Atėjus pavasariui vairuotojai ir vėl susidūrė su amžina problema – gyvenimą kartina duobės keliuose.
© RIA/Scanpix

Autoservisai DELFI teigė, kad šis pavasaris ne išimtis – vienas po kito atvyksta vairuotojai dėl įvažiavus į duobę sugadintų padangų, ratlankių ir sulaužytos pakabos. Tačiau kiek kainuoja remontas ir kokią išmoką galima gauti iš draudimo kompanijos?

Gedimų – virtinė

„Servisas 007“ vadovas Tomas Menkeliūnas sutiko, kad pavasarinės duobės – rimta problema. Anot jo, daugiausiai dėl duobių kenčia kauniečiai. Jis sakė, kad ši nelaimė gali nutikti kiekvienam – net ir labai patyrusiam vairuotojui. Visai neseniai ir pats pašnekovas, turintis didelę vairavimo patirtį, teigė įvažiavęs į duobę ir dėl to nepataisomai buvo sudraskyta padanga ir sulankstytas ratlankis.

Pasak autoserviso vadovo, jei įvažiavus į duobę iš pirmo žvilgsnio pasekmių ir nesimato, vis tik reikia žinoti, kad kiekvienas smūgis automobiliui žalingas: „Kiekvienas smūgis turi pasekmes. Tik jos gali pasireikšti ne būtinai iš karto, pavyzdžiui, po kiek laiko gali pradėti kaukti rato guolis arba greičiau susidėvės amortizatoriai. Pargriuvę ir trenkę galvą į kietą daiktą juk nežinome, ar nebuvo pažeistos smegenys. Atrodo – menkniekis, o ateityje gali kilti rimtų problemų. Lygiai tas pats galioja ir automobiliui. Tų automobilių, kurie reguliariai tikrinami prieš žiemą ir po jos, gedimus galima žymiai anksčiau pastebėti ir pašalinti.“

Kiekvienas smūgis turi pasekmes. Tik jos gali pasireikšti ne būtinai iš karto, pavyzdžiui, po kiek laiko gali pradėti kaukti rato guolis arba greičiau susidėvės amortizatoriai.
Tomas Menkeliūnas

Kas nutinka įvažiavus į duobę? T. Menkeliūnas sakė, kad tokiu atveju yra didžiausia tikimybė, jog nukentės padangos ir ratlankiai, tačiau dėl smūgio gedimų gali atsirasti žymiai daugiau. „Dažnai susilanksto arba suktrūksta ratlankis, nepataisomai pramušama padanga, o jei nepramušama, gali atsirasti gumbas, kuris bet kada gali sprogti. Taip pat dažnai išsineria automobilio pakabos dalys, tokios kaip šarnyrai, vairo traukės ar jų antgaliai, dažnai sulinksta ar trūksta šakės, pažeidžiamas automobilio traversas ar net geometrija, retesniais atvejais linksta amortizatoriai ar net išlūžta atramos, į kurias jie remiasi. Dažnai po smūgio į duobę automobilius reikia transportuoti jau papildomomis priemonėmis, nes jais važiuoti jau negalima“, - kas nutinka įvažiavus į duobę atskleidė pašnekovas.

Be tūkstančio litų išsiversti sunku

Pasidomėjus, kiek gali kainuoti automobilio gedimo, atsiradusio įvažiavus į duobę, taisymas, T. Menkeliūnas aiškino, kad tikslią sumą pasakyti labai sunku, nes tai lemia labai daug faktorių, tačiau jis atskleidė, kad be tūkstančio išsiversti sunku.

„Žiūrint į statistiką dažniausiai naudojama padanga yra R15 dydžio. Ne iš brangiausių kainuoja bent 150 – 200 Lt. Bet keisti dažniausiai reikia abi, nes vienodų negausite. O jei dar reikia ratlankį lyginti ar taisyti, permontuoti padangą... Ir tai jau – 400 – 600 Lt. Jei automobilis nevažiuoja, reikia transportuoti iki serviso ir dar remontuoti pakabą, išeina tūkstantis ir daugiau“, - teigė vyras.

Įvažiavus į duobę dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai ir pakabos elementai. Įvažiavęs į duobę vairuotojas gali patirti tiek 50 Lt, tiek 10 tūkst. Lt siekiančius nuostolius.
Nerijus Giedraitis

Autoserviso „Toptis“ direktorius Artūras Mačiūnas DELFI pripažino, kad vairuotojams gyvenimą apkartina ne tik duobės, bet ir bordiūrai. Be to, jis pastebėjo, kad į bordiūrą dažniau atsitrenkia vyrai nei moterys.

„Dėl atsitrenkimo į bordiūrą ant padangos iššoksta gumbas, kartais padanga prakertama, linksta ratlankis, jei aliuminio lydinio ratlankis – trūksta, sulenkia vairo traukes, svirtis, amortizatorius, stebules ir kitas važiuoklės dalis. O įvažiavus į duobę pasekmės būna panašios“, - teigė A. Mačiūnas.

