Prasidedant naujiesiems mokslo metams pareigūnai vykdys eismo saugumui skirtas priemones: fiksuos menkiausią greičio viršijimą, stiprins eismo kontrolę prie vaikų mokymo ir ugdymo įstaigų. Tuo tarpu draudikai įspėja saugotis į gatves išlėksiančių nepatyrusių jaunų vairuotojų.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Policija fiksuos net menkiausią greičio viršijimą

Lietuvos kelių policijos tarnyba informuoja, kad rugsėjo 1-6 dienomis policijos pareigūnai šalies keliuose vykdys sustiprintą transporto priemonių važiavimo greičio kontrolę.

Šiomis dienomis Lietuvos kelių policijos tarnyba organizuoja saugaus eismo akciją, kurios metu stacionariais greičio matuokliais, įrengtais šalies keliuose, bus fiksuojamas net menkiausias greičio viršijimas. Greičio matavimo sistemos fiksuos visas transporto priemones, netaikant jokios tolerancijos, ir vairuotojai (transporto priemonių savininkai) už Kelių eismo taisyklių pažeidimus turės atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka. Transporto priemonių vairuotojai, viršijantys greitį net nuo 1 km/val. bus traukiami administracinėn atsakomybėn. Ypatingas policijos dėmesys bus skirtas leistino greičio viršijimo atvejams, užfiksuotiems prie ikimokyklinio ugdymo įstaigų, mokyklų, kitų vietų, kur eisme gali dalyvauti nepilnamečiai.

Lietuvos kelių policijos tarnyba primena, kad atsakomybė už leistino greičio viršijimą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnyje:

Nustatyto greičio viršijimas iki 10 kilometrų per valandą - užtraukia įspėjimą vairuotojams.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo vienuolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų, o pradedantiesiems vairuotojams - baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro, o pradedantiesiems vairuotojams - baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių, pradedantiesiems vairuotojams - baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų.

Lietuvos kelių policijos tarnyba ragina visus vairuotojus važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties.

Sustiprins eismo kontrolę

Pranešime spaudai rašoma, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba ir eismo priežiūrą vykdantys Vilniaus apskrities struktūrinių policijos komisariatų pareigūnai ypatingą dėmesį skirs eismo saugumo užtikrinimui.

Atkreipiamas dėmesys, kad po vasaros atostogų sugrįžę vaikai būna išsiblaškę, atpratę nuo intensyvaus eismo sąlygų sostinėje. Policija vairuotojus ragina būti itin atidžius, ypač važiuojant pro mokyklas ar ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Suaugusiems eismo dalyviams primintina, kad vaikai seka jų pavyzdžiu, todėl nuolatinis drausmingas ir atsakingas elgesys kelyje – būtinas. Sostinės policija, atkreipdama didelį dėmesį į jaunųjų eismo dalyvių drausmingumą, atsakingumą už savo elgesį kelyje, siekia, kad eismo įvykiuose nukentėtų kuo mažiau nepilnamečių, o jų dalyvavimas eisme būtų saugus, numato vykdyti policines prevencijos ir kontrolės priemones tinkamam ir veiksmingam eismo saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vykdys eismo saugumui skirtas priemones: stiprins eismo kontrolę prie vaikų mokymo ir ugdymo įstaigų.

Rugsėjo 1–15 dienomis policijos pareigūnai budės prie bendrojo lavinimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Į pagalbą bus pasitelkti policijos rėmėjai, jaunieji policijos rėmėjai, Šaulių sąjungos, pilietiški bendruomenės atstovai. Rugsėjo mėnesį prie mokyklų prieš pamokas ir po jų bus organizuojami reidai ir tikrinamos transporto priemonės, kurias vairuoja mokiniai (bus tikrinami privalomi turėti dokumentai, saugos diržų (šalmų) naudojimas ir kt.). Bus skirtas didesnis dėmesys transporto priemonių vairuotojų elgesiui prie sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, motociklų ir mopedų vairuotojų elgesiui kelyje.

Pareigūnai organizuos mokyklinių autobusų, maršrutinių autobusų, vežančių vaikus į mokyklas, vairuotojų blaivumo patikrinimus, lankysis ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose ir tiek vaikams, tiek suaugusiesiems primins Kelių eismo taisykles, atsakomybę už netinkamą elgesį kelyje.

Pirmosiomis rugsėjo mėnesio savaitėmis prie ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų bus numatytas policijos pareigūnų budėjimas, į pagalbą pasitelkiant policijos rėmėjus, pilietiškus bendruomenės atstovus. Bus skirtos sustiprintos policijos pajėgos viešajai tvarkai ir eismo saugumui užtikrinti viešose vietose, valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose.

Policijos pareigūnai prie mokyklų organizuos trumpalaikius reidus, skirtus tikrinti transporto priemones, kurias vairuoja mokiniai, organizuos atsitiktinius mokyklinių, taip pat maršrutinių autobusų, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumo patikrinimus.

