Šiuo metu Lietuvos gatvėmis rieda vis daugiau dyzelinu varomų automobilių, o bene kiekviena degalinė gali pasiūlyti mažiausiai dvi dyzelino rūšis. Nepaisant populiarumo, kartais diskutuojama dėl šių degalų kokybės skirtumo ir poveikio aplinkai.
© AFP/Scanpix

Ekspertų nuomone, technologijos sparčiai tobulėja, todėl įsitikinimai, kurie prieš kelerius metus dar buvo tikrovė, dabar jau tikrai gali būti priskiriami prie mitų.

Dvigubi kokybės standartai?

Degalų kokybė – svarbiausias klausimas automobiliu besirūpinančiam vairuotojui. Tad kartais diskutuojama, ar tikrai Lietuvos ir kitų Europos šalių vairuotojai gali gauti tokios pačios kokybės degalus.

„Šiuo metu tai vienas populiariausių mitų, kuris yra visiškai nepagrįstas. Dyzelino kokybė priklauso nuo gamyklos ir technologijos. Jeigu dyzelino gamintojai laikosi ES galiojančių standartų, degalų kokybė visur bus labai panaši“, – sako dr. Alfredas Rimkus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių transporto katedros docentas. Šiuo metu Lietuvoje dyzelinui galioja LST EN 590:2014 standartas. Degalų kokybei neigiamos įtakos gali turėti ne ES šalyse taikomi standartai bei gamybai naudojama žaliava.

Kristi kokybės kartelei Lietuvoje neleidžia ir keičiama degalų logistika. Štai automatinių degalinių tinklas „Neste“ praėjusių metų pradžioje pradėjo dyzelino importą iš Suomijos per Klaipėdos terminalą į degalines Vakarų Lietuvoje, o šiais metais – jau visas „Neste“ dyzelinas tiekiamas tiesiai iš Suomijos. „Tai, kad Lietuvos vairuotojai gali naudotis visa palete Suomijoje gaminamų populiariausių degalų – labai naudinga rinkai dėl didesnės konkurencijos, sklandaus tiekimo ir, žinoma, kokybės“, – teigia Audrius Miežys, „Neste Lietuva“ Mažmeninės prekybos skyriaus vadovas.

VGTU atstovas dr. Alfredas Rimkus vairuotojams, norintiems įsitikinti degalų kokybe, pirmiausia pataria paprašyti pateikti parduodamų degalų kokybės sertifikatą. Kilus abejonėms, galima atkreipti dėmesį į degalų kvapą, skaidrumą bei spalvą, bet tam reikalinga patirtis. Naudojant nekokybišką dyzeliną, greičiau kemšasi degalų filtras, variklis sunkiau užvedamas žemoje temperatūroje, pastebimas triukšmingesnis variklio veikimas, didesnis dūmingumas. Dėl nekokybiškų degalų greičiau genda variklio maitinimo sistemos elementai, išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema bei kiti variklio elementai.

Mažesnė oro tarša – įmanoma

Dėl didelio automobilių generuojamų atmosferos teršalų kiekio Europos Komisija yra užsibrėžusi iki 2030 m. iki 50 proc. sumažinti įprastiniais degalais varomų automobilių skaičių mieste. Tad degalų poveikio klausimas tampa vis aktualesnis ne tik aplinkosaugininkams, bet ir paprastam vairuotojui.

Lyginant dyzeliną su benzinu, iki šiol vyravo nuomonė, kad dyzelinas orą teršia kur kas labiau. „Tikrai negalime vienareikšmiškai sakyti, kad dyzelinas teršia orą labiau, nes reikia įvertinti visus aspektus. Remiantis išmetamųjų dujų emisijos standartu lengviesiems automobiliams „Euro 6“, transporto priemonėms su dyzeliniais varikliais, palyginus su benzininiais, numatytos mažesnės anglies monoksido ir nepilnai sudegusių angliavandenilių emisijos. Dėl mažesnių degalų sąnaudų yra mažesnės ir šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų emisijos. Didysis galvos skausmas – azoto oksidai ir kietosios dalelės, kurių emisijos benzine yra sąlyginai mažesnės, bet ši problema sprendžiama tobulinant išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemas“ – pasakoja dr. A. Rimkus. Suprantama – tai problematiška senos kartos automobiliams.

Daugiau kaip prieš 125 metus Rudolfo Dyzelio sukonstruotas variklis naudojo biodegalus – žemės riešutų aliejų. Didėjant naftos produktų pasiūlai ir mažėjant jų kainai, biodegalų buvo atsisakyta.

„Prieš 10-20 metų buvo vykdomi aktyvūs pirmos kartos biodyzelino, kuris gaminamas naudojant žemės ūkio naudmenis (dažniausiai rapsą), tyrimai. Biodegalai mažina priklausomybę nuo iškastinės naftos ir teigiamai įtakoja aplinkos taršą. Šio amžiaus pradžioje buvo priimta, kad 5% šių biodegalų maišymas į tradicinį dyzeliną – geriausias variantas ir aplinkosaugos atžvilgiu, ir nereikalaujantis konstrukcinių variklių pakeitimų. Vystant tyrimus ir tobulinant biodegalus, siūloma biodyzelino koncentraciją degaluose didinti (šiuo metu ji yra 7%). Šiuo metu jau yra atsisakoma pirmos ir pereinama prie antros kartos biodyzelino, kurio gamybai naudojama ne maistinės kilmės žaliava, o žvelgiant į ateities perspektyvą, reikėtų intensyviau vykdyti trečios ir ketvirtos kartos biodyzelino eksploatacinius tyrimus ir gamybą“, – mano dr. A. Rimkus.

Oficialių institucijų keliami reikalavimai kartu skatina tobulinti degalus ir variklius. Prieš kelerius metus pasaulyje buvo patentuota NExBTL technologija, pagal kurią antros kartos biodegalai pradėti gaminti iš biomasės – hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Kyla klausimas, o koks poveikis aplinkai? Nustatyta, kad NExBTL net iki 20 proc. sumažina išmetamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį. Taip pat sumažėja ir kitų išmetamųjų dujų, pavyzdžiui, azoto oksidų, kietųjų dalelių ir angliavandenilių emisijos.

VGTU jau kuris laikas vysto degalų mišinių tyrimus. „Geriausias efektas buvo pasiektas su dyzelinu, kurio sudėtyje yra antros kartos biodegalų, pagamintų iš biomasės. Matome akivaizdų dūmingumo ir azoto oksido sumažėjimą“, – pasakoja VGTU ekspertas.

Šie rezultatai, kaip ir pasaulinių tyrimų rezultatai, patvirtina, kad naujausios technologijos pagaliau gali padėti paneigti mitą dėl nevaldomo dyzelino poveikio aplinkai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (44)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (102)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Būsimųjų vairuotojų laukia iššūkiai: bus dar daugiau neišlaikiusiųjų iš pirmo karto (68)

Norintieji gauti vairuotojo teises tiesiog apgulė „Regitrą“. Daugelis skuba praktinį...

Dviratininkų pavojai tyko visiškai įprastose ir kasdienėse vietose (15)

Sinoptikai šį mėnesį žada gražų ir saulėtą, tad susigundžiusiųjų išriedėti į gatves su...

V. Radžiūnas. Kodėl žmogaus gyvybė įvertinta vos 90 eurų (15)

Jūs lekiate 90 km/val., viena ranka laikote vairą, kita – išmanųjį telefoną. Pirštais...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (34)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (82)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (86)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1126)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (53)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (85)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...