Tiesa, Anapilin iškeliavusių pėsčiųjų skaičius nuo 2000-ųjų mūsų šalyje sumažėjo daugiau nei perpus, tačiau jie vis tiek išlieka pažeidžiamiausia eismo dalyvių kategorija – tiek daug nežūsta nei vairuotojų, nei keleivių, nei dviratininkų.
„Statistika tokia – didžiąją dalį eismo įvykių sudaro užvažiavimo ant pėsčiųjų atvejai, ir ne bet kur, o pėsčiųjų perėjose. Tad reikia konstatuoti aiškiai – tai yra pavojingiausia vieta gatvėje, pavojingiausias statinys. Atėjo laikas perėjas nukelti nuo pjedestalo.
Štai pernai visoje šalyje pėstieji sudarė 40 proc. žuvusiųjų eismo nelaimėse. Absoliuti dauguma žuvo nesaugiose perėjose – atsiradusiose dar tarybiniais laikais, kai nebuvo jokių jų įrengimo taisyklių“, – sako Mindaugas Katkus, Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininkas.
Supaprastins įrengimo taisykles
Prieš trejus metus, 2012-aisiais, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu buvo patvirtintas dokumentas, kokio anksčiau šalyje nebuvo – Pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės.
Būtent jomis liepta vadovautis tiek nutiesus naujas gatves, tiek ir rekonstruojant ar remontuojant senas. Tačiau, pasak M. Katkaus, per tą laiką suvokta, kad ši taisyklių redakcija – per daug sudėtinga.
„Suprasta, jog taisyklės buvo per daug komplikuotos tam, kad jas būtų galima lengvai ir plačiai taikyti. Jose numatyti reikalavimai buvo neįgyvendinami, nes daug kam nesuprantami. Tai buvo sudėtingi reikalavimai, kuriuos sunku suvokti“, – aiškino M. Katkus.
Todėl, pasak jo, Susisiekimo ministerija inicijavo šių taisyklių patobulinimą. Būtent tuo dabar užsiima M. Katkus, ministerijos bei automobilių kelių direkcijos specialistai.
Perėjas reikės naikinti
„Šiuo metu jau parengtas pirminis naujosios versijos variantas. Jis dar nėra galutinis, nuolat tobulinamas, tačiau esminis skirtumas nuo ligšiolinės taisyklių redakcijos – paprastumas. Jau sulaukėme nemažai teigiamų atsiliepimų. Tarp jų būta ir tokio apibūdinimo: naujasis dokumentas – kaip paprastas ABC, elementari instrukcija, kada, kur ir kaip galima įrengti pėsčiųjų perėjas“, – teigė vienas taisyklių rengėjų.
Naujoji šio teisės akto redakcija bus maždaug trečdaliu trumpesnė už senąją. Ji turės klausimyną, kuris ne tik kelių tiesėjams ar rekonstruotojams, taip pat ir jų savininkams, pavyzdžiui, Savivaldybei, padės labai aiškiai suvokti, kokiu atveju pėsčiųjų perėjos įrengti negalima.
„Naujosiose taisyklėse numatoma 16 punktų. Šeši jų taikomi esamoms pėsčiųjų perėjoms ir nurodo, ką su jomis daryti – ar patobulinti, ar apskritai panaikinti. Pavyzdžiui, aiškiai pasakoma, kad A ir B1 kategorijų gatvėse nereguliuojamų perėjų negali būti“, – pristatymo uostamiesčio Savivaldybėje metu aiškino M. Katkus.
Taip pat kelio savininkas turės panaikinti perėją, jei ji yra už gyvenvietės ribų, jei pėsčiajam reikia kirsti daugiau nei dvi eismo juostas – jei, pavyzdžiui, Savivaldybė norės palikti tokią pėsčiųjų perėją, joje turės įrengti iškilią saugos salelę arba ties ta vieta susiaurinti važiuojamąją dalį. Esančią perėją reikės panaikinti ir tokiu atveju, jei ji yra mažiau nei 100 metrų iki toje pačioje gatvėje esančios šviesoforais reguliuojamos perėjos, požeminės perėjos ar perėjos virš kelio.
