis dar veikia, išjunkite jo variklį ir, jei įmanoma, įspėkite kitus eismo dalyvius. Neleiskite niekam rūkyti – nuo sutrenkimų gali būti degalų nuotėkis arba jų garavimas.

Tuoj po pirminės įvykio apžiūros išsiaiškinkite ar kas nors iškvietė gelbėtojus – jeigu to niekas nepadarė, tai pirma užduotis, kurią turite atlikti. Prieš skambindami nepamirškite suskaičiuoti nukentėjusių žmonių bei įvertinkite jų pirminę būklę – tai naudinga informacija gelbėtojams. Be to, reikės kaip galima tiksliau nurodyti įvykio vietą – tai nulems kaip greitai jus suras avarinės tarnybos.

Vengti nereikalingo streso

Tolesni veiksmai turi būti labai argumentuoti. Siūloma nejudinti nukentėjusių, esančių automobilyje, nebent jiems grėstų tolimesnis pavojus. Nežinant jo sužeidimo laipsnio, galima dar labiau pakenkti. Jeigu avarijoje sužeistas motociklininkas, nenuimkite jo šalmo, nebent tai būtų būtina.

Atminkite, kad nukentėjęs gali būti patyręs šoką. Jokiu būdu neduokite jiems nieko nei valgyti, nei gerti. Tačiau juos galima apkloti ar kitaip pridengti – nukentėjęs žmogus turi jaustis šiltai ir jei įmanoma, patogiai.

Venkite nereikalingo judėjimo ir streso – labai svarbu nuraminti nukentėjusius, jog situacija yra valdoma ir jūs jų nepaliksite vienų iki tol, kol neatvažiuos gelbėtojai.

Tuo pačiu nepamirškite, jog pro šalį važiuojantys automobiliai kelia pavojų ne tik jums, bet ir avarijoje nukentėjusiems žmonėms – pažymėkite incidento vietą kelių eismo taisyklėse numatytais ženklais ir padėdami nukentėjusiems nesukurkite papildomo pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Jeigu nukentėję nejuda, pabandykite išgauti reakciją užduodami klausimą ir švelniai papurtydami už pečių. Patikrinkite, kvėpavimo takus – jie turi būti laisvi ir atviri. Uždėkite vieną ranką ant kaktos, du pirštus padėkite po smakru ir švelniai palenkite galvą atgal.

Dirbtinis kvėpavimas

Kvėpavimas turi būti normalus arba su laiku nusistovėti. Jei kvėpavimo takai yra atviri, patikrinkite kvėpavimą iki 10 sekundžių. Jei nukentėjęs yra iškritęs iš automobilio ir be sąmonės, bet kvėpuoja, paguldykite jį, kol atvažiuos greitoji pagalba

Jei sužeistieji normaliai nekvėpuoja, turi būti panaudotas dirbtinis kvėpavimas ir dirbtinis širdies masažas – tai padeda palaikyti kraujo cirkuliaciją. Jeigu matote, kad sužeistasis nekvėpuoja ilgiau nei 10 sekundžių, jį reikia guldyti ant nugaros virš kieto pagrindo, atlaisvinti kvėpavimo takus ir dirbtiniu būdu su burna du kartus įpūsti oro į palučius. Pūtimas turi trukti vieną sekundę (naudokite švelnų pūtimą mažam vaikui). Po to, padėkite abu delnus ant kūtinės vidurio ir paspauskite žemyn 4-5 cm (spaudimo dažnumas turėtų būti lygus apie 100 kartų per minutę). Vaikui naudokite vieną delną. Vieno ciklo metu reiktų paspausti apie 15 kartų. Tada vėl švelniai palenkite galvą atgal, suspauskite nukentėjusiojo šnerves ir prispaudus savo burną prie nukentėjusio burnos vėl du kartus įpūskite oro.

Žaizdų sutvarstymas

Jeigu nukentėję kraujuoja, pirmiausiai patikrinkite, ar nieko nėra žaizdoje, pavyzdžiui stiklo. Jei nieko nėra įstrigusio, tvirtai žaizdą apriškite. Nespauskite žaizdos vidurio – aptverkite ją iš abiejų pusių. Uždėkite tamponą ant žaizdos ir pritvirtinkite jį tvarsčiu ar audeklo juosta. Naudokite švariausią medžiagą, kuri yra prieinama. Jei kraujuojanti žaizda yra rankoje, bet ranka nelūžusi, pakelkite ją iki širdies lygio, kad sumažėtų kraujavimo srovė. Kraujo cirkuliacijos suvaržymas ilgesniam laikui gali sukelti ilgalaikes traumas.

Jeigu pastebite nudegimą, pabandykite jį atvėsinti, panardinant jį į švarų, šaltą vandenį ar panašų netoksinį skystį mažiausiai 10 minučių. Nemėginkite pašalinti ko nors, kas yra prikibęs prie žaizdos.

Kelyje su savimi visada turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę – jos gali prireikti gelbstint jei ir ne jūsų, tai kitų eismo įvykio dalyvių gyvybes. Ir svarbiausia – važiuokite saugiai ir atsargiai!