Pasak R. Anusausko, kiekvienas vairuotojas turi būti atidus, atsargus ir tolerantiškas kitiems eismo dalyviams. Ne mažiau svarbus eismo dalyvis yra ir pėsčiasis, kuris turi laikytis taisyklių, saugoti save ir aplinkinius, nepervertinti savo galimybių, elgtis etiškai.
„Dažnai tenka matyti, kai automobilis lenkia kitą transporto priemonę, mažinančią greitį arba sustojusią prieš pėsčiųjų perėją. Pas mus tai yra įprasta, todėl dažnai luošinami arba žūsta pėstieji. Neretai nutikus nelaimei vairuotojas kaltina pėsčiąjį ir atvirkščiai. Mūsų eismo dalyviams labai trūksta atsakingumo ir abipusės pagarbos vienas kitam“, - kalbėjo R. Anusauskas.
Kur dingo nuolatinė eismo dalyvių atsarga ir supratingumas?
R. Anusauskas pabrėžė, kad kultūringus vairuotojus mieste ir visoje šalyje būtų galima išsiugdyti tik tuomet, jeigu būtų pertvarkyta švietimo sistema. Kaip ir lietuvių kalbos, matematikos pamokos mokykloje, taip ir saugaus eismo mokymas turi vykti mokykloje jau priešmokyklinėse grupėse.
„Dar veiksmingiau būtų jeigu į ugdymo procesą, kaip privaloma disciplina, būtų įtrauktas saugaus eismo mokymas. Tai yra jau seniai vykdoma daugelyje Europos šalių“, - sakė R. Anusauskas.
Pasak jo, tik ugdant jauną žmogų, jis įsisavins kaip reikia elgtis kelyje. „Esant šiandienei situacijai nelaimių miesto gatvėse skaičių mes galime sumažinti tik įrengdami papildomas inžinerines priemones“, - sakė Alytaus autoklubo vadovas.
Mieste viena po kitos kyla paaukštintos pėsčiųjų perėjos, bus rekonstruota Statybininkų, Jotvingių gatvės. Tačiau R. Anusausko teigimu, tai jau yra kraštutinės priemonės nepaisančių kelių eismo taisyklių reikalavimų vairuotojų sutramdymui.
Alytaus autoklubo vadovo nuomone, eismo dalyvių saugumą Alytuje pagerintų kiekvieno eismo dalyvio atsakingumas už savo veiksmus bei supratimas, kad kelyje esame ne vieni.
R. Anusauskas išskiria penkis esminius principus, nuo kurių priklauso eismo dalyvių saugumas:
1.Saugaus greičio pasirinkimas. Dažnai vairuotojai neįvertina savo galimybių ir eismo sąlygų, miesto gatvėmis važiuoja viršydami saugų greitį.
2. Vairavimo apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų prevencija. Skaudžiausios nelaimės kelyje nutinka dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
3. Pėsčiųjų eismo kultūra. Pėstieji, prieš eidami per gatvę, turi įsitikinti, kad artėjančios transporto priemonės mažina greitį arba sustoja. Pereinant važiuojamąją dalį, kur nėra arti pėsčiųjų perėjos, stengtis eiti tik įsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių. Einant per gatvę reikėtų nesinaudoti mobiliuoju telefonu.
4. Gatvių infrastruktūros gerinimas. Vienas iš faktorių, veikiantis saugaus eismo kokybę, tai yra pėsčiųjų (labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių) perėjų saugumas, jų pakankamas apšvietimas tamsiu paros metu, kiti papildomi inžineriniai įrenginiai (saugumo salelės, paryškinti ženklai, kitos saugumo priemonės) ir policijos pareigūnų kontrolė.
5. Kultūringo ir atsakingo eismo dalyvio ugdymas nuo mažens.
Rezultatas: pirmiausiai, nuo pat eismo dalyvių švietimo sistemos veiklos pradžios ne žymiai pasijustų saugaus eismo mokymo efektas, o praėjus, pavyzdžiui, dešimtmečiui, toks mokymas jau duotų didžiulį efektą saugaus eismo situacijos pagerėjimui tiek mieste, tie visoje šalyje.