Į klausimą, kiek kainuoja gedimų pašalinimas, pašnekovas atsakė, kad padangos pakeitimas kainuoja nuo 15 Lt, o nauja padanga – nuo 140 Lt.

Didžiausia išmoka – 12 tūkst. litų

Ar draudimo kompanijos duobėtas gatves taip pat laiko rimta problema? „Gjensidige BalticLietuvos filialo Transporto žalos sureguliavimo skyriaus vadovas Agnius Gučius DELFI atskleidė, kad per tris metus užregistruota apie tūkstantis tokio pobūdžio įvykių.

Tarp dažniausių gedimų, atsiradusių įvažiavus į duobę, pašnekovas paminėjo padangų, ratlankių ir pakabos detalių defektus. Taip pat, anot jo, tokiu būdu gali būti prakirstas karteris, radiatorius. „Be to, pasitaiko elementų, kurie sumontuoti po bamperiu, sugadinimo, saugos oro pagalvių suveikimo, o taip pat jautrių sistemų sugadinimo atvejų, kurie žalą gali priversti šoktelti iki dešimčių tūkstančių litų“, - sakė A. Gučius.

Jis atskleidė, kad vidutiniška išmoka tokiais atvejais siekia apie 1200 Lt. O didžiausia išmoka – maždaug 12 tūkst. Lt.

„Gjensidige Baltic“ atstovas atkreipė dėmesį, kad išmokos galima tikėtis ne visuomet: „Draudimo išmoka mokama dėl bet kokio transporto priemonės sugadinimo, įvykusio tiesiogiai, staiga ir netikėtai, išskyrus draudimo taisyklėse numatytus nedraudiminius atvejus, pavyzdžiui, transporto priemonę vairavo asmuo, neturintis teisės jos vairuoti, transporto priemonė dalyvavo lenktynėse, buvo naudojama mokymui vairuoti ir kt.“

Pasak pašnekovo, pagal Lietuvos teisės aktus savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas, todėl dėl žalos atlyginimo galima kreiptis ir į savivaldybę. Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad jei policija pripažins vairuotoją kaltu, žalos atlyginimo tikėtis iš savivaldybės neverta.

Labiausiai kenčia didmiesčių gyventojai

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis sakė, kad 2013 m. pirmomis pavasario dienomis per savaitę buvo užregistruojama dešimtys įvykių, susijusių su įvažiavimu į duobes. O šiemet tokių pranešimų mažiau, nes žiema buvo šiltesnė ir keliai ne taip stipriai sugadinti.

„Įvažiavus į duobę dažniausiai nukenčia padangos, ratlankiai ir pakabos elementai. Įvažiavęs į duobę vairuotojas gali patirti tiek 50 Lt, tiek 10 tūkst. Lt siekiančius nuostolius. Pavyzdžiui, 10 tūkst. Lt esame išmokėję klientui, kuriam neaplenkus duobės teko keisti dvi padangas, ratlankius ir atlikti pakabos remontą“, - tikino pašnekovas.

Be to, jis pridėjo, kad jeigu Kasko draudimu apsidraudęs vairuotojas dėl duobių kelyje apgadina automobilį, rekomenduojama iškviesti policiją, kad ji užregistruotų įvykį. Jeigu policijos pareigūnai nustato, kad nebuvo ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, ir vairuotojas negalėjo iš anksto pastebėti bei išvengti duobės, draudimo bendrovė draudimo išmoką moka netaikydama draudimo sutartyje numatytos franšizės.

Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalas administruojantys ekspertai pastebi, jog daugiausiai pranešimų apie vairuotojų patirtas žalas dėl duobių kelyje gaunama iš didžiųjų Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.

Būsimi vairuotojai mokomi, kaip neįvažiuoti į duobę

Vairuotojų ruošimo specialisto Artūro Pakėno DELFI klausė, ar vairavimo mokyklose būsimi vairuotojai mokomi, kaip siekiant išvengti didelių nuostolių apvažiuoti duobes. Pašnekovas atskleidė, kad važinėjant Lietuvos keliais šio mokymo aspekto išvengti nepavyksta.

„Žinant mūsų kelius bei klimatines sąlygas, ir teorinių užsiėmimų, ir praktinių važiavimų metų to mokoma ir atkreipiamas būsimų vairuotojų dėmesys, kad pirmiausia reikia mažinti greitį, suprantama, prieš pat kliūtį atleidžiant stabdžio pedalą, o apvažiuoti galima tik įsitikinus tokio manevro saugumu“, - sakė pašnekovas.

Be to, jis pridūrė, kad vairavimo pamokų metu taip pat įvažiavimo į duobes nepavyksta išvengti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (26)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (13)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (26)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (84)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1106)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (50)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (63)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...