Sąlygų atsirasti perėjai – daug
Kiti 10 punktų galios naujai tiesiamoms arba rekonstruojamoms gatvėms ir keliams.
„Jie bus dar griežtesni. Pavyzdžiui, pėsčiųjų perėją įrengti bus galima tik esant dideliam pėsčiųjų ir automobilių intensyvumui. Jei maksimalus leistinas greitis gatvėje – daugiau nei 50 km/h – perėja negalima. Perėjų nebus ir ne gyvenvietėse“, – teigė specialistas.
Tokių ir panašių sąlygų – daugiau. Pavyzdžiui, perėja negalima, jei gatvė nepriklauso B2, C arba D kategorijai. Perėja negalima, jei pėstiesiems iki kitos kelio ar gatvės pusės, saugos salelės ar skiriamosios juostos reikės pereiti daugiau nei dvi eismo juostas.
Taip pat perėja negalima, jei pėstiesiems iki kitos kelio ar gatvės pusės, saugos salelės ar skiriamosios juostos reikės pereiti platesnę nei 8,5 m pločio važiuojamąją kelio dalį. Perėja negalima ir tuo atveju, jei pėstiesiems iki kitos kelio ar gatvės pusės iš viso reikės pereiti daugiau nei keturias eismo juostas (įskaitant posūkių, lėtėjimo ir greitėjimo juostas).
Jei abipus kelio ar gatvės nėra pėsčiųjų eismo infrastruktūros tęsinių (šaligatvių, pėsčiųjų takų ar pėsčiųjų ir dviračių takų), perėjos taip pat nebus. Jei toje pačioje gatvėje mažesniu nei 100 m atstumu bus šviesoforais reguliuojama perėja, požeminė perėja arba perėja virš kelio, įprastos perėjos įrengti nebus galima.
Be to, jei vietos matomumas bus nepakankamas pagal statybos techninį reglamentą, perėjos nebus. Jos negalima įrengti ir tokiu atveju, jie ji nebus apšviesta kryptiniu apšvietimu.
Be perėjos – saugiau
Be kita ko, atsiranda sąvoka „nežymėta perėja“: tai – inžinerinėmis priemonėmis pėsčiųjų eismui pritaikyta perėjimo per kelią ar gatvę vieta, nepažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir (ar) horizontaliojo ženklinimo linijomis.
Ji pakeis taip pat neseniai atsiradusį terminą „Pėsčiųjų perėjimas“.
„Pastarasis terminas dažnai maišomas su kitomis sąvokomis, todėl dabar perėjimą keisime nežymėta perėja. Taip turėtų būti aiškiau“, – teigė M. Katkus.
Bet kokiu atveju jis žada, kad esmė išliks ta pati – nežymėta perėja, kaip ir dabartiniai perėjimai, neturės kelio ženklų ir turės tik vieną skiriamąjį bruožą – nuleistus šaligatvio bortelius.
„Ir tyrimai, ir statistika rodo, kad tokia vieta saugesnė nei tradicinė, pažymėta perėja – joje žmonės nesijaučia tokie užtikrinti, kaip kelio ženklais ar zebru pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje, todėl labiau saugosi automobilių“, – sakė M. Katkus.
Kol kas neaišku, kada naujosios taisyklės oficialiai pakeis senesniąsias. Greičiausia – kitąmet. Tiesa, iš pradžių jos bus tik rekomendacinio pobūdžio, o vėliau taps privalomos.
„Iš pradžių planavome, kad privalomomis padaryti jas reikėtų nuo 2018-ųjų, tačiau gavome kai kurių savivaldybių pastabų, kad jų įgyvendinimui iki to laiko miestams pasiruošti bus sunku. Tad gali būti, kad privaloma tvarka naujosios pėsčiųjų perėjų įrengimo taisyklės įsigalios vėliau, galbūt nuo 2020 metų“, – teigė Kelių ir transporto tyrimo instituto atstovas.