Sostinės policija kartu su mokyklų administracija užtikrins ir kontroliuos, kad mokinius vežančių mokyklinių autobusų vairuotojai ar kiti lydintys asmenys griežtai vykdytų Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padidintas dėmesys bus skirtas saugos diržų naudojimo užtikrinimui, vaikų skaičiaus autobuse pagal sėdimas vietas kontrolei, saugiam vaikų įlaipinimui, atšvaitų, ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais naudojimui.

Siekiant užtikrinti vežamų automobiliais vaikų saugumą, policijos pareigūnai kontroliuos, kaip yra naudojamos vaikų prisegimo ir saugumo sistemos, specialios kėdutės, ar keleiviai automobilio priekyje ir gale naudoja saugos diržus.

Vaikai turės galimybę saugaus eismo žinių įgyti kartu su pedagogais ir tėvais, apsilankę Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje esančioje Saugaus eismo klasėje.

Policija dalyvaus ir kitų eismo saugumu besirūpinančių organizatorių prevenciniuose renginiuose.

Didmiesčių gyventojai turi ruoštis eismo spūstims: grįžta studentai

Baigiantis vasarai, mažėja ir link jūros susidariusių eismo spūsčių. Tačiau rudenį didžiuosius Lietuvos miestus užplūsta studentai, kartu grįžta ir intensyvus eismas. BTA specialistai pastebi, kad iš mašinų grūsties greičiau ištrūkti trokštantys vairuotojai kartais ima elgtis neadekvačiai ir užvažiuoja ant šaligatvių, įlekia į priešpriešinę eismo juostą bei suka ten, kur draudžiama. Tokie neapgalvoti ir drastiški veiksmai neretai tampa priežastimi, dėl kurios vairuotojai patenka į avarijas.

„Galima išskirti dvi eismo spūsčių rūšis. Vienos susidaro vasarą, šventiniu laikotarpiu ir ilgųjų savaitgalių metu poilsiautojams masiškai važiuojant į tolimesnius Lietuvos kraštus. Kitos – miestų gatvėse, kuomet žmonės grįžta iš darbų. Eismas ypač suintensyvėja prasidėjus mokslo metams, nes iš gimtinių į didžiuosius Lietuvos miestus sugrįžta studentai. Iš bendrabučių vienu metu į darbus ar paskaitas skubantys jaunuoliai bei tėvai vežantys vaikus į darželius bei mokyklas užpildo miesto gatves, tad prasidėjus rudeniui reikia nusiteikti, jog vairuotojams stovinčiuose automobiliuose teks praleisti nemažai laiko. Didžiausios spūstys susidaro didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, nes būtent į šiuos miestus studijuoti suvažiuoja jaunimas iš visos Lietuvos. Tad natūralu, kad didesniame mieste, daugiau ir automobilių“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pasak A. Žiukelio, eismo įvykiai piko metu įvyksta ir dėl skubėjimo bei išsiblaškymo. Žmonės prie vairo užsiima pašaline veikla, kalba mobiliuoju telefonu, nestebi situacijos kelyje ir tuomet atsitrenkia į priekyje važiuojantį automobilį. Per eismo spūstis transporto priemonės stovi labai arti viena kitos, žmonės persirikiuoja į gretimą juostą, o šio manevro metu dažnai kliudomos arti esančios mašinos. Gaišti laiko kelyje nenorintys gyventojai neįvertina galimybių tvarkingai persirikiuoti ir vadovaujasi mintimi „turbūt tilpsiu“. Tuomet ir įvyksta susidūrimai. Iš eismo spūsties ištrūkti trokštantys vairuotojai kartais net užvažiuoja ant šaligatvių, suka į priešpriešinę eismo juostą ir kitais įvairiausiais būdais bando pergudrauti kitus eismo dalyvius.

Menkos avarijos – didelės spūstys

Pasak BTA eksperto, mieste piko metu įvykę susidūrimai nėra dideli. Automobiliai apgadinami nesmarkiai, dažniausiai pažeidžiamos viena ar dvi detalės. Nors eismo įvykiai menki, tačiau gyventojai praranda daug laiko pildydami deklaracijas, o tame kelio ruože susidaro papildoma automobilių grūstis.

Autostradoje bando aplenkti ištisas mašinų kolonas

Automobilių sangrūdos, kurios susidaro per šventes ar ilguosius savaitgalius skiriasi nuo piko metu atsiradusios spūsties. Šiuo laikotarpiu užstrigusį eismą galima pastebėti ne miesto centre, tačiau prie prekybos centrų, miegamųjų rajonų, prie išvažiavimų į užmiesčio kelius, autostradoje bei magistraliniuose keliuose.

Per šventinius savaitgalius išvažiavimuose iš didmiesčio tenka stovėti ilgas valandas, nes dėl didelio automobilių skaičiaus eismas beveik nejuda. Žmonės bando gudrauti, lenkia ištisas automobilių kolonas, spūstį bando apvažiuoti kelkraščiu, o kartais, tikintis greičiau pasiekti kelionės tikslą, trumpą kelio atkarpą bando įveikti dideliu greičiu. Pasak BTA eksperto A. Žiukelio, pavojingomis sąlygomis ir dideliu greičiu važiuojantys vairuotojai patenka į skaudžius įvykius, per kuriuos nukenčia ir transporto priemonė, ir vairuotojas.

Sunkvežimių vairuotojams pavojų kelia kaitra

Į automobilių grūstis patekusius vairuotojus vargina ne tik ilgos valandos kelyje, tačiau ir nepalankios oro sąlygos. BTA ekspertai išanalizavo duomenis ir išnagrinėjo, kaip transporto priemonių vairuotojus veikia kaitra. Pasirodo, jog lengvųjų automobilių vairuotojams saulės skleidžiama šiluma nėra pavojinga, nes avaringumo rodiklis beveik nesikeičia. Tačiau sunkvežimių vairuotojams karštis eismo įvykių riziką smarkiai padidina. Termometro stulpeliui viršijus 30 laipsnių karščio, statistiškai įvyksta dvigubai daugiau sunkvežimių avarijų, nei esant 20-25 laipsnių šilumos.

Pasak A. Žiukelio, tokią transporto priemonę vairuoti daug sunkiau, prie vairo sėdintys asmenys privalo būti daug atidesni, dažnai jie turi įveikti ilgas distancijas, o karštis padidina nuovargį. Lietuvos sunkvežimių parkas nėra naujas, tad ne kiekviename sunkvežimyje galima rasti kondicionierių, kuris vairuotojams padėtų atsigaivinti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dviratininkų pavojai tyko visiškai įprastose ir kasdienėse vietose (12)

Sinoptikai šį mėnesį žada gražų ir saulėtą, tad susigundžiusiųjų išriedėti į gatves su...

V. Radžiūnas. Kodėl žmogaus gyvybė įvertinta vos 90 eurų (12)

Jūs lekiate 90 km/val., viena ranka laikote vairą, kita – išmanųjį telefoną. Pirštais...

Lietuvoje – tūkstančiai be priežiūros paliktų automobilių (4)

Neatsakingi gyventojai netinkamą naudojimui seną automobilį palieka bendro naudojimosi vietoje ar...

Kiek kainuoja rodyti posūkius? (18)

Vienas dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų prastais vairuotojais – posūkių signalų...

Fiksuoja skaitytojai: jei nemoki parkuotis, važinėk dviračiu (7)

Portalo „ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė pyktelėjusio skaitytojo laiškas ir nuotrauka,...

Top naujienos

Ispanijoje įvykdyta dar viena ataka: nušauti penki teroristai, vilkėję mirtininkų liemenes sužeisti septyni žmonės (370)

Ispanijos pajūrio kurorte Kambrilse penktadienį paryčiais automobiliui „Audi“ įsirėžus į...

Atrakcijos Palangoje, kurios paįvairins poilsį prie jūros

Mėgstame sakyti – prie jūros per mažai pramogų arba tam reikia daug pinigų. Netiesa! Atrakcijų...

E. Jakilaitis: paskutinė mano laida, kurią rekomendavau pažiūrėti šeimai, buvo su R. Karbauskiu (65)

Trečius metus iš eilės DELFI vykdomame projekte „Lietuvos įtakingiausieji 2017“...

N. Vasiliauskaitė. Daugiau nei nužudymas, mažiau nei pergalė (6)

Įvykiai Virdžinijoje daugelyje reportažų pristatomi kaip smurtingosios ultradešinės susidūrimo...

Lėktuvnešio apsauga kelia abejonių: ant jo nutūpęs dronas liko nepagautas (61)

„HMS Queen Elizabeth“ lėktuvnešis – naujas, modernus ir didelis Jungtinės Karalystės...

Apklausa: konservatoriai jau lenkia valstiečius (313)

Opoziciniai konservatoriai pagal populiarumą aplenkė valdančiąją Lietuvos valstiečių ir...

Mirė Lietuvos futbolo federacijos komunikacijos vadovė V. Zizaitė (9)

Rugpjūčio 18-ą dieną po ilgos ir sunkios ligos mirė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ilgametė...

Papasakojo, kaip išsirinkti skaniausius vaisius ir daržoves (2)

8 iš 10 Lietuvos gyventojų vaisių ir daržovių kokybę vertina remdamiesi vien jų išvaizda....

Keisis atliekų tvarkymas: pokyčius pajus kiekvienas gyventojas (36)

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, greitai augant vartojimui planuojama, kaip spręsti sparčiai...